Teherano „Būgnas“– pavojinga istorija iš nutylėjimų

Iš kino festivalio „Scanorama“

Jei kas nors filmą pavadina „šedevru“, supranti, kad arba tai – reklaminis straipsnis, arba kažkas tiesiog matė per mažai gerų filmų. Dažniausiai taip ir būna. Nepaisant to, šįkart palikime šį pretenzingą žodį  sklandyti ore.

Film noir priskirta iš Irano kilusio kurdų kilmės režisieriaus Keywano Karimi paslaptinga kriminalinė drama užhipnotizuoja ir įtraukia į savo grėsmingą siurrealistinį pasaulį. Šiam pesimistiškam žanrui būdinga juodai balta stilistika, šviesotamsos žaismas ir nerimastinguose šešėliuose paskendęs pasaulis mus priverčia kartu pasinerti į rizikingą žaidimą.

Tiesa, jo taisykles suprasti sunku – niekas nesivargina mūsų su jomis supažindinti. Žinome tik tiek, kad nekalbaus advokato (akt. Amirreza Naderi) bute/biure pasirodo išsigandęs šlubis, nešinas itin svarbiu paketu, o netrukus jau tenka dalyvauti jo laidotuvėse.

Paslaptys ir kerštas

Paslaptingi blogi žmonės pasiryžę bet kam, kad tik paketas patektų į jų rankas, tad kitu taikiniu tampa jį saugantis advokatas. Protagonisto butas nusiaubiamas, jam grasinama, o galiausiai net nužudoma jo mylimoji.

Nors įvykiai sukasi aplink jį vis beprotiškesniu tempu, ne tik nesuprantame tikrųjų priežasčių, bet geriau nesusipažįstame ir su juo pačiu. Kodėl šiai paslapčiai saugoti pasirinktas jis? Kodėl tvirto stoto vyras, veikiau primenantis kariškį ar policininką, o ne popierius graužiantį teisininką, nė neatrodo nustebintas ar išsigandęs?

Nė negalime tvirtai pasakyti, ar jis iš tiesų teigiamas šios istorijos veikėjas. Juk jis mus pasitinka atviru prisipažinimu, kad nėra geras žmogus ir norėtų sudeginti šį miestą iki pamatų. Vis tiek Teherane nerastume nė vieno doro asmens.

Be to, jis iš pat pradžių niekuo nepasitiki. „Būgno“ istorija nėra pasakojama – ji susideda iš pauzių, žodžius užgožiančio triukšmo, atodūsių, nebylių žvilgsnių ir patamsyje perskaitytų dokumentų. Vienintelis žmogus, su kuriuo jis yra atviras, – geriausias draugas iš senų laikų. Nepaisant to, kad pastarasis – nuo narkotikų priklausomas keistuolis, nuolat tarsi agentas raportuojantis į švarko atlapą įsivaizduojamam viršininkui (?), atrodo, su juo vieninteliu iš tiesų kalbasi mūsų herojus (jam netgi parodomas paslaptingojo paketo turinys).

Šešėlių ir apgaulingo šviesos žaismo pilname mieste niekas nėra taip, kaip atrodo. Niekas nėra baltas ar juodas – visi telpa plačiuose pilkuose atspalviuose. Čia geriau niekuo nepasitikėti ir per daug nekalbėti – kažkas visada gali tūnoti šešėliuose sužinoti visas tavo paslaptis, tad neprarask budrumo. Veikėjų veidus vis kitaip nudažanti šviesa tarsi atspindi jų vidinį pasaulį ir skriejančias mintis. Nuo ryškaus šviesos blyksnio iki neįžvelgiamos tamsos – vos akimirka.

Herojus atkeršija už mylimąją, blogieji nubaudžiami, visgi šioje istorijoje niekas nesidžiaugia laiminga pabaiga. Ji neskirta šiam dievo pamirštam nuodėmingam miestui. Pasiekus palaikiusį tikslą, atsiveria tik dar didesnė tuštuma.

Kritika šiapus ir anapus kameros

Sunku patikėti, bet tai yra pirmasis 31-erių K. Karimi vaidybinis filmas. „Būgnas“ yra ne tik įtraukiantis ir vizualiai išraiškingas kūrinys, bet ir slepia politinį, nelaisvą teokratinį Irano režimą kritikuojantį dugną.

Greta vienos kafkiškos logikos istorijos vyksta kai kas dar didesnio. Fone vis pasigirstančios radijo transliacijos, nušviečiančios Irano įvykius, suveda sveiku protu sunkiai paaiškinamą gąsdinantį  pasakojimą su realiu pasauliu.

Deja, paties K. Karimi pastarųjų metų gyvenimas primena F. Kafkos knygą „Procesas“. Žinai, kad esi pasmerktas siaubingai bausmei, nors ne visai supranti, ką blogo padarei. K. Karimi atveju tai reiškė metus kalėjimo ir daugiau nei 200 laukiančių botago kirčių. Už ką? Už dokumentinę juostą apie grafiti meną Irane („Raštai ant miesto“). Esą ja jis įžeidė sakralius iraniečių jausmus. Argi pagal tokį siužetą nebūtų galima sukurti panašiai slogaus ir siurrealistiško filmo kaip „Būgnas“?

http://www.teatrai.lt/naujienos/recenzijos/2016/11/teatrailt-tiesiai-is-festivalio-scanorama-teherano-bugnas-pavojinga-istorija-is-nutylejimu

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on lapkričio 14, 2016, in Geras skonis, Kinas, Kultūra and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: