„Didybės kapinės“: režimo kritika sapno logika

Tailando režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo darbas „Didybės kapinės“ glumina, bet kartu intriguoja. Kritikai juostą sutiko puikiai, tačiau dažnam žiūrovui nebus paprasta ją iššifruoti.

Senoje medinėje mokykloje įkurta karių ligoninė. Fiziškai jiems viskas gerai – jauni vyrai tiesiog miega. Gydytojai nežino, kas tai sukėlė, o juo labiau – kaip išgydyti šią keistą miego ligą. Pasitenkinama jų kūniškų poreikių užtikrinimu ir malonesniu miegu. Atvežamos ypatingos gydomosios lempos, bet jos skirtos tik sukurti gražesnius sapnus.

Filme vaizduojamas tailandiečių gyvenimas nuotaika primena Kolumbijos rašytojo Gabrielio Garcíos Márquezo magiškojo realizmo pasaulį. A. Weerasethakulo darbe (matyt, kaip ir pačioje Tailando visuomenėje) sugyvena itin skirtingi dalykai. Kasdienybėje įsišaknijęs dvasingumas, anapusinio pasaulio mistika, vaikiškas tailandiečių naivumas dera prie žemiškos kritikos dabartiniam nelaisvam šalies režimui (konstitucinei monarchijai su neatskaitinga kariuomene) ir sudėtingos situacijos.

Nieko nešokiruoja tai, kad valgant priešpiečius pasirodo dvi deivės Laoso princesės ir atskleidžia miegančių karių paslaptį. Esą jie niekada nepabus, nes kariauja seniai mirusių karalių kovose (ten, kur stovi ligoninė, anksčiau buvo jų rūmai). Miegančiųjų mintis skaitanti mediumė sulaukia šiek tiek daugiau dėmesio, bet veikiau ne dėl paslaptingų galių, o dėl to, kad karių artimieji vis prašo jos laimingų loterijos skaičių.

Karių miego metafora sufleruojama, kad tailandiečiai užsimerkia prieš šalies bėdas. Blogiausia, kaip ir karių atveju, visos priemonės (ekonomikos kilimas, progresas, modernėjantys didmiesčiai…) skirtos ne atsibusti, t. y. vesti prie esminių pokyčių, o tiesiog gyvenimą padaryti malonesniu.

Beje, kadangi Tailande už kritiką galima susilaukti bausmės, režisierius atsisakė planų „Didybės kapines“ rodyti gimtojoje šalyje.

Juosta „Didybės kapinės“ neabejotinai turi daug stiprių pusių: filmas originalus, šmaikštus, organiškai derinantis sunkiai derančius dalykus, pasiūlantis įtikinamus – nors ir keistokus – personažus. Antra vertus, gaila konstatuoti, bet retas atsitiktinis žiūrovas jį supras be pasiruošimo. Čia reikia žinoti ne tik apie Tailando politinį, istorinį kontekstą, jų religines praktikas ar visuomenę, bet ir apie paties A. Weerasethakulo gyvenimą. Režisierius pats ne kartą patvirtino, kad jo darbuose būna daug detalių, susijusių su jo gyvenimu, kurias auditorijai interpretuoti tikrai nebūna lengva.

Vis tik, jei taip sunkiai interpretacijoms pasiduodantys režisieriaus darbai sulaukia didelio tarptautinio susidomėjimo, tai tik iliustruoja, kad jie verti dėmesio.

http://www.teatrai.lt/naujienos/recenzijos/2016/10/didybes-kapines-rezimo-kritika-sapno-logika

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on spalio 28, 2016, in Kinas, Kultūra. Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: