45 metai meilės su skeletu spintoje

45 metai meilės su skeletu spintojeŽmogus negali iki galo pažinti kito žmogaus. Tam nepakanka nei 45 santuokos metų.

Patogų provincijos poros Džefo ir Keitės Mercerių gyvenimą sudrebina iš Šveicarijos atkeliavęs laiškas. Po bene 50 metų rastas puikiai išsilaikęs lede įšalusios moters lavonas. Tai – buvusi aktoriaus Tom Courtenay įkūnijamo herojaus jaunystės mylimoji Katia.

Nors po savaitės laukia jų 45-osioms vestuvių metinėms paminėti skirtas didžiulis vakarėlis, ilgametė idilė sudrumsčiama, o Charlotte Rampling herojė pradeda abejoti, ko iš tiesų vertas jos idilišku atrodęs santuokinis gyvenimas.

Nors tiek C. Rampling, tiek T. Courtenay sulaukė didžiulių liaupsių už savo vaidmenis šiame filme (Berlyno kino festivalyje abu pripažinti geriausiais aktoriais), pirmuoju smuiku čia griežia C. Rampling. Už šį vaidmenį ji netgi nominuota „Oskarui“, Europos kino apdovanojimuose paskelbta geriausia Europos aktore bei susilaukė daugiau smulkesnių apdovanojimų.

Daugiasluoksnė britų režisieriaus Andrew Haigh drama „45 metai” išsiskiria psichologiškumu bei jausmų intensyvumu. Tai – vienas iš tų filmų, kuriuose istorija plėtojama ne per tai, kas pasakoma, o veikiau per tai, kas slepiasi tarp eilučių. Nutrūkę sakiniai, veido išraiškos, šoktelėjęs balso tonas – būtent tokios detalės kuria įtemptą, nors ir tylią dramą tarp sutuoktinių.

Keitė – susivaldymo ir diplomatiškumo pavyzdys. Nors netikėtai susvyruoja pagrindas, ant kurio ręstas jos suvokimas apie gyvenimą, ji sugeba jausmus paslėpti savyje. Nors vis atrodo, kad tuoj ims ir pratrūks, bet ji susivaldo. Stipriausias smūgis smogiamas toje pačioje palėpėje, į kurią jos vyras gavęs laišką patraukė ieškoti senų Katios nuotraukų.

„Pasirodo kambario kampe visada stovėjo trečias žmogus. Mūsų namų kvapas – jos kvepalų kvapas. Nuo jos priklausė, kokias knygas skaitysime ar kokios muzikos klausysimės – viskas. Mūsų gyvenimas suterštas“, – galiausiai pratrūksta ji.

Nors Džefas su Katia draugavo anksčiau nei susipažino su Keite, ilgai slėpti skeletai spintoje tik sustiprina Keitės baimes ir įtarumą. Negi jų bendra laimė laikosi tik ant tragiško atsitikimo Alpėse? Ar dar įmanoma būti tikrai laimingais?

Juosta „45 metai” turi daug stiprių pusių: ji įtaigi, kinematografiškai graži, o aktorinis darbas išskirtinis. Vis tik tai yra ir reiklus filmas: kadangi tikroji istorija paslėpta detalėse, tam reikia atidaus žiūrovo. Dinamiškų filmų gerbėjams ar nemėgstantiems į santykius besigilinančių istorijų vertėtų rinktis kitokį seansą.

teatrai

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on rugpjūčio 29, 2016, in Geras skonis, Kinas, Kultūra and tagged , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: