Satyriškasis „Marš, marš, tra-ta-ta“

Iš Raimondo Vabalo retrospektyvos/ II dalis

Prasidėjo karas? Valio, dabar visi turės darbo.

Režisieriaus Raimondo Vabalo politinės satyros juosta „Marš, marš, tra-ta-ta“ (1964 m.) – neįprastas lietuviško kino istorijos epizodas. Kaip teigia filmo operatorius Donatas Pečiūra, tuo metu pastatyti tokių užmojų juostą iš esmės buvo tas pats, kas imtis „Žvaigždžių karų“.

Pasak jo, „Marš, marš, tra-ta-ta“ kurtas ne tik tarybinėje Lietuvos, bet ir Latvijos bei Ukrainos respublikose. Iš Lietuvos kino studijos filmas pareikalavo tiek lėšų, kad į jo kūrybinę komandą studijos darbuotojai žiūrėdavo nepalankiai – dėl šio filmo jiems ėmė vėluoti atlyginimai. Pavyzdžiui, dėl šio filmo teko perdažyti visą Švėkšnos miestelio, kur filmuota nemažai scenų, centrą.

Apie ką ši 78 minučių trukmės kino juosta? Apie dvi beveik vienodas, tačiau nuolat dėl visko besivaidijančias ir karą skelbiančias kaimynines valstybes Centiją ir Grošiją bei, žinoma, sienų nepaisančią Jadzės Uogytės (akt. Birutės Žibaitės) ir Zigmo Ropės (akt. Valdas Jatautis) meilę. Kol įsimylėjėliai, vaikščiodami vienas pas kitą,  vis nelegaliai kerta Centiją ir Grošiją skiriančią ribą, bręsta dar vienas konfliktas.

Karo įsižiebimo priežastis, kaip visada, absurdiška, bet to užtenka, kad abi valstybės mobilizuotų visuomenes ir jaunus vyrus pasiųstų į frontą kariauti (bent jau tol, kol nesibaigs šoviniai).

Kad žiūrėti „Marš, marš, tra-ta-ta“ būtų įdomiau, reikėtų žinoti, jog čia pajuokiami Lietuvos ir Lenkijos, anksčiau net buvusių vienos respublikos sudėtyje, santykiai. Dvi panašios, gana vargingos valstybės savo nesutarimus ir konfliktus pavertė kone nacionaliniu sportu. Nors filme situacijos stipriai šaržuojamos,  santykių diagnozė taikli. Taip pat kritikos negailima Jungtinių Tautų Organizacijai ir jos nuo tikrovės atitrūkusiems bestuburiams manieringiems diplomatams, organizuojantiems jau 2500-ajį tarptautinio Ryžtingų veiksmų pakomitečio posėdį Centijos ir Grošijos klausimui. Kur du silpni pešasi, trečias stiprus užgrobia – taip su nacių atėjimu ir pasibaigia tarpvalstybinis konfliktas.

R. Vabalas sugeba puikiai atskleisti karų absurdiškumą ir diplomatijos neveiksmingumą, beprasmius galios žaidimus, Vakarų nenuovokumą, manipuliavimą visuomenėmis. Jo įžvalgumo ir negailestingo kandumo dėka pavyko sukurti įdomų ir svarbų filmą. Stebina, kad ši R. Vabalo juosta praėjo anuometinių cenzorių žvilgsnį ir apskritai prasiskynė sau kelią. Tiesa, galiausiai filmas buvo iškarpytas (originaliai jis sumanytas kur kas ilgesnis), bet, kaip patikina D. Pečiūra, esminių scenų atsisakyta nebuvo.

Šį filmą vertėtų pažiūrėti kiekvienam besidominčiam lietuvišku kinu, taip pat jį turėtų įvertinti tamsesnio humoro mėgėjai.

teatrai

http://www.teatrai.lt/teatrai-lt-tiesiai-is-festivalio-%E2%80%9Ekino-pavasaris%E2%80%9C-satyriskasis-%E2%80%9Emars-mars-tra-ta-ta%E2%80%9C.html

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on balandžio 18, 2016, in Kinas, Kultūra and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: