Trumpų lietuviškų premjerų vaivorykštė

Bent man naujų lietuviškų kino juostų premjeros visada būna viena laukiamiausių festivalių dalių – ne vien dėl estetinio džiaugsmo, bet ir smalsumo, kur link juda nacionalinis kinas.

Per trumpų lietuvių filmų premjerų seansą pristatomos penkios juostos: „Nuopuolis“, „Šarūnas Bartas: kur aš esu šiandien“, „Šaltos ausys“, „Virsmas“ ir „Žmogus Vielabraukis“. Nors galima pasidžiaugti, kad visi filmai labai skirtingi, bet ne po visų šio įvairiaspalvio asorti kąsnių liks malonus poskonis.

Truputį ironiška, tačiau stipriausia iš premjerų yra ir pati trumpiausia. Vos šešių minučių trukmės Urtės ir Johano Oettingerių lėlinės animacijos juosta įtaigiausia, estetiškai patraukliausia ir, matyt, kruopščiausiai įgyvendinta (čia reikėtų paspausti ranką gamybos kompanijoms „Art Shot“, „WiredFly“). Trumpumas nepanaikina gylio paieškų. Emocingas metaforų bei nuorodų į mitus prisotintas pasakojimas apie paskutinę drąsaus erelio kelionę savyje slepia ne vieną sluoksnį. Tai – geras kokybiškos animacijos pavyzdys.

Deja, tokio įspūdžio nepalieka parodytas antrasis animacinis filmas, sukurtas pagal Nathano Jureviciaus grafinę novelę „Virsmas“. Nors jį pristatant vartojamas žodis „novatoriškas“, bet tiktų ir „keistas“, o gal net „beprasmis“. Ryškios spalvos, pasirinkta originali raiška džiugina akį, bet didesnio įspūdžio nepalieka.

Panašus jausmas apima ir po naujos Lino Mikutos režisuotos juostos „Šaltos ausys“. Jis yra iš tų kūrinių, apie kuriuos norisi pasakyti „aš suprantu, kad čia tikriausiai geras filmas, bet…“. L. Mikuta pasirinko jautrią ir emocingą temą apie kartu kaime gyvenančių seno tėvo ir kurčio sūnaus santykius. Nors jie glaudžiasi po vienu stogu, kartu dirba ir valgo tą pačią duoną, tačiau taip ir lieka svetimi vienas kitam. Žiūrėti „Šaltas ausis“ gana sunku, nors režisierių galima pagirti dėl meistriškai sudėliotų  žmogaus ir gyvūnų gyvenimų paralelių. Stipriausia filmo pusė – nuostabus Kristinos Sereikaitės kameros darbas. Vizualinė raiška palieka gerą įspūdį.

Juosta „Šarūnas Bartas: kur aš esu šiandien“ bus įdomus susipažinusiems ir besižavintiems šio režisieriaus kūryba. Šis 20 minučių filmas tikriausiai apskritai nebūtų pasiekęs ekranų, jei ne Paryžiaus Pompidou modernaus meno centro, kur neseniai vyko Š. Barto retrospektyva, prašymas jį sukurti. Juosta kinematografiškai paprastutė, tačiau įtaigi. Režisierius retrospektyviai apmąsto savo kūrybą, jos tikslą, taip žmonių tarpusavio santykius, negebėjimą reikšti jausmų. Kartu, klausantis šio monologo, po truputį ryškėja menininko portretas. Nežinantiems, kas yra tas Bartas, filmas didelio įspūdžio nepaliks, tačiau turintiems šiokį tokį žinių pagrindą tai bus skanus kąsnelis.

Pabaigai – vyšnaitė ant torto – nauja Jono Trukano režisuota absurdo komedija „Žmogus Vielabraukis“. Ji nepretenzinga, tačiau įsimintina. Ilgus metus troleibusus taisęs mechanikas (akt. Vytautas Kupšys) susilaukia kolegų pykčio, kai paaiškėja, kad su jo pagalba buvo ištobulintas iTroleibusas ir visi vairuotojai bus atleisti. Geraširdis mechanikas padaro tai, ką padarytų bet kuris seno kirpimo lietuvis, nusistatęs prieš tokią pažangą, kuri pareikalauja žmonių darbo vietų, – jis nusprendžia sutrukdyti iTroleibusams išriedėti į gatves. Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad jis tampa superherojumi, kovojančiu prieš naująsias technologijas. Šią istoriją vainikuoja dūmų ir dulkių kamuoliuose paskendusio Vilniaus vaizdas. Absurdo čia daug, prasmės mažai, tačiau „Žmogus Vielabraukis“ taikliai užčiuopia ne vieną prieštaravimą, su kuriuo susiduria dabartinės visuomenės.

Taigi, šis seansas privalomas kiekvienam besidominčiam lietuviško kino ir animacijos aktualijomis. Per trumpą laiką nacionalinis kinas stebėtojui atsiskleis tarsi kaleidoskopas – nors patiks ne viskas, tačiau tai vis vien yra puiki proga iš arčiau susipažinti su mūsų kūrėjais.

teatrai

http://www.teatrai.lt/23436.html

 

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on balandžio 12, 2016, in Kinas, Kultūra and tagged , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: