„Nekalti prisiminimai“ Stambulo gatvėse

Teatrai.lt tiesiai iš festivalio „Kino pavasaris“: „Nekalti prisiminimai“ Stambulo gatvėse

4213 prie sienos prismeigtų cigarečių nuorūkų, raudonu lūpdažiu nuspalvintu galiuku, daugybė mažų šuniukų skulptūrėlių, pigi gėlėta suknelė, nuotraukos ar net paprasčiausi indai – visa tai randa sau vietą tragiškos Kemalio ir jo tolimos giminaitės Fiusunos meilės istoriją saugančiame Nekaltybės muziejuje.

Britų režisieriaus Granto Gee darbas „Nekalti prisiminimai“ laviruoja tarp dokumentikos ir fikcijos. Įvykių centre atsiduria garsaus turkų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Orhano Pamuko romanas ir jo Stambule įkurtas Nekaltybės muziejus.

„Nekalti prisiminimai“ – nėra įprastas filmas, o veikiau primena literatūrinę kelionę po melancholiško Stambulo gatves, o kartu ir Pamuko romano puslapius. Žinoma, kino juostą geriausiai supras skaičiusieji šią rašytojo knygą, tačiau filmo nuotaika ir braižas bus puikiai atpažįstamas kiekvienam susidūrusiam su Pamuko kūryba. Lėtai plaukiantis ritmas, dėmesys išraiškingoms smulkmenoms, meilė kultūrai ir gimtajam miestui (ne veltui Pamukas vadinamas „Stambulo rašytoju“).

Kruopščiai atkuriama Kemalio ir Fiusunos istorija, savo esybe įaugusi į miestą. Greta pagrindinės naratorės – Fiusunos jaunystės draugės sodraus balso slenkantys Stambulo vaizdai nėra itin svarbūs naratyvui. Toks individualios istorijos ir viso miesto gyvenimo sugretinimas kuria Stambulo, kaip nebylaus daugybės nutikimų ir paslapčių saugotojo, įvaizdį ir tarsi tirpdo atskirtį tarp buvo ir yra. Stambului Kemalio ir Fiusunos tragedija – tik dar viena iš milijonų jo romiai stebėtų akimirksnį blykstelėjusių ir užgesusių istorijų.

Šį įspūdį dar labiau sustiprina tai, kad į pagrindinį naratyvą įterpiami šiandieniniame mieste gyvenančių turkų pasakojimai. Tarp jų – ir paties ršaytojo Pamuko. Tai mums suteikia užuominų apie dabartinę Turkijos visuomenę, jos patiriamus socialinius bei kultūrinius pokyčius. Taip Stambulas tampa ne ką mažiau svarbiu, nors ir nebyliu „Nekaltų prisiminimų“ veikėju.

Šis filmas patiks tiems, kurie mėgsta Pamuko kūrybą – „Nekalti prisiminimai“ pasižymi tokiais  pat bruožais, nuotaika bei akcentais. Tai lėta ir nostalgiška kino juosta, kas šiuo atveju yra ir jos stiprybė, ir silpnybė. Viena vertus, tai žiūrovui leidžia įsijausti ir nuskęsti vaizduojamame filmo pasaulyje, kita vertus, kaip tik dėl to daliai žiūrovų ši juosta gali pasirodyti nuobodi ir monotoniška. Intensyvumo, stebinančių siužeto vingių čia nerasite.

teatrai

http://www.teatrai.lt/23409.html

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on balandžio 11, 2016, in Geras skonis, Kinas, Kultūra and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: