Laiko mašina: kas nutinka susitikus senajai ir moderniajai architektūrai?

Esame įpratę, jog reikia rinktis tarp paveldo statinių saugojimo ir jų pritaikymo dabartiniams poreikiams. Vis dėlto, pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugėja gerų senos ir naujos architektūros dermės pavyzdžių.
nuotrauka
Plungės dvaro laikrodinė-oranžerija. Kultūros paveldo departamento nuotr.

Šiuolaikinė architektūra istorinėje aplinkoje

Kultūros paveldo departamento (KPD) Vilniaus skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas iš tokių pavyzdžių mini Gedimino prospekte 35 neseniai rekonstruotą ir išplėstą „Pirklių klubo“ pastatą (architektas Alfredas Trimonis) ir Antakalnio gatvėje 25 esantį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pastatą.

Specialistas sako, kad naujasis korpusas iš stiklo ir metalo yra vykusi jungtis, leidžianti organiškai iš seno pereiti į naują. Nors naujoji dalis puikiai atspindi šiuolaikines architektūros tendencijas, pastatas išlieka vieningas.

„Pirklių klubas“. L Garbačausko nuotr. 

„Tai yra vienas geriausių (jei ne pats geriausias) pavyzdžių Vilniuje. Pastato erdvė išplėsta, po juo yra ir požeminė kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, bet urbanistinė struktūra – nesugriauta. Pasirinktas variantas nekuria kontrasto, juolab, kad šalia yra „stalininis“ klasicizmas – Užsienio reikalų ministerijos pastatas, – aiškina V. Karčiauskas. – Mano manymu, šiuolaikiniai pastatai istorinėje aplinkoje turi būti pačios aukščiausios architektūrinės ir medžiaginės kokybės.“

„Pirklių klubas“. L Garbačausko nuotr.

Saugomų teritorijų lankytojų centro paslaptis – dali ekspozicijos įkurta po žeme

Kitas pavyzdys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba įdomi tuo, kad pastatas išplėstas ne statant antžeminį priestatą, o įrengiant konferencijoms, ekspozicijoms, lankytojų centrui skirtą požeminę dalį. Toks sprendimas buvo padiktuotas pastatą supančios istorinės aplinkos. Čia stovi XIX a. Sapiegos rūmų komplekso statiniai. Požeminė plėtra nebūtinai yra brangesnė nei antžeminė, nebent gali brangiau atsieiti archeologiniai tyrimai (čia jie taip pat buvo vykdyti).


Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Nacionalinis lankytojų centras. VSTT nuotr.

V. Karčiauskas įsitikinęs, kad pastaraisiais metais dėl paveldo statinių rekonstrukcijos ir pritaikymo dabartinėms aktualijoms judame teisinga linkme – gal tik kol kas to taip ryškiai nematome, nes netrūko nesėkmingų bandymų, o dalis daug žadančių dalykų tebėra popieriuje. Jo manymu, Vilniuje galime daug ko tikėtis iš projektų, įgyvendinamų Subačiaus g. 19 ir Pranciškonų/Šv. Mikalojaus gatvių kampe.

Vandens bokšte suskambo karilijonai

Gelgaudiškio dvaro ansamblyje stūksantis vandens bokštas – dar vienas puikus pavyzdys, kuo gali virsti senas, nenaudojamas statinys, į jį pažvelgus nestandartiškai.

KPD Marijampolės skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Kryžanauskienė dėsto, kad šiame ansamblyje sėkmingai pritaikytas ne vienas pastatas (oficina, kumetynas, tvartas, oranžerija), bet iš jų ryškiausiai išsiskiria 2014-2015 m. restauruotas dvaro vandens bokštas (projekto architektė – Saulė Domanskienė).

Kadangi jo architektūra specifinė ir sunkiai pritaikoma, jis ilgai stovėjo primirštas ir tebuvo rūpinamasi, kaip palaikyti jo stabilią būklę. Viską pakeitė netikėta idėja.

„Dabar ir vilkas sotus, ir avis sveika liko: vandens bokštas restauruotas, jame įrengtas 36 skirtingų tonų varpų karilijonas, o kartu išsaugoti net išlikę originalūs vandens pakėlimo mechanizmai, – sako N. Kryžanauskienė. – Naujieji varpai pirmą kartą suskambėjo pernai per Žolinės šventę per maestro Giedriaus Kuprevičiaus koncertą. Skamba gerai, kompozitorius nesupeikė. Karilijoną galima išgirsti per dvare vykstančius renginius, taip pat šią pramogą gali užsisakyti, pavyzdžiui, jaunavedžiai, be to, pernai pasiūlėme jį įtraukti į tokį Mototurizmo ralį, kurio tema buvo muzika. Visa tai padeda pritraukti daugiau žmonių.“

Biblioteka dvare

Tuo metu plungiškiai gali džiaugtis viena žaviausių bibliotekų Lietuvoje (pagrindinė straipsnio nuotr.) nors dar neseniai tai buvo apleistas statinys išdaužytais langais.

„2012-2013 m. restauruota dvaro laikrodinė-oranžerija buvo paversta į pagrindinę Plungės biblioteką. Romantizmo stiliaus raudono mūro laikrodžio bokštas pastatytas dar 1846 m., o vėliau pristatyta gana didelė oranžerija, – primena KPD Telšių skyriaus vedėjas Antanas Eičas. – Prie seno mūro taikytos metalo ir stiklo konstrukcijos, šiuolaikiškomis priemonėmis sukuriant buvusios oranžerijos įspūdį. Tiesa, joje išsaugota nemažai nuo seno likusių elementų, sakykime, oranžerijos pakuros dalis.“

Kas sugalvojo oranžeriją paversti biblioteka, šiai dienai jau sunku atsekti – ši mintis Plungėje sklandė seniai. Aišku, buvo ir skeptikų, abejojančių, ar gerai atrodys šiuolaikiška biblioteka sename dvare.

„Kiek žinau, bibliotekos skaitytojai patenkinti, o bibliotekos vedėja – dar labiau. Skaitytojų ateina gerokai daugiau, nuolat vedamos ekskursijos. Pritaikius oranžeriją bibliotekai, iškart atgijo dvaro erdvė, manau, į gera pasikeitė ir vietinių gyventojų požiūris į kultūros paveldą“, – apibendrina A. Eičas.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on balandžio 2, 2016, in Architektūra ir statyba, Istorija and tagged , , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: