Lietuviškų ir vakarietiškų loftų skirtumai – ar nepermokame už madą?

Neseniai į Lietuvoje gausiai pradėti statyti loftai tapo vienais geidžiamiausių būstų didmiesčiuose. O kas geidžiama, tas ir brangu. Šiandien loftų variacijų vis daugėja – Statybunaujienos.lt nusprendė patyrinėti šią augančią madą.

Dar prieš dešimtmetį tūlas lietuvis būtų pasukiojęs pirštą prie smilkinio, jei būtų išgirdęs, kad tiek daug žmonių veršis gyventi perdarytuose pramoniniuose, gamybiniuose pastatuose.

Vakarų valstybėse loftų tipo būstai išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus 3–5 dešimtmetyje, kai didmiesčių centruose liko daug nenaudojamų menkaverčių pastatų ir juos suskubo okupuoti menininkai. Tuo metu Lietuvoje tokios būsto mados įsitvirtino palyginti neseniai. Tiesa, su trenksmu: anksčiau stereotipiškai studentų ir bohemos būstu laikyti loftai šiems tapo vargiai įperkami.

„Paneigčiau paplitusią nuomonę, kad Lietuvoje pagrindiniai loftų pirkėjai yra studentai. Veikiau juos renkasi kūrybingesnių profesijų atstovai, bet ne vadinamoji bohema: dizaineriai, rinkodaros, reklamos specialistai, taip pat teisininkai, informatikai. Menininkų tarp jų yra, bet gana nedaug“, – dėsto Andrius Voišnis, su loftų vystymo projektais dirbančios įmonės „Concept Lofts“ vadovas.

Prie „Soho lofts“ ir „Soho mini lofts“ Smolensko gatvėje, „Belmonto loftų“, „Radio lofts“ Kauno gatvėje, taip pat loftų Rusnėje bei kitų projektų dirbęs A. Voišnis pastebi, kad nuo tada, kai buvo pasiūlyti ankstyvieji „Kuro aparatūros“ gamyklos loftai iki šios dienos, kainos šoktelėjo dvigubai. Pasak jo, loftų poreikis nemažėja – kiekvienais metais jis imasi vis naujo projekto. Tiesa, iš mirties taško loftų rinka pajudėjo ne taip jau seniai – tik 2009–2010 m., per didįjį nekilnojamojo turto rinkos sąstingį.

Loftai geidžiamiausi sostinėje

Vis dėlto loftai – Lietuvos didmiesčių prabanga, o dar tiksliau – sostinės. Žavioje Žaliakalnio aplinkoje Kaune bendrovės „REES investicija“ vystomų „Pelėdų loftų“ projekto vadovas Nerijus Valikonis pripažįsta, kad Kaune tokio reiškinio kaip loftų rinka nėra – kol kas čia vos keletas įgyvendintų ar įgyvendinamų projektų.

Tai nemaža dalimi lemia skirtinga pramonės raida Vilniuje ir Kaune. Sostinėje įvairių gamyklų statyta kur kas daugiau, be to, jos pasklidusios po visą miestą, kai tuo metu Kauno fabrikai koncentruotai telkėsi miesto pakraščiuose ar atskiruose pramoniniuose rajonuose. Kita vertus, Vilniaus gyvenamojo būsto rinka praktiškai sudaro didžiąją dalį šalies NT rinkos.

„Kaune senų gamybinių pastatų, tinkamų loftams, mažai, tad, manau, ateityje pasirodys tik vienas kitas konversijos projektas, – svarsto N. Valikonis. – Kita galimybė yra statyti naujus loftų tipo butus, apartamentus, tačiau čia galimybės vėlgi ribotos, kadangi naujai statomi loftai būtų kur kas brangesni nei standartiniai butai. Kodėl? Todėl, kad reikalingos didelės, aukštos erdvės, o tai reiškia papildomus kaštus“.

Lietuviški loftai kur kas mažesni už vakarietiškus

„Soho lofts“ vystytojai skelbia, kad tai – pirmieji „tikri loftai“ Lietuvoje. A. Voišnio teigimu, šio projekto erdvės savo dydžiu jau panašios į tikruosius vakarietiškus loftus.

Kitaip tariant, tai, ką lietuviai vadina loftais, vakariečio akimis, jais laikoma nebūtų. „Man vis kyla klausimas, ką žmonės vadina loftu? Lofto tipo būstas – tai erdvios, aukštos patalpos su galimybe įsirengti antresolę, įkurtos rekonstravus gamybinius pastatus. Visgi šiandien girdžiu, kaip žmonės loftais vadina palėpes ir panašias patalpas“, – dėsto N. Valikonis.

„Lietuviškus loftus nuo įprastų vakarietiškų skiria dydis, o būsto įrengimas, modernumas yra panašaus lygio. Sakyčiau, lietuviškieji dažnai net subtilesni, racionalesnio plano. Esmė ta, kad Lietuvoje dėl klimato šaltuoju periodu būstus būtina šildyti, kas brangiai kainuoja. Vargiai kas norėtų įsigyti kelių šimtų kvadratinių metrų būstą, todėl lietuviški loftai būna ženkliai mažesni“, – priduria ir A. Voišnis, pridurdamas, kad kaip tik dėl to 2014 m. jie irgi pradėjo vystyti loftų pastatą Vilniuje, Kauno gatvėje, kur patalpų vidurkis siekė vos 13–14 kv. m. Loftai buvo stebėtinai populiarūs.

Pamatę, kad nedidelio ploto loftai yra paklausiausi, vystytojai ėmė siūlyti mažesnes erdves su galimybe jas sujungti.

Mūsų šalyje loftai nuo vakarietiškų skiriasi ne tik dėl lietuviško noro sutaupyti  – tam įtakos turi ir šalių istorija, gyvenimo ypatybės. Tarkim, Didžiojoje Britanijoje įprasta, kad loftai statomi prie vandens. Todėl didelė dalis loftų šioje šalyje rekonstruota iš buvusių dokų, sandėlių uostuose. Tuo metu Lietuvoje tokių rasti sunku.

„Mano žiniomis, toks projektas Lietuvoje vos vienas. Tai yra Kaune vystomi Karaliaus Mindaugo apartamentai, kur šalia Nemuno rekonstruojama 15 tūkst. kv. m „Kauno pieno centro“ teritorija“, – sakoA. Voišnis.

Antra vertus, daug loftų ypatybių apibrėžia atitinkamas architektūrinis laikmetis. Lietuvoje daugiausia rekonstruojami skurdžios sovietinės statybos pastatai. Kitaip tariant, iš nuobodžių stačiakampių degtukų dėžučių tenka „išlaužti“ kuo patrauklesnius būstus. Pašnekovai aiškina, kad kardinaliai pakeisti statinio išorę sudėtinga. Tokiu atveju dažnai labiau apsimoka jį tiesiog nugriauti ir perstatyti. Nuobodūs sovietiniai gelžbetoninių konstrukcijų statiniai gelbėjami fasado apdaila ar pasitelkiant nesudėtingus triukus: tarkim, dabar apdailai populiaru naudoti natūralų akmenį ar įdomesnę akmens masę, taip pat pasitelkiamas apšvietimas ir kita. Tiesa, kartais, ieškant įdomių sprendimų, žengiamas žingsnis toliau ir, tarkime, kaip Ateities gatvėje, sugalvojama statyti loftus šlaitiniais stogais.

Dažnai nuobodžią išorę gelbėja išpuoselėtas interjeras. Tiesa, čia – jau paties pirkėjo užduotis, kadangi loftai įprastai parduodami tušti. „Tik pastaraisiais metais pradėta siūlyti įrengtų loftų, kita vertus, atsiranda antrinė rinka, didinanti visiškai įrengtų loftų pasiūlą. Kitaip tariant, žmonės pirko loftą, jį įsirengė, o po to nusprendė parduoti“, – pastebi A. Voišnis.

Neracionali mada?

Nors loftai tapo geidžiamu ir madingu pirkiniu, jie, kaip ir kiekvienas dalykas šioje žemėje, turi minusų. Vilniuje keliems loftams elektrą vedžiojęs elektrikas pastebėjo ne vieną jų minusą. Jis pasakoja, kad ten, kur jis dirbo, pasistatyti automobilį – tikras iššūkis. Tarp pastato ir gatvės beveik nėra tarpo – išėjęs atsiduri kone gatvėje.  Įrengtas vidinis kiemas, bet, kadangi pirmame aukšte įrengtos komercinės patalpos, visas kiemas išdalintas šių įmonių darbuotojų automobiliams. Negana to, kadangi kiemas bendras ir už tvarką niekas neatsakingas, tad jis užprogramuotas virsti šiukšlynu.
„Koridorius nepatogus – bendrabučio tipo. Iš butų tiesiai į jį išlindę vaikai ten triukšmauja kaip poligone. Aišku, gal jaunoms šeimoms pašaliniai triukšmai labai netrukdo, – pastebėjimais dalinosi jis. – Pasidomėjęs kainomis, nustebau: neįrengtas 50 kv. m butukas kainavo nemažai – apie 70 tūkst. eurų. Tiesa, kadangi lubos aukštos, apie 4,5–4,8 m, virš sanitarinio mazgo ar virtuvėlės padaryta miegamoji patalpėlė. Jei ją priskaičiuotume, gal išeitų apie 70–80 kv. metrų. Tai – pramoninis rajonas ir nepasakyčiau, kad turintis daug pliusų, nors ir netoli centro.“

N. Valikonis sutinka, kad sava erdvė – itin svarbus aspektas, todėl vystytojai stengiasi į tai atsižvelgti. Pavyzdžiui, „Pelėdų loftų“ projekte numatyti prieš pirmo aukšto langus įrengti kiemeliai ir terasos ant stogo. Juk kam pirkti būstą gražioje vietoje, jei negali ja normaliai pasigrožėti?

„Kiemeliai ir terasos tampa tendencija, nes kiekvienas norime erdvės ne tik viduje, bet ir lauke. Antra vertus, ne visuose projektuose tai įmanoma įgyvendinti, be to, ir pirkėjas ne visada sutinka už tai papildomai mokėti“, – taip jis apibendrina lietuvių dilemą tarp taupymo ir estetikos.
Statybunaujienos.lt

http://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Lietuvisku-ir-vakarietisku-loftu-skirtumai-ar-nepermokame-uz-mada/7224

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on kovo 13, 2016, in Architektūra ir statyba, Nekilnojamasis turtas and tagged , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: