Žinios – geros, bet su įspėjimo ženklais

Prieš Seimo rinkimus patvirtintas valstybės biudžetas – didesnis nei įprasta. 2016-ieji Lietuvai dar žada mažėjantį nedarbą, atlyginimų didėjimą ir augantį bendrąjį vidaus produktą. Tačiau ekonomistai įspėja, kad visos geros Lietuvai ekonominės žinios – su įspėjamaisiais ženklais.

Nei pramonininkai, nei bankų ekonomistai į 2016-uosius nežiūri pro rožinius akinius, bet ir juodų akinių iš švarko kišenės netraukia.

„Nors tam tikrą stagnaciją galima už­čiuopti, bet didelių grėsmių nėra, tiesiog teks priprasti prie 1–3 proc. BVP augimo“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento di­rek­torius Aleksandras Izgorodinas.

„Nordea Bank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad nors ir rizikuojame įstrigti ten, kur esame, didesnio ekonomikos kritimo rizika 2016 m. – menka: „Ekonomikos burbului pripūs­ti Lietuvai prireiktų bent trejų metų.“

„Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi neįžvelgia ženklų, kad Lie­tuvos ekonomika būtų nesubalansuota.

Valstybės finansai, užsienio prekyba kur kas geriau subalansuoti nei prieš kri­zę, taip pat matoma mažesnė gyventojų ir įmonių priklausomybė nuo skolinto kapitalo.

Vidaus vartojimo – per mažai

„Pagrindinė prielaida šalies BVP didėjimui 2016 m. išlieka vidaus vartojimo au­gimas, kurį ir toliau skatins didėjančios namų ūkių pajamos bei mažėjantis nedarbas“, – apibendrina ūkio ministras Eval­das Gustas.

Finansų ministerija tikisi, kad šįmet Lie­tuvos namų ūkių vartojimo išlaidos (pa­lyginamosiomis kainomis) turėtų didėti 4,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo už­mokestis – 5,3 proc., o darbą turinčių žmonių skaičius – 0,8 proc.

Tačiau N.Mačiulis kritikuoja valdančiąją daugumą ir finansų ministrą Rimantą Šadžių, pastaruoju metu nuolat aiškinantį, kad būtina skatinti vidaus vartojimą: „Vi­daus paklausa pakankamai sparčiai didėja ir be valdžios skatinimo, o tikroji šalies problema yra nepakankamas eksporto au­gimas. Tai yra vienas signalų, rodančių, kad tolimesnėje ateityje esame pažeidžiami, taigi būtina ieškoti instrumentų, kaip padidinti konkurencingumą.“

Statistika patvirtina N.Mačiulio teiginį. 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidaus vartojimas didėjo net 6 proc. – panašus didėjimas bu­vo užfiksuotas tik 2006–2007 m. Tokia pat vidaus vartojimo tendencija išsilaikys ir 2016-aisiais.

Ž.Mauricas prognozuoja, kad 2016 m. Lietuvos BVP turėtų didėti sparčiausiai Baltijos šalyse – apie 4 proc. Verslas 2016-uo­sius taip pat sutiko nusiteikęs pozityviai. Pagal LPK sudaromus lūkesčių in­deksus pramonės ir turizmo lūkesčių in­deksai viršijo 50 punktų (buvo atitinkamai 69 ir 61), o tai rodo, kad tikimasi abiejų sričių augimo.

Didžiausią spaudimą vis dar patiria maisto pramonė, iš dalies kenčianti dėl Ru­sijos įvestų sankcijų bei sudėtingos pa­dėties NVS valstybėse, ir chemijos pramonė, kurią stabdo trąšų pramonės problemos tarptautinėse rinkose.

„Tačiau gerai sekasi baldų ir medienos pramonei, sparčiais tempais auga farmacijos pramonė, taip pat pakilimą išgyvena kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų gamintojai. Šalies ekonomiką teigiamai veiks ir rekordinis grūdų derlius. Galima ir transporto sektorius, generuojančio apie du trečdalius šalies paslaugų eksporto, plėtra“, – vardija ūkio ministras E.Gustas.

A.Izgorodinas primena, kad naujasis ES finansinis laikotarpis, per kurį bus įgyvendinama nemažai stambių europinių projektų, taip pat prisidės prie ekonomikos gyvybingumo.

Skausmingi demografiniai pokyčiai

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo ty­rime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo iš 41-os į 36-ą vietą ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Tačiau baiminamasi, kad toks kilimas jau netrukus gali baigtis, nes Lietuva kasmet praranda apie 20 tūkst. produktyviausio amžiaus žmonių.

„Nuolat kartoju 2011 m. gyventojų su­rašymo statistiką. Žmones galima su­skirstyti į tris grupes: pirmieji uždirba sau ir ki­tiems, antrieji – išlaikomi šeimos, t.y. vaikai, ne­dirbantys sutuoktiniai, seneliai, tretieji – mokesčių mokėtojų. Gyventojų surašymo metu šių grupių proporcijos buvo 4:3:3, vadinasi, keturiems teko už­dirbti tiek, kad pragyventų dešimt. Tačiau tikroji situacija dar blogesnė, nes iš pirmųjų dar tenka atimti dirbančius viešajame sektoriuje, ku­riems atlyginimai mo­kami iš mo­kesčių mo­kėtojų pinigų – aiškina Lietuvos laisvo­sios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Aišku, ir taip įmanoma išgyventi, bet tada tie du dir­bantys turi sukurti labai daug vertės. Jei nepadidinsime dar­bo našumo, anksčiau ar vėliau neužteks dirbančių žmonių, kad jie galėtų visus išlaikyti.“

Ž.Šilėnui pritariantis Ž.Mauricas priduria, kad Lietuva jau seniai pateko į ydingą ratą: daugiau  emigrantų – dėl to mažiau surenkama mokesčių. Valstybės biudžetas patiria didesnį spaudimą surinkti reikalingų lėšų. Užuot ėmusis spręsti fundamentalią problemą, paprasčiausiai didinami mokesčiai. Kai mokesčiai nuolat didinami, verslininkai bijo investuoti, ne­kelia algų, nekuria daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kai negaunama didesnių algų ar apskritai neturima darbo, dar daugiau žmonių emigruoja. Taip sukasi ydingas ratas.

„Reikia persukti šį ratą į kitą pusę. Jei nesubalansuosime emigracijos ir imigracijos srautų, po kelerių metų turėsime neišsprendžiamų problemų. Partijų lyderiai turėtų suvokti, kad lenktyniaujame su lai­ku – dabar arba niekada. Kol kas dar tu­rime šansų, bet jei to nepadarysime da­bar, tapsime ES užkampiu“, – įspėja Ž.Mau­ricas.

Jo teigimu, vienintelė galimybė ką nors pakeisti – įsivežti darbo jėgos iš užsienio. Į Čekiją, Slovakiją, Lenkiją jau dabar daugiau žmonių imigruoja, nei iš jų emigruoja. Kad tai būtų įmanoma ir Lietuvoje, pasak Ž.Maurico, būtina sumažinti darbo apmokestinimą, mažinti socialinio draudimo mokesčius. Tik tokios priemonės skatintų verslininkus daugiau investuoti Lie­tu­voje, didinti algas darbuotojams.

„Ukrainoje ar Moldovoje yra tūkstančiai žmonių, kurie mielai dirbtų Lietuvoje už lietuvišką atlyginimą, ir jiems integruotis čia būtų daug lengviau nei pabėgėliams iš Sirijos. Tačiau Lietuvos valdžia tik kuria šiems žmonėms biurokratinius barjerus atvykti dirbti į Lietuvą, kuri iki šiol neturi jokios politikos, kaip prisivilioti protų ar bent jau juos išlaikyti“, – teigia Ž.Šilėnas.

Dėl ilgametės ES paramos Lietuva, ne­trukus pasieksianti 75 proc. ES BVP vie­nam gyventojui vidurkį, vis vangiau ima­si reformų. Ž.Šilėnas sako, kad iki 2004-ųjų, kol šalis dar nebuvo priimta į ES, reformos vyko kur kas greičiau, nes jas skatino tikslas patekti į ES. Po to ėmus  reformų greitis sulėtėjo, nes valdžia pamatė, kad gali atsikvėpti, kad pinigų yra užtektinai ir galima jais pasišvaistyti. Taigi, įdomiausia, kaip gyvensime paramai sumažėjus? Konkuruoti ar pagrįsti savo egzistavimą ne šiltnamio sąlygomis žymiai sunkiau, todėl visi privalėsime pasitempti, o daug silpnų, parazituojančių subjektų paprasčiausiai turėtų išnykti arba susitraukti. „Žinoma, kadangi atleidinėti žmones nėra populiaru, galbūt bus sugalvota pakelti kokius nors mokesčius, bandant tai išsaugoti“, – skeptiškai nusiteikęs LLRI prezidentas.

Eksportas: blogiau nei buvo, nebebus

A.Izgorodinas teigia, kad eksportas jau dabar patiria tam tikrą stagnaciją. „Dėl gilėjančios Rusijos krizės ir paskelbtų sankcijų 2015 m. lietuviškos kilmės eksportas (be naftos) į Rusiją krito 56 proc., o žiūrint į visą NVS regioną – 37 proc. Tikėtis, kad artimiausiais metais mūsų eksporto rodikliai į Rytus ims gerėti yra per daug optimistiška. Net ne tiek dėl sankcijų Lietuvai, kiek dėl bendros ekonominės situacijos Rusijoje – atsigavimo ženklų nematome, o vartojimo nuosmukis yra didžiausias per visą matavimo istoriją. Kaip rodo įvairių tarptautinių organizacijų tyrimai, ekonomikos augimas Rusijoje turėtų prasidėti tik 2017 m., – vertina ekspertas. – Kita vertus, nematysime tokio Lietuvos eksporto nuosmukio, koks buvo 2015 m.“

Problemas NVS regione kompensuoja ES rinka. 2015 m. sektorių eksportas į ją išaugo maždaug 5 proc., be to, Lietuvos verslas stengiasi kuo labiau diversifikuoti savo eksporto rinkas. „Kas dėl naujų rinkų, tai per 2015 m. eksportas į JAV išaugo 54 mln. eurų, arba 42 proc. Jis turėtų augti ir 2016 m. dėl stiprėjančio dolerio euro atžvilgiu bei natūralaus verslo siekio įeiti į naujas rinkas“, – sako LPK atstovas.

Ūkio ministro teigimu, prognozuojamas prekių ir paslaugų eksporto apimties augimas 2016 m. turėtų būti 2,4 proc. didesnis nei šiemet ir siekti 3,2 proc. „Versli Lietuva“ skaičiavimais, šiais metais  lietuviškos kilmės prekių eksportas (išskyrus naftos produktus) turėtų siekti 10,8 mlrd. eurų, arba 3,8 proc. daugiau nei 2015 m. Traukiantis Rusijos ekonomikai, prekių reeksportas (išskyrus naftos produktus) ateinančiais metais gali susitraukti 1,1 proc. iki 8,3 mlrd. eurų, tuo metu paslaugų eksportui prognozuojamas 1,3 proc. augimas iki 6,1 mlrd. eurų. „Vis dėlto eksporto vertę prognozuoti sudėtinga, nes rinkose vyrauja dideli kainų pokyčiai, ypatingai naftos produktų“, – įspėja E.Gustas.

A.Izgorodino vertinimu, 2016 m. Lietuvos įmonės eksportuos į Skandinaviją ir Vidurio Europos šalis, taip pat daugiau žvalgysis į naujesnes rinkas: turėtų stiprėti eksportas į Kiniją, Izraelį, JAV; ilgalaikėje perspektyvoje matomas nemažas potencialas Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir apskritai arabų šalių, nepaveiktų konfliktų, rinkose. 2015 m. į Europos šalis keliavo apie 60 proc. lietuviškos kilmės eksporto, 2016 m. šis procentas dar augs dėl krisiančio į NVS (gali kristi iki 20 proc. dalies), be to, didės eksporto dalis į naujas rinkas: nuo 10 proc. 2015 m. iki 15-17 proc. 2016 m.

„Eksportas į ES pelningumo požiūriu apsimoka kur kas mažiau nei į Rusiją ir NVS, tačiau tai garantuoja saugumą. Jei būčiau verslininkas didelį dėmesį skirčiau projektams, nešantiems stabilią grąžą ES, ir dalį jos investuočiau į įžengimą į naujas rinkas“, – pataria ekspertas.

2015 m. lapkričio mėnesį Ekonominės diplomatijos taryba pritarė siūlymui išskirti 10 Lietuvos eksporto prioritetinių rinkų, į kurias planuojama koncentruoti valstybės skatinimo priemones, viešojo sektoriaus veiksmus ir taip paspartinti Lietuvos eksporto plėtrą ir šalies ekonomikos augimą. Tai – Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraelis ir Japonija. Ateityje numatyta kiekvienai rinkai parengti veiksmų planus, kuriuose bus identifikuoti perspektyviniai sektoriai ir reikalingos priemonės.

Investicijos atsigauna

Naujienos investicijų pritraukimo srityje – džiuginančios. Jei tokios tendencijos išliks, tai švelnins  grėsmes Lietuvos ekonomikai ateityje. Tiesioginės užsienio investicijos atsigauna ir 2015 m. jų augimas pasauliniu mastu siekė apie 11 proc. Augimo laukiama ir 2016, ir 2017 m. „Tarptautinės korporacijos turi daug grynųjų pinigų ir yra linkusios juos investuoti, ieško kokias įmones įsigyti. Tai tapo savotišku investicijų augimo varikliu. Žinoma, veikia ir palyginti žemos palūkanų normos, dėl ko verslui lengviau pasiskolinti investuoti į plėtrą“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ūkio ministerijos duomenimis, vien 2015 m. antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje išaugo keturis kartus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Be to, Lietuvoje savo veiklą plėsti ir investuoti pasirinko tokios kompanijos kaip kompetencijų centrą Vilniuje įkūrusi „Nasdaq“, Klaipėdoje naftos ir dujų technologijų gamybos padalinį įkūrusi „CSUB“, Panevėžio laisvojoje ekonomikos zonoje atidariusi gamyklą Norvegijos kapitalo įmonė „Devold“ ir sparčiausiai auganti Kinijos informacinių technologijų kompanija „Fun Guide“.

Užsienio įmonės jau apsižiūrėjo, ką galime, ir patekome į tą etapą, kai į Lietuvą žengia geresnės prabos, aukštesnės kompetencijos darbuotojų ieškančios kompanijos. Pagal į Lietuvą investuojančias šalis pirmauja JAV, Švedija, Norvegija, Didžioji Britanija, Suomija, Danija, Vokietija.

„Taip pat matome technologinių, IT įmonių iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos atėjimo pagyvėjimą. Dėl geopolitinės krizės jos nori persikraustyti į saugesnę vietą, kur geriau veikia teisinė sistema“, – prideda „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys.

Įsitvirtino tendencija, kad „Investuok Lietuvoje“ kiekvienais metais (skirtingai nei vyko su srautinėmis investicijomis) pritraukia 10-15 proc. daugiau investicinių projektų lyginant su ankstesniais metais. „Kol kas skaičiuojame galutinius 2015 m. rezultatus, baigiamos paskutinės derybos, bet turėtume turėti netoli 30 naujų investicinių projektų, virš 2 tūkst. naujų darbo vietų, daugiau nei 100 mln. eurų kapitalo investicijų. Visi projektai, su kuriais dirbame, nukreipti į eksportą. Stipriai plečiasi paslaugų centrų, IT ir technologijų bei inžinerinės gamybos sritys“, – vardija Investicijų plėtros departamento direktorius.

Varžybos dėl investicijų agresyvios. Kad išliktume konkurencingi ir iš besivystančios ekonomikos valstybių pereitume į varžybas su inovuojančiomis, pačiomis pažangiausiomis ekonomikomis, turime greičiau įgyvendinti ne vieną reformą. Kol kas pagrindinės Lietuvos konkurentės yra Lenkija ir Čekija, tuo metu kitos Baltijos šalys gana stipriai atsilieka. Tarkim, Estijoje užsienio investicijų aktyvus atėjimas vyko šiek tiek anksčiau ir ten jaučiamas tam tikras prisisotinimas.

„Pigumas – tai trumpalaikis pranašumas. Pritraukiant investicijas vis svarbesnės tampa kompetencijos ir talentai“, – sako R.Skyrienė.

„Kaštai vienareikšmiškai yra vienas svarbiausių kriterijų visoms kompanijoms, visgi dažnai pamirštama paminėti, kad bene visas Vidurio ir Rytų Europos regionas yra panašaus kaštų lygio. Jei nuolat konkuruotume su norvegais, švedais ar amerikiečiais, tai kaštų privalumas būtų labai svarbus, tačiau dabar mūsų konkurentai yra panašių kaštų valstybės, todėl savo pranašumą turime parodyti kitais būdais“, – antrina J.Pagirys.

Pasak J.Pagirio, svarbus akcentas dėtinas ant švietimo sistemos, kuri turėtų tapti lankstesnė ir geriau atliepianti verslo poreikius, stipresnė technologijų ir gyvybės mokslų srityse. Be to, reikia stiprinti inovacijų ekosistemą, trūksta lyderystės šioje srityje. Darbo santykiai taip pat aštri problema, pritraukiant investicijas. Tai aiškiai komunikuoja užsienio kompanijos. Tai patvirtina ir LPK duomenys. Atlikta Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad didesnis liberalumas šioje srityje duotų naudos:  bene pusė respondentų tvirtino, kad palengvinus terminuotųjų sutarčių sąlygas ar palengvinus atleidimo iš darbo lankstumą tai paskatintų juos kurti naujų darbo vietų įmonėse.

„Šešėlis“ traukiasi

Dar vienas iš stagnacijos grėsmės amortizatorių bus „šešėlinės“ ekonomikos traukimasis. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pažymi, kad tai patvirtina visi „šešėlinės“ ekonomikos tyrimai. Pavyzdžiui, prof. Friedricho Schneiderio skaičiavimais, 2015 m. šešėlinės ekonomikos dydis Lietuvoje – apie 26 proc. BVP, kai dar 2003 m. šis rodiklis buvo 32 proc.

„Pastebime, kad verslas skaidriau moka mokesčius, gyventojai tampa vis nepakantesni atlyginimams „vokeliuose” ir kitiems mokesčių slėpimo reiškiniams: nuo 2006 m. VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gauta per 25 tūkst. pranešimų, o panaudojus šią informaciją, į biudžetą grąžinta per 30 mln. eurų. Iš viso VMI stebėsenos ir kontrolės veiksmais biudžetą papildė (dalis lėšų pateks po išieškojimo veiksmų) per 200 mln. eurų nuslėptų ar nesumokėtų mokesčių”, – dėsto A.Klerauskas.

 

2016-ųjų prognozės (proc.)

4 – BVP augimas,

1,4 – infliacija,

4,5 – namų ūkių vartojimo išlaidų augimas,

5,3 – vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas,

0,8 – užimtų gyventojų skaičius augimas,

3,2 – tiek didės prekių ir paslaugų eksporto apimtis.

Šaltiniai: Lietuvos pramonininkų konfederacija, Finansų ministerija.

 

Prognozuojamas eksporto srautų pasiskirstymas 2016 m. (proc.)

ES šalys – >60

NVS šalys ir Rusija – ~ 20

Naujosios rinkos (Kinija, Izraelis, JAV, arabų šalys ir kt.) – ~15
Šaltinis: Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/zinios-%E2%80%93-geros-bet-su-ispejimo-zenklais

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on sausio 13, 2016, in Ekonomika and tagged , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: