Devyni šventadieniai ir du ilgieji savaitgaliai

Paradoksalu, bet save itin darbščia tauta iš inercijos vis dar vadinantys lietuviai – tarp daugiausia šventinių dienų turinčių europiečių. Lietuvoje žmonės turi bent 28 kalendorines dienas garantuotų atostogų ir 13 valstybinių švenčių. 2016-aisiais į darbo savaitę įsispraus 9 šventadieniai ir bus du ilgieji savaitgaliai.

Nors laisvos valstybinių švenčių dienos džiugina, už tokį malonumą susimokame. Kadangi su­trik­domi verslo procesai, už kiekvieną jų į valstybės biudžetą nesurenkama dešimčių milijonų eurų.

„Darbdaviai ES vis dažniau kalba, kad dėl globalėjančio pasaulio ir glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis kiekviena nedarbo diena vis daugiau kainuoja ekonomikai. Švenčių dienos atskirose ša­lyse dažniausiai nesutampa, o verslui sutartis vis vien reikia vykdyti. Jų vykdymas pabrangsta“, – įspėja DnB NORD grupės vyriausioji ekonomistė Lie­­tuvoje Jekaterina Rojaka.

Brangiausiai kainuoja Kalėdos

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis di­rektorius Danas Arlauskas pritaria J.Rojakai, sakyda­mas, kad kalėdinį laikotarpį dar prieš kokius penke­rius metus verslas pasitikdavo nelinksmai. Ka­dan­gi Europoje per ikikalėdinę savaitę dauguma bendrovių nedirba, niekas ten nesupranta tokiu metu pa­sku­tinius darbus norinčių nuveikti lietuvių. „Iš įp­ročio stengdavomės užbaigti per metus susikrovusius dar­bus, bet dabar jau išmokome viską planuoti taip, kad tai nesukeltų didesnio streso“, – teigia D.Arlauskas.

ES oficialių šventinių dienų daugiau už Lietuvą turi tik 8 valstybės, panašiai kiek mes – keturios. Skau­džiausiai šventadieniai kerta verslui tose šalyse, ku­riose vyrauja fabrikai, ir ten, kur nelanksčiausi dar­bo santykiai. Tokia šalis ir yra Lietuva. R.Rojaka ti­kisi, kad situacija supaprastės, jei bus priimtas Sei­mui siūlomas socialinis modelis.

Ekonomiškai skausmingiausi – ilgiausi šventiniai laikotarpiai. Po jų krinta darbo našumas. Taip pat iš vė­žių išmuša šventės, pasitaikančios savaitės viduryje.

Tiesa, jei šventės sutampa su savaitgaliais, praradimai būna minimalūs, o neretai tokioms dienoms bū­dinga aktyvesnė prekyba, didesnis dalyvavimas įvai­riuose renginiuose – tai kuria papildomą pridėtinę vertę. J.Rojaka pastebi, kad pagal visada su savaitga­liais sutampančias šventes pirmaujame ES, o tai ro­do tam tikrą sumanesnę „švenčių vadybą“. Kai šven­čiama kitose šalyse, bet ne Lietuvoje, tai daro tinkamą poveikį šalies ekonomikai, nes tuo metu būna daugiau turistų.

Tarp paveldo ir išgertuvių

D.Arlauskas primena, kad laisvadieniai laisvadieniams nelygu. „Negali žmogus būti vien darbu gyvas ir laimingas“, – sutinka jis ir prideda, kad dalis švenčių yra mūsų kultūrinis paveldas, formuojantis tam tikrą vertybių sistemą.

Kita vertus, kai kurių šventinių dienų logikos jis niekaip neįmena: „Ką reiškia Tarptautinės darbo dienos minėjimas? Nei kas tai mini, nei ką: susirenka, kažkas kažką pašneka, kiti pažioplinėja ir viskas tuo baigiasi. Joninės apskritai labiau primena masinio nusigėrimo dieną. Jau ketverius metus per Jonines bandau laimę patekti kur nors, kur būtų švenčiama prasmingai, pagal senovės tradicijas, bet kol kas dar nepavyko rasti kažką kito nei parodiją. Nesuprantama ir Žolinė.“

Jo vertinimu, per šias tris dienas ekonomika pasipildytų mažiausiai 100 mln. eurų.

Dar skeptiškiau jis vertina vis nuskambančius Seimo narių pasiūlymus įvesti dar vienokią ar kitokią laisvą dieną, sakykime, mėgstama ištraukti paskutiniąją metų dieną: „Kai kurie politikai, matyt, patys jų labai nori, be to, tokios žinios yra geros, patinka daug rinkėjų, štai, ir viskas.“

Tiesa, statistika dažnai neatspindi realybės: nors tai gali būti oficialiai laisva diena, ne vienas lietuvis ją suvoks kaip tiesiog ramesnę dieną darbo reikalams tvarkyti. Vadinasi, argumentas, kad tokie šventadieniai pasitarnauja lietuvių psichikos sveikatai ir atitinka medikų rekomendacijas, irgi dažnai nepagrįstas.

Kas dėl atostogų dienų skaičiaus, tai J.Rojaka dėsto, kad daugiau atostogauja Pietų Europos valstybės, pavyzdžiui, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Graikija, Malta, ir Šiaurės šalys, kur rimčiau vertinamas darbo ir šeimos balansas bei yra profesinės sąjungos. Mūsų atostogos iš ES vidurkio neišsišoka.

 

 

Valstybinės šventės ir ilgieji savaitgaliai 2016-aisiais

Sausio 1 d. (penktadienis) – Naujieji metai;

Vasario 16 d. (antradienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;

Kovo 11 d. (penktadienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena;

Kovo 27 d. ir 28 (sekmadienis – pirmadienis) – Šv. Velykos;

Gegužės 1 d. (sekmadienis) – Tarptautinė darbo diena ir Motinos diena;

Birželio 5 d. (sekmadienis) – Tėvo diena;

Birželio 24 d. (penktadienis) – Joninės (ilgasis savaitgalis);

Liepos 6 d. (trečiadienis) – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;

Rugpjūčio 15 d. (pirmadienis) – Žolinė (ilgasis savaitgalis);

Lapkričio 1 d. (antradienis) – Visų Šventųjų diena (Vėlinės);

Gruodžio 24 d. (šeštadienis) – Kūčios;

Gruodžio 25 ir 26 d. (sekmadienis – pirmadienis) – Šv. Kalėdos.

http://www.veidas.lt/devyni-sventadieniai-ir-du-ilgieji-savaitgaliai

Publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2016-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on sausio 3, 2016, in Ekonomika, Visuomenė and tagged , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: