Butas – labai brangus, su dideliais langais ir geroje vietoje

Originalūs architektūriniai sprendimai, skoningas interjeras ir prabangus įrengimas. Prie to dar pridėkime patogią vietą, didelius langus, per kuriuos galima žavėtis nuostabiais gamtos vaizdais, ir aukštą padėtį visuomenėje užimančius kaimynus. Visa tai – tradiciniai prestižinio būsto aksesuarai.

Pastaruosius porą metų galima stebėti nemažą sujudimą prestižinės klasės būs­tų rinkoje. Tarsi prabudus po ilgo žiemos miego didmiesčiuose imta sparčiai plėtoti tokio tipo projektus, o didesnius lūkesčius būstui puoselėjantys ir per štilį rinkoje pinigų sukaupę pirkėjai puolė juos graibstyti.

Koks yra tokio būsto pirkėjas? Kad žmogus galėtų sau leisti tokią prabangą, jis turi gauti dideles pajamas. Kartu tai dažnai reiškia, jog jis stovės ant aukšto socialinės hierarchijos laiptelio. Jam svarbu patogi, graži ir geros reputacijos vietovė su išplėtota infrastruktūra, didesnis komfortas ir solidi kaimynystė.

„Šie projektai iš kitų nekilnojamojo turto projektų išsiskiria tuo, kad čia palyginti nedaug butų. Tai leidžia turėti didesnį nei įprasta buto plotą, daugiau erdvių. Kokybiškai ir technologiškai jie visa galva lenkia žemesnės klasės projektus, išsiskiria savo architektūros, eksterjero elementais, dizaino sprendimais, pasižymi įs­pūdingesniais panoraminiais aplinkos vaizdais, – vardija didžiausios Baltijos šalių nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka. – Vis dėlto tai, ar būstas priskiriamas prestižinei ka­tegorijai, ar ne, labiausiai apibrėžia vieta.“

Vilniuje – 24 projektai

Remiantis „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmuosius tris 2015 m. ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, Vilniuje prestižinės klasės butų pardavimas išaugo dvigubai. Šiemet iš pirminėje rinkoje realizuotų 2 350 naujų butų 385 buvo prestižinės klasės, vadinasi, sostinėje per mėnesį parduodami vidutiniškai 43 prestižinės klasės butai.

Šįmet Vilniuje įgyvendinami 24 prestižinės klasės projektai, kuriuose yra 958 butai. Užu­pyje pastatytų ir statomų prestižinės klasės projektų yra 5 (320 butų), Žvėryne ir Anta­kal­nyje (Valakampiuose) – po 4 (atitinkamai 95 ir 72 butai), o centre ir Senamiestyje (be Užupio) vykdoma 11 projektų (471 butas). Prabangaus buto kvadratinio metro kaina svyruoja nuo 2 tūkst. iki 4,2 tūkst. eurų.

Per pastaruosius 12 mėnesių naujos statybos prestižinės klasės butų kainos Vilniuje didėjo 4,1 proc., o senos ir naujos statybos ekonominės bei vidutinės butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,9 proc.

Tiems, kam tokios kainos atrodo neįkandamos, galima priminti, kad Vilniuje prabangus nekilnojamasis turtas yra pigiausias Baltijos šalyse. Mat Vilnius užsieniečiams pirkėjams nėra toks patrauklus kaip Ryga ar Talinas.

Prestižinis būstas brangiausias Rygoje: kvadratinis metras kainuoja daugiau nei 5,1 tūkst., Taline – apie 4,8 tūkst., o Vilniuje – iki 4,2 tūkst. eurų. Kainų skirtumas tarp brangiausių ir vidutinių butų Vilniuje yra mažiausias: kvadratinio metro kaina blokinio namo dviejų kambarių bute – 900–1250 eurų.

A.Šapoka aiškina, kad rinkos aktyvumas Vil­­niuje matomas tik pastaruosius dvejus me­tus, o prieš tai net turėdamas užtektinai lėšų tokiam būstui įsigyti dažnas pirkėjas likdavo it musę kandęs, nes paprasčiausiai neturėjo iš ko ir rinktis – pasiūla buvo labai menka.

Statybininkai sureagavo. „2010-ųjų balandį nekilnojamojo turto sandorių rinkoje buvo pa­siektas visiškas dugnas. Nuo tada pardavimas pra­­dėjo didėti. Ir nėra prielaidų prestižinio būs­­to kainoms mažėti – ilgalaikėje perspektyvoje jos greičiau augs“, – prognozuoja specialistas.

Neatrodo, kad greitu metu prestižinės klasės būsto rinka prisisotins ir vėl sulauksime van­gių laikų. Galima laukti, kad paklausa išsilai­kys panašaus lygio, be to, negalima pa­miršti, jog tokių projektų plėtra taip pat turi sa­vo ribas, ir, nepaisant išaugusios pasiūlos, tai liks vienas iš aspektų, neleisiančių kainoms smukti.

„Prestižinį būstą matau kaip stabiliausią ne­kilnojamojo turto kategoriją“, – mano „In­real“ bendrovės komercijos vadovas Julius Be­lanoška.

Svarbiausias veiksnys – vieta

Vilniaus Senamiestyje jau dabar būtų sudėtinga rasti laisvą sklypą naujam prestižinės klasės daugiabučiui statyti, be to, ten praktiškai nebėra pastatų, kuriuos būtų galima rekonstruoti ir konvertuoti į prestižinės klasės būstą. Kadangi Senamiestyje mažėja tinkamų erdvių, projektų plėtotojai atsigręžė ir į gretimus rajonus – Užupį, Žvėryną.

„Senamiestis Senamiesčiui nelygu. Jo pe­riferinės dalys, pavyzdžiui, stoties link, dabar nėra prestižinės vietos“, – sako A.Šapoka.

Žinoma, net ir patogiausioje ar gražiausioje miesto vietoje esantis būstas nebūtinai bus prestižinis, jei naudotų medžiagų kokybė bus prasta. Prestižinės klasės būstas gali būti ir se­nesnės statybos name, kaip įprasta Sena­mies­tyje, – statybos metai neapibrėžia, ar būstas patenka į šią kategoriją.

Tuo metu daugelyje sostinės vietų būstas negalės vadintis prestižiniu, nesvarbu, kiek į jo įrengimą būtų investuota. „Tai galima pasakyti apie didžiąją dalį miegamųjų Vilniaus rajonų. Fabijoniškėse galima pastatyti kokį tik nori daugiabutį, bet kvadratinio metro kaina ten nie­kada nepasieks prestižinės klasės būsto kainų, – sako A.Šapoka. – Tai lemia keletas as­pek­tų: ne tokia gera bendroji infrastruktūra, ko­munikacijos, be to, tokie rajonai neturi geros reputacijos. Lygiai tas pats būtų, jei norėtume prestižinį būstą pastatyti Naujojoje Akmenėje. Jis nebūtų prestižinis, nes svarbiausia – vieta.“

Vilniuje geidžiamiausi prestižiniai būstai telkiasi Laurų, Gulbinų ežero bei Verkių par­ko artumu galinčiame džiaugtis Di­džių­jų Gulbinų kvar­taluose. Jei nori brangiausio namo Lie­tuvoje, nereikia toli ieškoti, jis bus Laurų kvartale. Tiesa, šiose vietose nekilnojamasis turtas parduodamas retai. Apie šias vietas jau sukurta nemažai tautosakos. Būtent tautosakos – ka­dangi šie uždari gyvenamieji kvartalai saugomi ir paprastas žmogus taip lengvai čia nepateks. Laurų kvartalas buvo dėmesį patraukęs tuo, kad anksčiau nebuvo taip paprasta čia apsigyventi net ir turint daug pinigų – be šios „smulkmenos“, dar reikėjo įtikti kitiems kvartalo gy­ventojams, kurie sprendė, ar potencialus kaimynas jiems tinka, ar ne.

Tik išrinktiesiems?

Mėgstama pakalbėti, kad apie galimybę įsigyti ar net išsinuomoti būstą ne tik šiose, bet ir kitose prestižinėse vietose neskelbiama viešai, o pranešama tik saujelei išrinktųjų. Kiek čia tiesos? Kaune veikiančios bendrovės „VIP būs­tas“ atstovas Simonas Prikockis sako, kad nors šiame mieste tokių Laurų kvartalo analogų nėra, dalis tiesos tokiose kalbose yra.

Esą apie dalį prestižinių būstų informacijos viešai tikrai galima rasti, nors ir ne apie visus.

„Jei būstas tikrai prabangus, pardavėjai paprasčiausiai nemato prasmės plačiai skelbti apie galimybę jį įsigyti, nes tai pajėgiančių padaryti žmonių vis vien būtų nedaug. Jei potencialus prabangaus būsto pirkėjas ieško būsto, gandas apie tai greitai nuvilnija, – aiškina ekspertas. – Be to, nepamirškime svarbaus savisaugos momento. Jei būstas tikrai gerai įrengtas ir, sakykime, ten kabo kokie nors brangūs paveikslai, yra vertingų meno kūrinių, brangių baldų ir kita, viso to nuotraukos internete gali greitai pritraukti blogų akių. Matant kaip atrodo, tikslų adresą – labai patogu.“

Kokios didmiesčių vietos patraukliausios turtingiesiems?

Dr. Apolonijus Žilys, atlikęs tyrimą apie gyventojų pasiskirstymą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, dėsto, kad Vilniuje ir Kaune turtingesni, finansiškai labiau raštingi gyventojai telkiasi miestų centruose (ypač tai ryšku sostinėje) bei miestų priemiesčiuose, o tuo metu Klaipėda išsiskiria tuo, jog čia finansiškai stipriausi gyventojai kuriasi uostamiesčio priemiesčiuose.

„Klaipėdoje stipriai išsiskiria priemiesčiai ir visa kita. Likęs miestas iš gyventojų turtinės pusės yra žymiai vienodesnis nei Vilnius ir Kaunas. Vilniuje ir Kaune turtingiausieji išsisluoksniuoja tolygiau: nors ten turtingesni daugiausia gyvena priemiesčiuose ir mietų centruose, vis tiek nemaža dalis jų gyvens ir miegamuosiuose daugiabučių rajonuose“, – tyrimo įžvalgomis dalijasi A.Žilys.

Klaipėdos specifiką jis aiškina tuo, kad dėl gamtinės specifikos, jūros artumo į priemiesčius migruoja ne tik patys klaipėdiečiai, bet čia kuriasi ir brangesnio turto galintys įsigyti likusios Lietuvos gyventojai, galbūt matantys tai kaip investiciją, dėl kurių kyla ir vidutiniai priemiesčių rodikliai.

Tuo metu nepatraukliausios vietos – tam tikra socialine stigma pasižymintys miestų rajonai. Be to, senieji darbo klasės rajonai dažniausiai pasižymi ir prastesniu išvystymu. Tarp tokių pavyzdžių – dalis Naujininkų Vilniuje, Vilijampolė Kaune ar Žvejybos uostas Klaipėdoje. Tiesa, pastarasis po truputį keičia savo veidą. „Investicija į būstą nėra tik investicija į gyvenamąją vietą, bet ir į tam tikrus socialinius lūkesčius. Per tai siekiama kopti į viršų ir socialine prasme, todėl vietos reputacija turintiems galimybę rinktis žmonėms būna labai svarbi, – apibendrina jis.

S.Prikockis vardija, kad be centro Kaune prestižiškiausios vietos yra Lampėdžiai, Vičiūnai, Žaliakalnis ir Vytėnai. Galima pastebėti, jog būstai miesto centre, senamiestyje aktualesni užsieniečiams.

Jis pasakoja, kad Vičiūnai ir Lampėdžiai traukia gamta. Šie rajonai apsupti miško, o greta teka Nemunas. Vytėnai išsiskiria tuo, kad ten anksčiau buvo žmonių sodai ir infrastruktūros prasme tai yra vienas geriausiai išvystytų naujų Kauno rajonų. Nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio ten pradėta statyti didelius, prabangius namus ir nuo tada susiformavęs geras įvaizdis išliko.

„Patraukliausia Žaliakalnio dalis yra greta buvusios sporto halės, ten, kur yra Perkūno alėja, Vaižganto, Minties Rato gatvės. Nuo senų laikų ten gyveno profesoriai, krepšininkai ir verslininkai. Čia yra gyvenęs ir Arvydas Sabonis, ir Bronislovas Lubys. Jau nuo senų laikų tie, kurie nori džiaugtis ypatingu prestižu, rinkdavosi šią vietą“, – vaizdą piešia S.Prikockis.

Kaune prestižinių namų, skirtų pardavimui, statytojų yra vos keli ir prestižinės klasės namų pardavimai vangūs. Realiai tie, kurie nori džiaugtis išskirtiniu būstu, patys sau statosi tokius būstus. S.Prikockis atkreipia dėmesį, kad prabangūs namai į rinką dažniausiai patenka, kai sau juos pasistačiusiems savininkams nesusiklosto reikalai ir jie nusprendžia juos parduoti. Tuo metu prestižinių butų pasiūla Kaune kur kas didesnė ir yra kur kas daugiau tokių projektų vystytojų.

Gana dažna praktika – prestižinio būsto nuoma. „Paklausa tam yra, tačiau pasiūla vis dar labai nedidelė. Jei žmogus būstą rengia sau, daro tai prabangiai, renkasi geriausios kokybės daiktus, medžiagas, į nuomą žiūrima atsargiai, nes galvoja, kad taip geri daiktai bus nugyventi greičiau nei turėtų, – svarsto jis. – Kas yra potencialūs tokio būsto nuomininkai? Atvažiavę čia dirbti užsienio kompanijų darbuotojai, taip pat tuo palyginti stipriai domisi krepšininkai. Kaip ten bebūtų, turime tokią komandą kaip „Žalgiris“, kurio legionierus reikia kažkur apgyvendinti. Tiesa, į patį prabangiausią segmentą jie netaiko.“

Patraukliomis vietomis greitai netampama

Daug prestižinėmis laikomų didmiesčių vietų tokiu statusu džiaugiasi jau ilgai. Ar šioje srityje galimi pokyčiai; ar sudėtinga susiformuoti naujiems prestižiniams miestų rajonams?

Žaliakalnis Kaune gera reputacija pasižymi jau daug dešimtmečių, Vičiūnai ir Lampėdžiai taip pat nuo senų laikų laikomi prabangesniais rajonais, Vytėnų reputacija pradėjo formuotis nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Dinamikos čia maža ir pokyčiams dažnai prireikia dešimtmečių.

Pasak A.Žilio, tokie procesai miestuose vyksta. Kai į darbo klasės rajonus ima kraustytis aukštesnioji ar vidurinioji klasė, ji po truputį išstumia senuosius skurdesnius gyventojus, nes pakyla nekilnojamojo turto bei nuomos kainos. Vienas geriausių pavyzdžių – Užupis, kuris sovietinės okupacijos metais buvo visiškai apleistas industrinis rajonas. Visgi įkūrus Vilniaus dailės akademiją ėmė kraustytis menininkai, pradėjo keistis reputacija ir galiausiai atsikraustė kritinė masė viduriniosios ir aukštesniosios klasės gyventojų.

Panašiai vyksta su tam tikrais Kauno ploteliais. Pavyzdžiui, keičiasi tam tikrą prastą etiketę ilgai turėję Šančiai, nes pradėta daug investuoti į infrastruktūrą. „Be to, buvo tokios Šančių kareivinės, tiksliau – griuvėsiai. Jie buvo atstatyti ir parduoti kaip tam tikrą istorinę vertę turintis būstas, kuris esą dėl to ateityje neturėtų nuvertėti. Pastaraisiais metais Žemuosiuose Šančiuose įsikūrė daug naujakurių, sakyčiau, per kokius septynerius metus ši vieta stipriai pasikeitė“, – svarsto A.Žilys.

Tuo metu S.Prikockis išskiria Fredos rajoną: „Jis yra didelis: vienoje jo dalyje daug solidžių, brangių būstų ir yra puikiai išplėtota infrastruktūra, o kitur netrūksta nemažai nevykusių variantų. Gali būti, kad šis miesto rajonas yra pereinamajame laikotarpyje ir po tam tikro laiko taps prestižiniu. Be to, ten yra ir botanikos sodas, taip pat arti miesto centras, tad potencialo jis turi.“

Prabangūs būstai – didmiesčių privilegija

J.Belanoška sako, kad regionuose, mažesniuose šalies miestuose taip pat yra žmonių, ieškančių prabangaus būsto. Visgi jie dažniausiai susiduria su problema, kad tokių namų ar butų pasiūla labai menka: „Naujų daugiabučių statoma labai mažai, o jei ir statoma, jie būna ekonominės klasės. Tokie butai vis tiek nuperkami greičiau. Jei žmogus nori prabangaus būsto, dažnai vienintelė išeitis –  statytis jį pačiam.“

Specialistas nemano, kad netolimoje ateityje rinka regionuose taptų aktyvesnė. Tai – didmiesčių gyventojų malonumas. „Nemanau, kad atsirastų nekilnojamojo turto projektų vystytojų, norinčių rizikuoti ir statyti prestižinį būstą mažesniuose miestuose. Žinoma, neįskaitant kurortinių miestų – juose galioja sava specifika“, – įsitikinęs jis.

Tuo metu A.Šapokos nuomone, be minėtų Lietuvos kurortų prestižinės klasės būstų kategorija Lietuvos  regionuose apskritai neegzistuoja.

***

Sostinės prestižinio būsto rinka skaičiais

385 – tiek prestižinės klasės būtų realizuota pirminėje rinkoje 2015 m. I-III ketv. iš 2350 siūlytų;

43 – vidutiniškai tiek prestižinių būstų nuperkama ar rezervuojama kiekvieną mėnesį;

2000-4200 Eur – prestižinio būsto kvadratinio metro kaina;

24 – tiek šiemet Vilniuje vykdyta prestižinės klasės projektų (pasiūlyta 958 butai);

4,1 proc. – tiek per pastaruosius 12 mėnesių išaugo naujos statybos prestižinės klasės butų kainos.

Šaltinis:  „Ober-Haus“ informacija

 

Publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/butas-%E2%80%93-labai-brangus-su-dideliais-langais-ir-geroje-vietoje

 

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on gruodžio 11, 2015, in Architektūra ir statyba, Ekonomika and tagged , , , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: