Mokame dukart – ir už e. paslaugų technologijas, ir už tą valdininką

Lietuvoje valdžios žmonės nuolat skundžiasi, kad trūksta pinigų, tačiau jie lengva ranka leidžiami vėjais. Į elektroninių paslaugų diegimą viešajame sektoriuje investuota milijonai eurų, gyventojų mažėja, tačiau valstybės tarnautojų, kuriuos šios turėjo pakeisti, tik gausėja.

Jei Lietuva būtų valdoma kaip verslo įmonė, naujo darbo tektų ieškotis nemažai daliai išsipūtusio viešojo sektoriaus statistų, būtų susispausta į mažiau bei ne tiek daug lėšų išlaikymui reikalaujančių pastatų ir tikrai kur kas atidžiau skaičiuojama, ar pirkiniai bei investicijos atsipirks.

Tarkim, vien 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu buvo skirta apie 96 mln. eurų elektroninėms viešosioms ir administracinėms paslaugoms kurti. 2014–2020 m. ES finansinės perspektyvos laikotarpiu tam atiteks dar apie 41 mln. eurų. Už šiuos pinigus įdiegtos naujosios technologijos turėjo sumažinti valdininkų skaičių Lietuvoje, bet jis per šį laikotarpį išsipūtė maždaug 10 tūkst.

„Veidas“ jau yra rašęs, kad per 11 metų valstybės tarnautojų skaičius, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, šoktelėjo 24,9 proc., o atmetus statutinius pareigūnus „grynųjų biurokratų“ padaugėjo net 38,5 proc. 2013 m. pir­mąjį pusmetį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, valdininkų korpusas buvo padidintas šiai konkrečiai misijai atlikti, pažadėjus paskui grįžti prie ankstesnių skaičių.

Negana to, valstybės tarnautojų  kvalifikacijai kelti kiekvienais metais išleidžiame vis daugiau lėšų. Nors aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų turėtų pakakti mažiau, matome priešingas tendencijas.

Neūkiškumas bado akis. Kodėl nematome didesnių pokyčių?

Kairė nežino, ką daro dešinė

Pavardės neminėti prašiusi Aurelija jau kuris laikas gyvena Švedijoje, tačiau tebėra Lietuvoje registruotos įmonės savininkė, todėl kartais čia grįžta. Kadangi ji moka su įmone susijusius mokesčius ir yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu, gydosi Lie­tuvoje.

Šį kartą moteris taip pat planavo grįžusi į Lietuvą nueiti pas gydytoją. Likus dešimčiai dienų iki kelionės dėl viso pikto Valstybinės ligonių kasos interneto puslapyje pasitikrino, ar viskas gerai, ir labai nustebo pamačiusi raudoną įrašą, kad jos sveikatos draudimas negalioja.

„Pradėjau aiškintis, kas nutiko su mano įmokomis. Tada buvo penktadienis, maždaug 14 val. Pirmiausia paskambinau į teritorinę ligonių kasą, ten man pasakė, kad įmokas ad­ministruoja „Sodra“. Tada paskambinau į sa­vo teritorinį skyrių, ir man liepė parašyti elek­troninį laišką, į kurį pažadėjo atsakyti kitą sa­vaitę. Jei valdininkui pasižiūrėti į kompiuterį ir išspręsti tokiai problemai neužtenka pusvalandžio, manau, tai irgi didelė problema. Vis dėlto laišką parašiau ir taip pradėjau susirašinėti su  „Sodra“. Laiškais keitėmės savaitę – iš viso vieni kitiems parašėme 18 elektroninių laiškų. Man pradėjo aiškinti, kad turėjau pa­daryti tą ir aną, nors viskas buvo atlikta dar va­sarį, tada ėmė pasakoti, kad negavo reikalingų dokumentų ir panašiai“, – piktinasi Au­relija, pridėdama, kad valdininkai jai ne tik nepadėjo, bet dar ir stipriai suklaidino.

Pirmiausia buvo pasakyta, kad moteris būtinai turi atnešti originalų pasirašytą dokumentą. Kadangi ji Lietuvoje turėjo būti tik kitą savaitę, pasitikrino, ar negalėtų šio dokumento pateikti elektroniniu būdu. Bet jai dar kartą buvo pakartota, kad tai turi būti originalus dokumentas, be kurio nieko negalima pradėti tvarkyti.

Painiava dar padidėjo, kai po kelių dienų minėtas „Sodros“ darbuotojas parašė, kad iš­siaiškino, jog to dokumento reikia ne „Sod­rai“, o teritoriniam Registrų centrui.

„Aišku, man nepasakė, kokiu būdu turiu tai padaryti. Kadangi anksčiau iš manęs reikalavo popierinio varianto, supratau, kad tokį turiu pristatyti ir Registrų centrui. Grįžau į Lie­tuvą, nuėjau ten su  „popieriumi“, o man sa­ko: „Atsiprašome, popierinių variantų jau se­niai nebepriimame, turite prisijungti su elektroniniu parašu ir viską užpildyti elektroninėje erdvėje.“ Tada jau labai supykau. Košių košė, dėl to sugaišau daugiau nei dvi savaites, – pasakoja Aurelija. – Didelė Lietuvos problema – nepagarba žmogui. Kai gyveni normaliai veikiančioje sistemoje, supranti, jog mū­siškė dažnai dirba pati dėl savęs, ratas sukasi tik tam, kad suktųsi. Švedijoje, kiek teko susidurti, tokie dalykai veikia kaip laikrodis. Ten visos žinybos keičiasi duomenimis tarpusavyje, o tau paskambina tik dėl pasitikslinimo ar­ba dėl papildomų klausimų. Ten jauti, kad institucijos iš tikrųjų dirba žmogui.“

Panašių kuriozų Lietuvoje išgirstume ne vieną. Ką daro viena, o ką kita, nežino ne tik skirtingos institucijos, bet net ir skirtingi vienos įstaigos skyriai.

Taupymas ir nauda – nesvarbu?

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) 2015 m. I–III ketvirčio duomenimis, populiariausios elektroninės paslaugos yra pajamų mokesčio deklaravimas (paslauga per pastaruosius metus naudojosi 22,9 proc. gy­ventojų), su sveikatos apsauga susijusios pa­slaugos (13,6 proc.), darbo, darbo skelbimų paieška (12,4 proc.).

O tokios e. paslaugos, kaip leidimų statyboms išdavimas, pareiškimų policijai internetu teikimas, nėra tokios dažnos – jomis naudojosi vos procentas gyventojų.

Kodėl toks atotrūkis? Viena priežasčių yra ta, kad niekas per daug nesuko galvos, kurios e. paslaugos reikalingos ir pritrauks vartotojų, o kurios institucijai tik padės varnelę, kad ši tokį darbą padarė. Taip pat vis dar per dažnai koncentruojamasi tik į sistemų kūrimą ir pa­mirštama jo potencialią naudą pristatyti vi­suomenei, neaiškinama, kaip naudotis naujomis galimybėmis, taigi nestebina, kad didelei visuomenės daliai tai svetima.

Įdomu, kad 53 proc. Valstybės kontrolės apklaustų valstybės institucijų nevertino ekonominio elektroninės  paslaugos naudingumo institucijai ir tiek pat jų nurodė, jog dėl perkėlimo į elektroninę erdvę paslaugos teikimo sąnaudos netapo mažesnės.

Kaip tai paaiškinti? Paprastai: jei paslaugą perkėlus į elektroninę erdvę neperžiūrimi institucijos vidiniai procesai, tai gali neturėti įtakos jos veiklos efektyvumui.

Kaip konstatuoja valstybės kontrolieriai, pavyzdžiui, asmens prašymo perdavimas nagrinėjančiam specialistui užtrunka ilgai, nes jį vizuoja dar keli specialistai ar vadovai. Au­tomatizavus procesą ir pakeitus vidinius procesus paslaugos teikimą būtų galima pagreitinti ir palengvinti.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad gali gerai veikti vienos elektroninės paslaugos, ta­čiau reikalai strigs dėl prastai veikiančių (ar­ba apskritai į elektroninę erdvę neperkeltų) susijusių paslaugų.

Tarkim, vartotojas, užsakantis tam tikrą pa­žymą, į instituciją vis tiek turi pristatyti originalius dokumentus arba atvykti atsiimti pažymos iš vienos institucijos, kad pateiktų kitai, nors to išvengtume, jei būtume suteikę galimybę visus reikalingus duomenis pateikti internetu, pasirašant elektroniniu parašu, ar sukūrę sąveikas su kitų institucijų informaciniais ištekliais.

Taigi, daug e. paslaugų nėra iki galo baigtos kurti, dalį jų būtina tobulinti. Dar pasitaiko tokių dalykų, kad institucijų teikiama e. paslauga tereiškia, kad iš jų svetainės galima parsisiųsti ir išsispausdinti popierinę dokumento formą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on lapkričio 9, 2015, in IT, Politika and tagged . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: