Kaip kalamas maisto pramonės milijardas eksportui?

Netrukus po nepriklausomybės atgavimo trijų savininkų Kėdainiuose įkurta „Dau­­­mantų“ įmonė kelią pradėjo nuo prekybos iš Lenkijos importuojama sūdyta silke. Iš pra­džių toks verslas tiko, tačiau netrukus nu­spręs­­ta, kad labiau silkę apsimoka ruošti vietoje. Kai tai pavyko, pereita prie silkės su įvairiais pa­dažais.

Padažų gamyba kibire

„Padažų daryti nemokėjome, todėl juos taip pat turėjome importuoti iš Lenkijos. Bet prie sienos buvo ilgiausios eilės, gaišome laiką“, – pasakoja R.Neimontas.

Kėdainiečių ambicijas sužadino į Lietuvą atvykusi Vokietijos bendrovės atstovė, kuri iš­pei­kė vyrus, kad padažus silkėms neprotinga importuoti, labiau apsimokėtų pasigaminti patiems. „Ji mums ėmė aiškinti, kad tam už­teks paprasto kibiro ir specialaus antgalio. Pir­mieji bandymai gaminti pagardus ir buvo tokie – mūsų technologas taip eksperimentavo įmonės restoranėlyje. Paskui po truputėlį augome ir, bendradarbiaudami su kitomis šalies įmonėmis, pasigaminome reikalingos įrangos“, – verslo pradžią prisimena „Daumantai LT“ vadovas.

Iš pradžių įmonės pagaminti padažai dėti tik prie silkių, tačiau apie 1997-uosius „Dau­man­­tų” savininkams atsivėrė akys ir jie pamatė, kad Lietuvoje trūksta pačių padažų, ir tai galėtų tapti naujuoju įmonės veiklos baru. Juolab kad netrukus pasitaikė puiki proga atsiriekti ne­mažą dalį šalies rinkos.

Vilniuje veikęs „Aliejus“ buvo stipriausia alie­jaus gamintoja ir dar gamino majonezą. Kas­­met vieną vasaros mėnesį „Aliejus“ dėl pro­fi­­laktikos ir remonto stabdydavo veiklą. Kar­tą, kai istorija pasikartojo, viena iš stambių šalies prekybos įmonių kėdainiškių paklausė, ar šie galėtų pagaminti majonezo. Kėdai­niečiai atsakė teigiamai, pabandė ir jau po mėnesio visos šalies parduotuvių lentynose buvo indelių su „Daumantų“ majonezu.

Kaip ir kiekvienam besiplečiančiam verslui, šiai įmonei nedidelėje vidaus rinkoje darėsi vis labiau ankšta. Nors Lietuva jau buvo įstojusi į ES, ši rinka buvo terra incognita, todėl nu­spręsta pasukti į ne tokią stabilią, bet bent jau pažįstamą Rusiją. Netrukus Karaliaučiaus srityje buvo įsteigtas ir filialas, kuriame pagaminta produkcija pardavinėta visoje Rusijoje.

Maisto pramonė – ekonomikos garvežys

Lietuvos maisto pramonė gyvena ne geriausią metą – netikėtai užsitęsusi pasaulinė pieno krizė, iš Rytų rinkų ne vieną gamintoją išstūmusios Rusijos sankcijos, šiemet panaikintos ES pieno kvotos, kurios leido ES senbuvėms padidinti pieno gamybą, ir žiauri konkurencija tapo galvos skausmu ne vienam Lietuvos gamintojui.

Kita vertus, maisto pramonė išlieka vienu svar­­biausių šalies ekonomikos sektorių. Kaip pa­brėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas Aleksandras Izgorodinas, mais­to pramonė, atmetus naftą, užima didžiausią ša­lies pramonės dalį – 22 proc. Maisto pramo­nė smarkai lenkia chemijos pramonę – 14 proc.

„Maisto pramonė yra vienas mūsų ekonomikos lokomotyvų. Eksporto struktūroje (be naftos) maisto pramonei tenka didžiausia Lie-­tu­vos eksporto dalis. 2015 m. pirmo pusmečio duome­nimis, maisto pramonė sudarė 24,6 proc. eksporto“, – vardija ekspertas.

Pasak Ūkio ministerijos Pra­mo­nės politikos skyriaus vedėjo Vaido Griciaus, nepaisant dabartinių sunkumų, pastarąjį dešimtmetį Lie­tuvos maisto gamybos sektorius smarkiai augo. Pavyzdžiui, 2014 m. maisto pramonės produkcijos mastas 50,1 proc. viršijo 2004 m. rodiklį, kai apdirbamosios pramonės produkcijos pokytis siekė 39,5 proc., o visos šalies pramonės – 25,3 pro­c. Pernai maisto pramonės gamybos mas­tas 11,3 proc. viršijo ikikrizinį, 2007 m. pasiektą rekordinį lygį.

V.Gricius tikisi, kad šįmet maisto produktų pra­monės eksportas perkops milijardą eurų. Tie­sa, A.Izgorodinas pro­gnozuoja nedidelį nuosmukį arba stagnaciją.

Stipriausi mūsų maisto pramonės sektoriai – pieno ir mėsos produktų gamyba. Tam Lie­tu­vo­je susiklostė palanki situacija: daug gamyklų iš­liko nuo senų laikų, kurias užteko tik modernizuoti, pavyko sukurti neblogą infrastruktūrą, be to, kūrėsi dar naujų gamyklų. Šių metų pradžio­je šalyje buvo 880 maisto produktų fabrikų.

Rokiruotės po smūgių

„Maisto produktų eksportas pirmąjį pusmetį, pa­lyginti su 2014 m. tokiu pat pusmečiu, susitraukė de­šim­­­tadaliu, eksporto praradimai siekia apie 140 mln. eurų. Didžiausią įtaką tam padarė padėtis NVS rinkose – eksportas į šias šalis smuko 67 proc., o tai 122 mln. negautų eurų. Vien Rusijos rin­­koje mūsų gamintojai šiemet patyrė 119 mln. eu­rų praradimų. Maisto produktų eksportas į Ru­­siją sumažėjo 74 proc.“, – apibendrino A.Iz­go­ro­dinas.

Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilipienės teigimu, nors po Rusijos sankcijų paskelbimo nebuvo lengva, stipraus šoko išvengta. Mūsų gamintojai jau seniai žinojo, kad iš šios šalies galima sulaukti visko – panašių apribojimų atskirų įmonių produkcijai pasitaikydavo ir anksčiau: „Kad reikia alternatyvų Rusijos rinkai, įmonės svarstė jau seniai. Žinota, kad tai sunkiai prognozuojama šalis.“

Nors skaičiai atrodo bauginantys, situacija tu­rėtų gerėti, nes po sankcijų įvedimo Lietuvos ga­mintojai sugebėjo praradimus kompensuoti ki­tur, daugiausia eksportuodami į ES valstybes.  2014 m. pirmo pusmečio maisto produktų eksporto dalis į ES sudarė 68 proc., tai 2015 m. ji iš­augo iki 80 proc., o eksportas į NVS rinką sumažėjo nuo 13,4 iki 5 proc.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on spalio 4, 2015, in Ekonomika and tagged , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: