Baldų pramonė sukasi apie „Ikea“ saulę

Tuoj po nepriklausomybės atkūrimo šakiečiai Loreta ir Saulius Valaičiai, neturėdami patirties ir žinių, ėmėsi baldų gamybos ir įkūrė įmonę, kuri nuo 1995 m. vadinasi „Lauksva“. „Tai buvo keistas ir pavojingas laikas. Turėjome tik didelį norą ir užsispyrimą. Nuolat nerimavome, ar kas nors neateis „išmušinėti“ pinigų. Nežinau, ar rastume dvasios tvirtybės viską pradėti iš naujo, – pradžia buvo tikrai sunki“, – prisimena ponia Loreta.

Pirmuosius žingsnius kapitalistiniame pa­saulyje žengiantiems šakiečiams verslinin­kams nebuvo paprasta. Tada jauna šei­­­ma mažai ką išmanė apie rinkodarą, prekybą ir tai, kaip tvarkomi finansiniai reikalai.

„Da­­rėme daug klaidų: netrūko nei daugybės kri­­timų, nei pakilimų. Net dabar nežinome, ar viską darome teisingai, tik sukaupta patirtis pa­deda geriau viską suvokti“, – baldų gamybos įmonės pradžią prisimena Valaičiai.

Norėdami gauti pinigų verslo pradžiai jie tu­rėjo parduoti turėtą nedidelę nuosavybę. Vis­­­kas prasidėjo labai mažose patalpose, ir bent vyriausias jų sūnus – o Valaičiai iš viso už­au­gino keturis vaikus – dar atsimena, kaip už kam­bario sienos buvo gaminami baldai. Šeimo­je netrūko ir įtampos, prireikė nemažai kom­­promisų – vaikų nestebino, kad dėl susitiki­mų, ruošimosi parodoms ar tiesiog kasdienių už­duočių tėvai iš darbo grįš vėlai.

Gerą įmonės vardą reikėjo pelnyti sunkiu darbu. Potencialiems klientams ne itin patikdavo, kai sužinodavo, kad įmonė yra iš nedidelio Suvalkijos miestelio. Užtat dabar jau niekam nerūpi, kur tie baldai gaminami, ypač už­sienio klientams. Kadangi pagamintą produkciją Valaičiams tenka gabenti į didžiuosius miestus, tai  reikalauja didesnių logistikos sąnaudų ir tikslesnio planavimo. Kita vertus, yra ir darbo provincijoje pliusų, pavyzdžiui, pigesnė darbo jėga. Žinoma, norint išlaikyti gerus darbuotojus reikia pasistengti. Kaip juokauja L.Valaitienė, di­delę laiko dalį ji dirba ne kaip pardavimo di­rektorė, o kaip psichologė, kalbinanti ateiti, at­ren­kanti ir padedanti įsilieti naujiems darbinin­kams į palyginti jauną „Lauksvos“ kolektyvą. Pasak L.Valaitienės, labiausiai „Lauksvai“ stinga rinkodaros ir pardavimo specialistų: „Ko­legijos yra puiku, kai iš jų darbuotojai ateina į gamybą, tačiau jei norime žmogaus su naujausiomis mokslo žiniomis, jau sudėtinga – negalime tikėtis, kad į mūsų įmonę ateitų dirbti rinkodarininkas su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto diplomu.“

„Plungės baldų“ direktorius Kęstutis Bui­vidas taip pat skundžiasi, kad baldų pramonėje jaučiamas kompetentingų darbuotojų stygius. Ši įmonė gamina minkštus baldus, todėl jai reikia daug kvalifikuotų darbo rankų. „Pro­fesinio rengimo centrai parengia per mažai specialistų, o ir tie ne itin atitinka verslo poreikius. Trūksta mokyklų bendradarbiavimo su vers­lu. Į praktikas moksleiviai žiūri neatsakingai – dažnai atėjusieji prašo tik parašo, kad at­liko praktiką“, – kritikos negaili „Plungės bal­dų“ vadovas.

Svarbi šalies ekonomikos dalis

“Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Ri­mantas Vaitkus pabrėžia, kad baldų gamyba Lietuva garsėjo jau sovietų okupacijos metais, o dabar šis šalies pramonės sektorius taip pat yra labai stiprus. Lietuva išsaugojo patirtį ir jau kuris laikas sugeba įtikti tokiam reikliam pirkėjui, kaip koncernas „Ikea“. Lietuva yra tarp ly­derių pasaulyje pagal baldų tiekimą šiam kon­cernui. Statistika skelbia, kad 2014 m. baldų gamyba sudarė 7,1 proc. pramonės. Per 90 proc. ša­lyje pagamintų baldų eksportuojama. Svar­biau­sios eksporto kryptys – Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys. Nors yra ir egzotiškesnių eksporto taškų Tolimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Amerikoje.

„Lietuvos baldų gamyba pastarąjį dešimtmetį augo itin sparčiai ir buvo vienas pagrindinių šalies apdirbamosios pramonės plėtros va­riklių. Baldų pramonės gamyba pernai 3,1 kar­to viršijo 2004 m., o štai visos apdirbamosios pramonės produkcijos pokytis siekė 39 proc., – teigia Ūkio ministerijos Pramonės po­­litikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius. – Bal­­dų pramonė, kaip ir kitos apdirbamosios ga­­mybos veiklos, ekonominės krizės laikotarpiu patyrė sunkumų, tačiau sustiprėjo padidinusi produktyvumą ir pradėjo vėl sparčiai augti eksporto dėka.“

Vertinant pinigais, pernai lietuviškų baldų eks­portas siekė daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų. Tai maždaug dukart daugiau, palyginti su 2009 m. Pernai baldų pramonės įmonių pajamų iš eks­porto dalis sudarė 68,9 proc. (2009 m. šis ro­diklis siekė 56,9 proc.). Daugėjo ir baldus ga­minančių įmonių, dabar jų yra apie 850. Nors baldų gamybos srityje Lietuva – ne nau­jokė, didesnių pranašumų prieš kitas Eu­ro­pos įmones mūsų baldų gamintojai neturi. „Darbo jėgos ir gamybos efektyvumo aspektai – pagrindiniai mūsų konkurenciniai pranašumai“, – aiškina R.Vaitkus.

Koncerno SBA strateginės plėtros viceprezi­dentas Egidijus Valentinavičius pažymi, kad apskritai Lietuvos baldų gamintojai yra užsitarnavę gerą reputaciją, be to, Lietuva turi išplėto­tą medžiagų ir žaliavų tiekimo infrastruktūrą. VšĮ „Versli Lietuva“ užsakymu atliktoje bal­dų pramonės konkurencingumo studijoje taip pat pabrėžiama, kad vienas pagrindinių Lie­tu­vos pranašumų yra tas, kad remiamasi nacionaline vertės kūrimo grandine. Kitaip tariant, netoli viena kitos yra visos kokybiškų baldų ga­mybai reikalingos gamybos ir kūrimo įmonės, pradedant žaliavų bei komponentų tiekėjais ir baigiant galutinio produkto gamintojais, taip pat vietine žaliava. Be to, Lietuvos bendrovės pasižymi lankstumu – jos gali nesunkiai prisitaikyti prie specifinių užsakovų reikalavimų.

„Lietuvos baldų pramonė veikia sėkmingai tikrai ne tik dėl mažesnių sąnaudų. Tarkim, yra ir pigesnius baldus gaminti galinčių šalių, pavyzdžiui, Rumunija, Turkija, Baltarusija, Uk­raina ar Pietryčių Azijos šalys“, – primena E.Va­­­lentinavičius. – Kūrybiškumo taip pat ne­stinga. Didžiausia  bėda – nesugebame savęs pa­teikti, pelningai parduoti sukurto gero dizaino, įdomaus sprendimo. Tai ne dizainerių, o pardavėjų problema. Dizaino vertę dažnai le­mia ne pats daikto grožis ir kokybė, o tai, ko­kia legenda tai apipinama.“

Žmones keičia robotai

„Sparčią plėtrą lėmė pastangos didinti produktyvumą, o tai neįmanoma be investicijų.  2014 m. buvo investuojama gerokai daugiau nei 2009-aisiais ar 2010-aisiais. Pabrėžtina, kad baldų pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis sausį pasiekė rekordą – 81 proc., o vasario mėnesį šis rezultatas pagerintas dar vie­nu procentiniu punktu“, – dėsto V.Gricius.

Nepaisant sparčios baldų gamybos plėtros ir išaugusių gamybos apimčių, samdomų darbuotojų skaičius baldų pramonėje 2015 m. pradžio­je buvo 2,5 tūkst. mažesnis nei 2009 m. Iš vi­so baldų pramonėje Lietuvoje triūsia apie 25 tūkst. žmonių.

„Baldų sektorius labai imlus inovacijoms. Pats produktas greitai radikaliai nepasikeičia, bet gamybos būdai, gamybos įrenginiai progresuoja itin greitai ir, norint išlikti konkurencingam, būtina nemažai investuoti į gamybos procesų optimizavimą, – aiškina E.Valentinavičius. – Dauguma Lietuvos baldų fabrikų yra siauros specializacijos ir gamina tam tikrą gaminį. Dėl to tai sugebama daryti efektyviai ir pigiai.“

Pasak E.Valentinavičiaus, vis didesnis dė­me­sys kreipiamas ir į atliekų perdirbimą, eko­logiškumą, kuo greitesnį gaminių surinkimą, baldų daugiafunkciškumą: „Nors inovacijos baldų sektoriuje dažnai siejamos su dizaino sprendimais, vietos, kur gali pasireikšti inovatyvumas, tikrai daug.“

K.Buividas antrina, kad lietuviams įtikti ne­lengva: už gana mažą kainą norime gauti la­b­ai  aukštos kokybės baldą. Lietuvos pramonės konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Juozapas Preikša išskiria seniausią šalies baldų pramonės įmonę – Kauno „Fredą“.

Ji gamina koncernui „Ikea“ 12 skirtingų spintelių – daugiau nieko. Tačiau tai, kaip „Fre­da“ tai daro, tikrai įspūdinga. Kituose fabrikuo­se daugiausia žmonių užsiima baldų apdirbi­mu, o „Fredoje“ vienos pamainos metu bal­dų gamybos įrangą aptarnauja ne daugiau kaip 15 darbuotojų, o štai pakuoja baldus – apie 100 žmonių. „Freda“ turi keliolika programuotojų, prižiūrinčių robotus, nes visa gamyba robotizuota. Atskiriems apdirbimo etapams šis fabrikas turi devynias skirtingas gamybos linijas. Rankų darbo išliko tik produkcijos pakavimo skyriuje, nes pakavimo robotai labai brangūs, be to, žmonės pakuodami gali dar kartą patikrinti kokybę.

„Tokios inovacijos leidžia įmonei pasiekti vidutinį metinį 99,6 proc. produkcijos be broko rodiklį. Baldų sektoriuje yra daug vietos klaidoms, o „Freda“ tai sumažina iki minimumo“, – pasakoja J.Preikša.

Amerikoje populiarius posakis apie nieko neveikimą: žiūriu, kaip džiūsta dažai. Atrodo, kad „Freda“ jau pasiekė tokį technologinį lygį, kai iš tiesų joje dirbantys žmonės stebi, kaip džiūsta dažai. Tiesą sakant, tiksliai žinoma, kiek tai trunka ir kada gaminį galima siųsti į ki­tą gamybos etapą. Čia viskas iki smulkmenų apskaičiuojama. Nestebina, kad „Freda“ savo 12 tūkst. kvadratinių metrų plotą sugeba išnaudoti trigubai efektyviau nei įprasta vokiška baldų gamykla, o šios laikomos moderniomis ir efektyviomis. „Fredą“ galime laikyti vienu stipriausių ša­lies baldų pramonės pionierių. Įspūdinga, kai ga­mybos ceche dirbančių žmonių yra mažiau nei programuotojų“, – pabrėžia LPK analitikas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-38-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on rugsėjo 29, 2015, in Ekonomika, Mokslas ir inovacijos and tagged , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: