Geriausi Lietuvos pastatai – „Veido“ žvilgsniu

Kiekvienas miestas yra architektūros, inžinerinių objektų ir erdvių visuma. Jų kokybė ir tarpusavio darna lemia tai, kaip patogiai gyvens žmonės. Kol kas Lietuvoje tai neretai nustumiama į antrą planą. Siekdamas garsinti gerus pavyzdžius ir pagerbti talentingiausius architektus, savaitraštis „Veidas“ imasi rengti rinkimus „Metų architektūros statiniai“.

Geriausius architektūros projektus iš visos Lietuvos atrinks komisija, kurią sudaro Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Rolandas Palekas, architektai Lukas Rekevičius, Gintaras Prikockis, architektai urbanistai Justina Muliuolytė, Tadas Jonauskis ir advokatas dr. Algimantas Šindeikis.

Kas yra galimi kandidatai?

„Mus domina biurai, gyvenamieji, visuomeniniai, daugiabučiai pastatai, viešosios erdvės, tiltai, gatvės, landšafto projektai, rekreaciniai objektai, tiek nauji, tiek renovuoti“, – apibrėžia konkurso paletę architektas R.Palekas.

Nuspręsta rinkti ne vieną nugalėtoją, o išskirti stipriausių darbų grupę. Geriausi darbai nebūtinai turės priklausyti skirtingoms tipologijoms, taip pat tai nereiškia, kad iš kiekvienos srities bus renkamas laureatas. Tai lems užbaigtų architektūros objektų skaičius ir vertė. Geriausiais metų statiniais galės pretenduoti tapti nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. gruodžio realizuoti projektai.

Pagalbos, atrenkant potencialius konkursinius darbus, kreiptasi į savivaldybių architektus. Teisę siūlyti kandidatus turės ir bet kuris lietuvis. Siūlymus siųsti adresu archstatinys@veidas.lt.

Komisijos atrinkti nominantai bus pristatomi ir analizuojami „Veido“ tekstuose. Pirmoji planuojama tema – dvarų restauravimas. Nugalėtojų apdovanojimo ceremonija bus surengta 2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos architektų rūmuose. Apdovanojimus įteiks kultūros ministras.

Architektė urbanistė J.Muliuolytė, aiškindama, kodėl prisijungė prie šio projekto komandos, tikisi  architektūros „perliukų“ atrasti netikėtose vietos ir yra įsitikinusi, kad konkursas prisidės prie visuomenės švietimo, skonio lavinimo ir aplinkos gerinimo: „Yra toks Architektūros vaikų fondas, užsiimantis vaikų edukacija apie architektūrą. Jo atstovai sako, kad taip auginami būsimi užsakovai. Žmonės, skaitysiantys apie tai, irgi yra būsimieji užsakovai.“

Eklektikos netrūksta

Architekto urbanisto T.Jonauskio manymu, neprotinga į architektūrą žvelgti tik kaip į vienokius ar kitokius pastatus: „Miestas yra įvairių objektų visuma – tai pastatai, keliai, aikštės, parkai, inžineriniai objektai.“

Anot jo, pastatas nestovi izoliuotas, bet priklauso aplinkai. Čia glūdi abipusis ryšys – ir aplinka daro įtaką pastatui, ir pastatas aplinką veikia. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai objekto projektuotojai įžvelgia, ko labiausiai reikia konkrečiai vietai. Bet Lietuvoje dažniausiai pastatas stovi sau, o aplinka sau. „Tai yra didžiausiais lietuviškos architektūros trūkumas. Negalima žiūrėti į objektą atskirai: jis gali būti geras, tačiau stovėti ne toje vietoje“, – svarsto T.Jonauskis.

Dažniausiai architektų paslaugomis naudojasi užsakovai, kurie nė nesuvokia, kad turėtų galvoti apie kažkokį platesnį kontekstą. „Anksčiau net buvo išleista tipinių gyvenamųjų namų katalogų serija, kai žmonės išsirinkdavo tipinį projektą ir paskui bet kurioje vietoje statydavo tokį patį namą, nesvarbu, ar tai būtų miškas, ar miestas, ar kaimas. Tokie variantai pigesni, šitaip taupomas laikas“, – negaili kritikos T.Jonauskis.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis taip pat mano, kad architektūrinė miestų eklektika – rimta problema: „Sakyčiau, ji yra net tautinės sąmonės lygio. Jei lygintume poreikį architektūrai, pavyzdžiui, Lietuvoje ir Estijoje, pamatytume, kad estai tvarko savo namus kolektyviai, pagal vientisą architektūrinį sprendimą, o Lietuvoje net kaimynai sunkiai susitaria.“ Architektas juokauja, kad visi lietuviai save laiko statybininkais, architektais ir gydytojais, nors neturi tam jokios kvalifikacijos.

Lukas Rekevičius prideda, kad esame labai „fasadiška“ tauta, kai mums aktualiau, kaip atrodome, o ne, tarkime, kokį išsilavinimą turime. Natūralu, kad tai atsispindi ir architektūroje: statant namą svarbiau ne tai, kaip jis derės aplinkoje, kokias funkcijas atliks, o kokia yra apdailos medžiaga ir kiek milijonų kainavo fasadas.

Pasak R.Paleko, iš tiesų iki šiol Lietuvos įstatymuose architektūra paminėta tik Statybos įstatyme ir tepasakyta, kad „architektūra turi derėti prie aplinkos“. Nėra nustatytų konkrečių architektūros kokybės kriterijų, jei jie būtų, galbūt nematytume tokios mišrainės.

Vakarų Europos valstybėse eklektika nėra būdinga ir dažnai miesteliuose vyrauja tam tikras stilius, tam tikros spalvos (tarkime, stogai būna vienos spalvos). Į tokius dalykus žiūrima kur kas atsakingiau negu Lietuvoje.

Svarbiau kaina nei kokybė

Vienas labiausiai mūsų miestus ir miestelius estetiškai luošinančių iššūkių – įsitvirtinęs mažiausios kainos kriterijus, nulemiantis viešųjų konkursų laimėtojus. Už ką esi pasiruošęs sumokėti, tą ir gausi: dažniausiai viešuosius projektus projektuoja ne geriausi architektai, naudodami toli gražu ne kokybiškiausias medžiagas. Štai todėl visoje Lietuvoje priviso daug nekokybiško kičo.

„Didelė problema – valstybės pavyzdžio nebuvimas. Jei tarpukario metais valstybiniai pastatai statyti taip, kad būtų patys geriausi, kad jais būtų galima didžiuotis, tai dabar turime viešuosius konkursus, kurių pagrindinis dalykas – padaryti kažką už mažiausią kainą, – sako G.Prikockis. – O juk švietimas, gero pavyzdžio rodymas yra vienintelis kelias pakeisti mūsų supratimą.“

Tiesa, susiduriame ir vis su sudėtingėjančiu iššūkiu: mūsų miestai sparčiai plečiasi į šonus, o ne kyla į viršų, ir ne gadina kraštovaizdį, bet ir vis labiau apsunkina čia įsikūrusių žmonių gyvenimą. „Tai tampa vis nepatogiau, atsiranda įvairių infrastruktūrinių trūkumų – gatvių, kelių, komunikacijų… Juk ne tam keltasi į miestus“, – apibendrina architektas.

http://www.veidas.lt/geriausi-lietuvos-pastatai-%E2%80%93-%E2%80%9Eveido%E2%80%9C-zvilgsniu

Publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-34-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on rugpjūčio 30, 2015, in Architektūra ir statyba and tagged , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: