Lietuviško „vaisiuko“ išteisinimas

Vyno dienos. Vyno kultūra Lietuvoje turi tradiciją ir sutelkia vis daugiau skanautojų. Tempo nemažina ir Lietuvos vyno gamintojai.

Lietuvoje kol kas negausu vyndarių, gaminančių ir pardavinėjančių vyną pagal licencijas. Šiuo metu tokių yra tik penki ir dar keletas to siekia. O pačioje Lietuvos vyndarių asociacijoje – apie šimtą narių.

„Lietuviškas vynas dažnai sudomina užsieniečius, kurie mielai jo nusiperka dovanoms ir lauktuvėms“, – sako someljė mokyklos vadovė Agnė Dirgėlienė, gegužės paskutinėmis dienomis vykusios parodos „Vyno dienos“ pagrindinė organizatorė, prisidėjusi prie visų vienuolikos vyno parodų organizavimo.

Kai kalbama apie lietuvių gaminamą vyną, nuolat minimas Gintaro Sino (Sinkaus) uogų ir vaisių vynas. Ypatinga rūšis – obuolių ledo vynas, kuris dar gaminamas tik Kanadoje.

„Išgirdau, kad toks vynas gaminamas Kanadoje, bet jo nė nepavyko parsisiųsti paragauti. Manasis daromas gana originaliai. Jei įsigilini į procesus, analizuoji, ką darai, po kelių kartų pavyksta. Man irgi buvo panašiai: keli kartai buvo nesėkmingi, o paskui gavome rezultatą. Vis dėlto nesakyčiau, kad dabartinis skonis yra galutinis, gal dar ir po kokių dešimties metų mano sūnus bandys jį tobulinti“, – patirtimi dalijasi G.Sinas.

Dėl ilgesnio tokio vyno žaliavos paruošimo gamyba užtrunka ilgokai. Skonis priklauso nuo daugybės šalutinių poveikių. „Tuo primena mažą vaiką ar per gražią žmoną“, – juokiasi G.Sinas.

Vyndarys savo aistra užkrėtė ir šeimą, kuri prireikus mielai prisideda prie šio užsiėmimo. Jis vyno gamybą taip ir vadina – tiesiog pomėgiu. Esą iki verslo, iš kurio būtų galima normaliai gyventi, dar neprieita.

G.Sinas, stovintis lietuviško vyno gamybos avangarde, turi ir „tikrą“ darbą – gamina statybų pramonei reikalingas medžiagas. Tačiau jo vynų pardavimas vis didėja, ieškoma būdų, kaip padidinti rinką. Vienas naujesnių vyninės pasiekimų – didėjantis pardavimas neapmuitintų prekių parduotuvėse oro uostuose, taip pat vis labiau prisijaukinamos vyno parduotuvės.

Vyno iš uogų ir vaisių gamintojams Lietuvoje nėra lengva, tenka kovoti su skeptišku požiūriu ar net neslepiamu požiūriu iš aukšto – esą koks gi vynas ne iš vynuogių.„Manau, kad tą lietuviško „vaisiuko“ įspūdį reikės dar ne vienus metus mušti žmonėms iš galvų“, – greitos sėkmės nesitiki G.Sinas.

Skeptišką tautiečių požiūrį į lietuvišką vyną pastebi ir daugybę metų šalies vyndarių veiklą sekantis Lietuvos someljė asociacijos (LSA) vadovas Arūnas Starkus. Jo nuomone, rinka lietuviškam vynui dar nėra pribrendusi – dažnas vyną mėgstantis lietuvis apie tokį apskritai nė nežino. Galima laukti, kad pasiūla netrukus gerokai išaugs, bet paklausa dar nebus suformuota. Pats ekspertas lietuviško vyno gamybą vertina palankiai, tačiau neketina jam daryti jokių nuolaidų vien dėl kilmės.

A.Starkus pasakoja, kad anksčiau žmonės vyną gamindavosi namie, per daug nesukdami galvos dėl kokybės, dažnai patys neragavę normalaus vyno. „Kaip darė pienių vyną nusižiūrėję jo receptą knygoje, taip ir darė. Kadangi Lietuvoje visi bijo vienas kitam pasakyti blogų dalykų, visiems atrodė, kad gamina gerą, visiems patinkantį gėrimą“, – dėsto vyno specialistas.

Padėtis ėmė keistis, kai bene prieš devynerius metus mūsų vyndariai ėmė burtis į bendruomenę ir galiausiai buvo įkurta Lietuvos vyndarių asociacija. Tai paskatino greitą akiračio plėtimąsi. Greitai pamatyta, kad, pavyzdžiui, populiarųjį pienių vyną vieni pagamina tragiško skonio, kitiems pavyksta geriau, ir pradėta sparčiai mokytis. Šiais metais vyno čempionatui iš Lietuvos pateikti 44 vynai, ir gal tik kokie penki buvo su „ydomis“. Tai yra tam tikras kokybės indikatorius, nes anksčiau prasto vyno būdavo daugiau. „Taigi po kurio laiko jau ėmė atrodyti, kad juos ne visus reikia išpilti“, – sako A.Starkus.

Aišku, mūsų vyndariams iššūkių ir nepalankių aplinkybių netrūksta. Nepakeisime to, kad Lietuva yra vėsaus klimato šalis ir dėl to visose uogose, vaisiuose yra labai daug rūgšties. Tai – didelė problema. Rūgštis niekur nedingsta, jos neina ištraukti, vadinasi, gauname rūgščias sultis, kuriose yra šiek tiek cukraus. Kai jos susifermentuoja ir lieka sausa masė, rūgštis pasidaro pjaunanti. Deja, daugelis mūsų vyndarių nesugeba jos suvaldyti. Kad tai būtų suvokta, jiems paprasčiausiai reikia ragauti kuo daugiau vynų, jog perprastų, koks yra geras vynas, kad jo paties gaminamas galbūt per rūgštus ir jam reikia rasti geresnį balansą. „Balanso radimas ir vaisių aiškumas šiuo metu yra svarbiausia. Jei geriu vyšnių vyną, noriu aiškiai jausti vyšnias, nes tiesiog taip turi būti“, – pabrėžia LSA vadovas.

Deja, kol kas negalime džiaugtis vyndarių gausa, na, bent jau gaminančių ir pardavinėjančių vyną pagal licenciją. Šiuo metu tokių yra tik penki ir dar keletas kaip tik jų siekia. Kita vertus, pačioje Lietuvos vyndarių asociacijoje yra apie šimtą vyndarių ir, žinoma, yra daug į ją neįstojusių. Tarp jų visų keletas yra visa galva aukštesni. Tarkime, galima išskirti Raimundą Nagelę, darantį puikius sausus vynus, ar minėtąjį Gintarą Siną, kurio gaminami vynai pelno gerus įvertinamus, taip pat Česlovą Ramošką.

Aišku, kartais vyndarių išradingumas būna keistokas, tarkime, jie imasi daryti vynus iš įvairių daržovių, nors jose beveik nėra cukraus. Tai reiškia, kad turėdamas tokią žaliavą turėsi pats jo pridėti ir galiausiai gausi kažkokį neaiškų produktą. Panašiai yra ir su pienių vynu – dažniausiai pagal receptą į jį dedama ir apelsinų, ir razinų, todėl rezultatas taip pat būna keistokas. „Pienės praktiškai neturi skonio, neturi rūgšties – visko reikia įdėti“, – paaiškina A.Starkus.

Apskritai kalbant apie vyno rinką ir vyno kultūros plėtotę, vynas užsiima vis stipresnes pozicijas. Žinoma, Lietuvoje vynas pagal suvartojimą nusileidžia alui ir stipriesiems gėrimams, tačiau tai būdinga net stiprioms rinkoms.

„Kai prieš keletą metų JAV buvo paskelbta, kad vynas pagal suvartojimą pralenkė alų, visi liko labai nustebę, o mums patiems dar toli iki to“, – duoda pavyzdį vyno ekspertė, „Vyno klubo“ įkūrėja Rasa Starkuvienė.

Vis dėlto kas Lietuvoje yra ištikimiausi vyno mėgėjai? Anot A.Dirgėlienės, kadangi „Vyno dienų“ lankytojas yra nuo 28-erių iki maždaug 52-ejų, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir reiklus savo gyvenimo kokybei, tikriausiai tokiomis savybėmis pasižymi ir tipinis vyno vartotojas Lietuvoje.

Kalbinti pašnekovai pabrėžė, kad vartotojas Lietuvoje taip pat tampa brandesnis, naujausios tendencijos, mados mus pasiekia gana greitai ir sulaukia susidomėjimo. „Per šį laiką, kai imtos rengti „Vyno dienos“, įvyko daug pokyčių. Iš pradžių teko išaiškinti žmonėms, kad tai nėra paprastas alkoholio išgėrimas, o koncentruojamasi į gilesnį vyno kultūros pažinimą, – prisimena A.Dirgėlienė ir prideda, kad besidominčiųjų vynu skaičius nuolatos auga. – Statistiškai kiekvienoje vyno parodoje lankytojų padaugėja maždaug ketvirtadaliu, pernai jų buvo apie 3,5 tūkst.“

„Lietuvoje, pavyzdžiui, apie Prancūziją dažnai galvojama, kad ten visi yra gurmanai. Tai nėra tiesa. Vynu visur domisi tik tam tikra visuomenės dalis, o daugybė žmonių jį geria tiesiog žiūrėdami į tai, ar jis yra baltas, ar raudonas, ir kiek kainuoja butelis“, – savęs nenuvertinti pataria R.Starkuvienė.

Be to, ji pabrėžia, kad lietuviai yra žingeidūs ir pakankamai išlavinti vyno vartotojai.

„Šioje parodoje dalyvaujantys užsienio vyndariai prieš važiuodami į Lietuvą nežino ko tikėtis. Galimai galvoja, kad galbūt esame panašūs į slavus ir tiesiog prisigersime (kas, tiesa, pačioje pradžioje mus taip pat baugino). Vis dėlto mūsų žmonės fantastiški ir stebina visus vyndarius, kad labai daug klausinėja, viskuo domisi – panašiai kaip profesionaliose vyno parodose, skirtose tik vyno profesionalams. Paskui net ir kartais nuvažiuoja pas tuos vyndarius“, – sako vyno žinovė.

Būtent tokios vyno parodos, atsidariusios someljė mokyklos, leidžiami leidiniai apie vyną ir maisto kultūrą prisidėjo prie spartesnio lietuvių išprusimo, kada vynui apibūdinti atsirado daugiau sąvokų negu „balta“ ir „raudona“, „saldu“ ir „rūgštu“. Taip pat didelį postūmį šiai kultūrai plėtotis suteikė per pastaruosius dvejus trejus metus įsikūrusių daug naujų restoranų, skiriančių kur kas didesnį dėmesį vynams ir nebijančių eksperimentuoti į meniu įtraukti ir klientams neįprastų lietuvių vyndarių pagamintų vynų. R.Starkuvienės teigimu, vyno importuotojų į Lietuvą portfeliai irgi yra įdomesni, įvairiapusiškesni nei į kitas Baltijos šalis.

Jei prieš dešimtmetį žmonės buvo įsimylėję vynus iš kokios nors vienos šalies, dabar norima kuo labiau eksperimentuoti ir sąmoningai ieškoma nežinomų skonių ir kvapų. Aišku, tradiciškai Lietuvos rinkoje karaliauja vynai iš Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, taip pat išpopuliarėjo vadinamojo naujojo pasaulio šalių, ypač Čilės ir Argentinos, vynai.

Vienintelio Lietuvoje vyno keliones ir kruizus rengiančio kelionių organizatoriaus „Boutique Travel“ direktorė Aja Rutkauskaitė patvirtina, kad lietuvių noras kuo daugiau sužinoti apie vyną ne išgalvotas dalykas. Nors tokios kelionės nuo Toskanos regiono iki Jordanijos kainuoja nemažai (kaina svyruoja nuo 600 eurų iki beveik 3 tūkst. eurų), tačiau klientų dėmesio sulaukia.

„Tai nėra masinis produktas ir vis tik yra skirtas aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Matome, kad kiekvienais metais tokių kelionių populiarumas didėja, nors anksčiau žmonės apskritai nesuprato, kad galima tokias rengti, na, o šiam sezonui turime paruošę net šešiolika vyno kelių“, – pasakoja A.Rutkauskaitė.

Publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/lietuvisko-%E2%80%9Evaisiuko%E2%80%9C-isteisinimas

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on birželio 10, 2015, in Geras skonis and tagged , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: