Verslo naudojimasis e. paslaugomis viršija ES vidurkį

Technologijos. Lietuva turi ambicijų kuo daugiau paslaugų perkelti į virtualią erdvę. Jos gana patogios ir jų kuriama daug, deja, naudojimasis nėra itin platus. Negana to, daug lėšų iššvaistyta taip ir nesukūrus bendros sistemos.

Inga Mačiūnienė su vyru turi nuosavą verslą – autoservisą „Toptis“. Ji sako, kad itin dažnai elektroninėmis paslaugomis naudotis netenka, tačiau, tie atvejai, kai naudojasi, daro gerą įspūdį. „Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir Registrų centrui duomenis nuolat pateikiame elektroniniu būdu. Viskas gerai, viskas paprasta – net nereikia eiti iš namų. Jei kas nors neaišku ar suklysti, paskambini į instituciją, paklausi, atsako ir pasitaisai arba kartais ir patys prisijungia“, – pasakoja verslininkė.

Kai prieš porą metų steigė savo verslą, tai irgi padarė internetu. Sudėtinga tikrai nebuvo – viskam sutvarkyti prireikė vos poros dienų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos vadovas Ramūnas Čepaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje palyginti jau daug viešųjų ar verslui skirtų paslaugų yra perkelta į virtualią erdvę. „Savaime tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog mūsų valstybė turi ambicijų paslaugas padaryti elektronines. Tai yra esminė sąlyga, norint patenkinti naujosios vartotojų kartos lūkesčius ir kartu mažinti biurokratiją“, – įsitikinęs jis.

Nors pati idėja skamba puikiai ir žada daug greitesnius procesus tiek verslui, tiek paprastiems šalies gyventojams, vis dar susiduriama su daugeliu nesklandumų ir iššūkių. Šis procesas nėra baigtinis – daug paslaugų siekiama perkelti į internetą, o dar daugiau jų reikės užbaigti ir tobulinti.

„Jei vertintume tai, kaip šiandien naudojamasi elektroninėmis paslaugomis, tai yra kiek žmonių šitai daro, norėtųsi, kad tokiomis paslaugomis naudotųsi didesnė dalis gyventojų. Jei vertintume, ar sudėtinga prisijungti, valdyti informaciją, sakyčiau, šiandien tai dar gana sudėtinga, paslaugos turėtų būti aiškesnės, paprastesnės. Na, jei kalbėtume apie informacinių išteklių konsolidavimą, tai atitinkami sprendimai Vyriausybėje ką tik buvo priimti“, – dėsto Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys ir prideda, kad norėtųsi, jog paslaugų perkėlimo ir tobulinimo progresas būtų greitesnis.

Statistika rodo teigiamą kryptį: pernai elektroninių valdžios vartų portale ~http://www.epaslaugos.lt~, kuriame teikiamos administracinės ir viešosios e. paslaugos, bendrai apsilankė net 3,62 mln. lankytojų, iš kurių maždaug 1,32 mln. buvo unikalių vartotojų. Prognozuojama, kad šiemet bus sulaukta 30 proc. daugiau vartotojų.

Teigiamus pokyčius iliustruoja ir Europos Komisijos kasmet sudaromas skaitmeninės visuomenės indeksas DESI. Šis rodiklis patvirtina, kad padidėjo ir naudojimasis viešosiomis bei administracinėmis e. paslaugomis: tai matoma iš to, kad interneto naudotojų, užpildytas formas valdžios įstaigoms siuntusių internetu, dalis išaugo nuo 40 proc. 2013 m. iki 43 proc. 2014 m. Visai neblogas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad ES vidurkis yra tik 33 proc.

Tiesa, per praėjusius metus padarėme pažangą. Pavyzdžiui, geresnis iš anksto duomenimis užpildytų e. formų pateikimo paslaugų gavėjams rodiklis rodo, kad pagerėjo paslaugų pasiūla ir sudėtingumas. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Europos vidurkį ir užima net dešimtą vietą ES. Antra vertus, įvertinus visus indekso kriterijus, skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje esame tik šešiolikti tarp ES valstybių narių.

Nors naudotis elektroninėmis paslaugomis paprastai yra greičiau ir pigiau, pasirodo, ne vieną lietuvį nuo jų vis dar atgraso nerimas dėl asmens duomenų saugumo. Mykolo Romerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto profesorius dr. Darius Štitilis su kolegomis yra atlikęs tyrimą dėl visuomenės nuomonės apie naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis. Tyrimas parodė, kad palyginti didelę dalį potencialių vartotojų atgraso nerimas dėl galimų asmens tapatybės vagysčių. Pasak jo, net apie pusę vartotojų atsakė vengiantys naudotis elektroninėmis paslaugomis, bijodami prarasti asmens duomenis ar kad gali būti sukčiaujama pasinaudojus tam tikra jų asmenine informacija. Ypač bijoma prarasti finansinius duomenis, dėl ko patiriama aiški žala.

Statistika parodė, kad Lietuvoje apie 5 proc. vartotojų yra susidūrę su tam tikrais incidentais naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis. „Bent aš apie tai išgirstu dažnai. Net ir kalbant apie bankus pasitaiko visko. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad pačios banko paslaugos nesaugios, bet, tarkime, naudojantis banko paslaugomis galima susidurti su incidentais, kurių priežastys išorinės. Pavyzdžiui, jungiuosi prie savo elektroninės bankininkystės, o mane nukreipia į specialiai sukurtą tinklalapį, atrodantį kaip kurio nors banko tinklalapis. Ten suvedu savo duomenis, kuriuos nusikaltėliai sužino ir gali panaudoti. Žinoma, būna incidentų ir pačių bankų tinklalapiuose“, – aiškina D.Štitilis.

Tuo metu M.Bastys pažymi, kad nauja audito kompanijos „Ernst & Young” studija apie elektroninių paslaugų naudojimą Lietuvoje parodė, kad tai daroma ne itin efektyviai. „Išnaudojimas nepakankamas, atnaujinimas per lėtas, o sąnaudos didelės. Šioje srityje siūloma konsolidacija tam, kad infrastruktūra būtų naudojama efektyviau, programinė įranga perkama konsoliduotai, o ne kiekvieno paslaugos kūrėjo ir valdytojo atskirai“, – pasakoja politikas.

Primintina, kad e. sveikatos srityje yra trys fundamentalūs dalykai, prie kurių dirbama ir kurie turėtų apimti visą valstybę, ir valstybinę, ir privačią mediciną, tai – elektroniniai receptai, skaitmeninių vaizdų archyvas ir elektroninė ligos istorija. Dėl e. recepto pacientas nebus pririštas prie „popierėlio“- receptų knygelės, gydytojui bus galima matyti, ar e. recepte nurodyti medikamentai buvo įsigyti, be to, jie padės išvengti nesusipratimų, susijusių su pokštais apie neįskaitomą gydytojų rašyseną. Tuo metu pacientai, prisijungę prie savo elektroninės sveikatos portalo paskyros galės visada matyti išrašytus receptus su instrukcijomis kaip vartoti tam tikrus vaistus.

Tuo metu skaitmeninių medicininių vaizdų (MedVais) (radiologinių tyrimų skaitmeninių vaizdų) archyvas leis  tvarkyti, kaupti ir keistis medicininiais vaizdais ir bet kuriame šalies teritorijos taške esant reikalui leis medikui realiu laiku pasižiūrėti kas kaip. Planuojama, kad pakartotinai panaudojus šiame archyve saugomus anksčiau padarytus vaizdus, nereikės antrą kartą daryti dalies tyrimų, kas turėtų paspartinti pacientų gydymą, sutaupyti sveikatos priežiūros sistemos lėšų.

Tokiu pat principu veiks ir elektroninė ligos istorija. Jei tai tvarkingai veiks, galima tikėtis kokybinio sveikatos apsaugos šuolio. Kaip viskas iš tikro bus turės paaiškėti per artimiausius du-tris mėnesius.

R.Čepaitis taip pat akcentuoja, kad artėjančiame 2014-2020 m. ES finansiniame laikotarpyje bus orientuojamasi į kompleksinių inovatyvių paslaugų kūrimą ir pasiūlą. Elektroninių paslaugų vartotojams bus siūloma naudotis ne atskiromis e. paslaugomis, bet tam tikrais į gyvenimo svarbius įvykius aktualijas orientuotais paslaugų kompleksais. Kaip tai turėtų atrodyti, specialistas pateikia gyventojams skirtą pilotinį projektą dėl kompleksinių paslaugų gimus vaikui.

„Bet kuris Lietuvos pilietis gimus vaikui gali kreiptis tam tikros socialinės pagalbos į valstybės institucijas, užregistruoti vaiką, deklaruoti gyvenamą vietą, gauti asmens kodą ir kita, t. y. atlikti tam tikrus civilinius formalumus. Tam, kad tai būtų padaryta, kiekvieną kartą reikėtų kreiptis vis į kitą instituciją arba inicijuoti atskirą elektroninę paslaugą. Dabar žmogui tiesiog pasiūlomas sąrašas susijusių paslaugų, iš kurių jis išsirenka sau aktualias padėdamas „varneles“ ir užsako mažiausiai penkias paslaugas. Praktiškai tuo pačiu laiku jos įgyvendinamos: vaikas užregistruojamas, deklaruojama jo gyvenama vieta, išmokama „Sodros“ pašalpa, įregistruojamos laikinos motinystės ar tėvystės atostogos ir panašiai. Tai – pilotinis projektas. Dabar tai veikia Vilniuje, tačiau artimiausiu metu tokios paslaugos geografija plėsis“, – link kokios veikimo logikos juda e. paslaugos paaiškina jis.

Plėtojantis ir gerėjant e. paslaugoms, populiarėja ir elektroninis parašas, ypač mėgstamas verslo. Jį naudoti ne tik patogu, bet ir praktiška. Atliktas Lietuvos verslo įmonių tyrimas parodė, kad naudojantis elektroniniu parašu įmonė gali sutaupyti net iki 80 proc. pašto išlaidų, iki 30 proc. darbo laiko, iki 40 proc. pardavimo ir aptarnavimo laiko ir net iki 100 proc. kelionių išlaidų.

Taip pat plinta dar viena naudotis e. paslaugomis skirta alternatyva – mobilus parašas (elektroninis asmens parašo ir asmens tapatybės dokumento atitikmuo, su kuriuo galima prisijungti prie informacinių interneto sistemų ir pasirašyti elektroninius dokumentus parašu, turinčiu juridinę galią). Tai yra į mobilų įrenginį įdiegiama technologija. „Pastaruoju metu mobilus parašas labai plinta. Sakyčiau, jis yra draugiškas vartotojui ir ateityje tikrai turėtų stipriai išpopuliarėti, didinti naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis“, – mano D.Štitilis.

http://www.veidas.lt/verslo-naudojimasis-e-paslaugomis-virsija-es-vidurki

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on birželio 3, 2015, in Ekonomika, IT, Mokslas ir inovacijos and tagged , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: