A.Rimkūnas: „Lietuvoje kontrabandos sulaikoma daugiau nei Latvijoje ar Estijoje“

Muitinės veikla. Balandį Vyriausybė patvirtino Tarnybos LR muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą. Jį pri­ėmus greta griežtinamų taisyklių būtų kuriamos palankesnės darbo sąlygos. Apie tai, kas pasikeistų jį priėmus, bei apie dabartines Muitinės departa­men­to problemas ir darbo rezultatus „Veidas“ kalba su finansų vice­mi­nistru, kuruojančiu šios institucijos veiklą, dr. Algimantu Rimkūnu.

VEIDAS: Kokių svarbiausių pokyčių tikimasi iš teikiamų statuto pataisų? Ar tai daugiausia susiję su taisyklių griežtinimu?

A.R.: Taip, bet ne vien. Lygia greta stengiamasi sudaryti palankesnes darbo sąlygas muitinės sistemoje. Patvirtinus šį Seimui pateiktą projektą būtų sudarytos geresnės galimybės racionaliau ir efektyviau naudoti turimus ribotus žmogiškuo­sius išteklius. Naujas teisinis reglamentavimas di­dintų muitinės pareigūnų motyvaciją siekti karjeros muitinės sistemoje, padėtų pritraukti į tarnybą muitinėje aukštos kvalifikacijos specialistų ir išsaugoti juos tarnyboje, be to, paskatintų muitinės pareigūnus labiau vertinti einamas pa­reigas, didintų jų atsparumą korupcijai.
Vienas svarbiausių pokyčių – galimybė formuoti profesinę patirtį turinčių muitinės pareigū­nų rezervą. Projekte numatyta ir galimybė tam tik­­­rais atvejais be konkurso ir atrankos priimti į tar­nybą muitinėje anksčiau institucijoje są­ži­nin­gai tarnavusius pareigūnus. Skatinant muitinės pareigūnus siekti karjeros būtų sudaromos sąlygos tarnybinės veiklos vertinimo metu perkelti mui­­tinės pareigūną į aukštesnės kategorijos pa­­rei­gas ne tik toje pačioje, bet ir kitoje muitinės įs­ta­i­goje.
Projekte numatoma kompensuoti važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos išlaidas ne tik muitinės pos­to, bet ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams. Taip pat siūloma numatyti turtinės žalos, padarytos muitinės pareigūnui ar jo šeimos na­riams dėl pareigūno tarnybos, kompensavimo galimybę.
Be šių pakeitimų, projektu siūloma tiksliau reglamentuoti muitinės pareigūnų darbo ir poilsio laiką ir darbo laiko režimą, viršvalandinių dar­bų trukmę, pareigūnų tarnybos stažo skaičiavimą, kompensacijų mokėjimo tvarką pareigūnų, žuvusių atliekant pareigas, artimiesiems.
VEIDAS: Kokius aspektus norima reglamentuoti griežčiau?
A.R.: Siekiant didinti muitinės pareigūnų atsakomybę ir mažinti piktnaudžiavimo tarnybine pa­dė­timi galimybes siūloma nustatyti draudimus vi­siems, ne tik mui­­tinės postuose dirbantiems, pa­reigūnams tarnybos metu turėti tarny­­bai nereikalingų daiktų ir riboti turimą grynųjų pinigų sumą, neleisti, kad su savimi turėtų bran­gių­jų ak­menų, panašių dalykų. Muitinės pa­­­rei­gū­nas ga­­li būti patikrintas ir už pažeidimą gali būti skiria­mos įvairios tarnybinės nuobaudos iki atleidimo iš pa­reigų. Numačius tokią tvar­ką, tai pa­tik­rinti ga­lėtų pareikalauti jo virši­ninkas arba Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos (pa­na­šios, kaip Policijos departamentas turi Imu­ni­teto tarnybą), darbuotojai. Su­pras­ki­me, kad muitinė yra statutinė tarnyba, ji skiriasi nuo darbo, pavyzdžiui, mi­niste­rijose. Iš statutinių tar­­nautojų galima reikalau­ti gerokai daugiau ir jie privalo pa­klusti griež­­tesnėms taisyklėms. Visas jų darbas reglamentuojamas pagal specialų statutą.
Taip pat projektu norima pakeisti nuostatas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo termino – tai pa­­­dėtų užtikrinti tarnybinės atsakomybės ne­iš­ven­­­giamumo principą muitinėje. Siūloma papildy­ti ir prie­saikos Lietuvos Respublikai tekstą są­ži­nin­gumo ir nešališkumo požymiais ir numatyti at­lei­dimo iš tarnybos pagrindą, kai muitinės pa­rei­gū­nas atsisako prisiekti arba sulaužo duotą prie­saiką.
Galiausiai numatyta muitinės pareigūnų rotacija. Tai iš tiesų yra sveikas dalykas: svarbu, kad muitinės pareigūnas nebūtų visą laiką dirbęs tik vienoje vietoje ir „nesuaugtų“ su ja.
VEIDAS: Jeigu iš muitinės pareigūnų galima tiek daug reikalauti, griežtai prižiūrėti jų veiklą, tai kodėl tokios problemos, kaip piktnaudžiavimas tarnyba, korupcija, yra taip stipriai išvešėjusios?
A.R.: Negi muitinė jau pagal savo apibrėžimą sa­ko, kad tai tokia vieta, kurioje negalima tikėtis, kad visi būtų sąžiningi? Beje, dar Biblijoje rašoma, kad vienas iš Kristaus mokinių buvo muitininkas ir prisidėdamas prie Kristaus davė įžadus, jog daugiau niekada neims kyšių. Regis, problemų ištakos tikrai senos.
Neimsiu teigti, kad Lietuvoje korupcijos problemos nėra. Visiškai nesenas atvejis, kai net apie trisdešimt Medininkų kelio posto muitininkų buvo pagauti piktnaudžiaujantys tarnybine padėtimi. (Tai buvo didžiausia korupcinio pobūdžio byla Lietuvos muitinės istorijoje – V.S.) Jie buvo įsitraukę, nors ir į smulkią, bet vis vien nesąžiningą veiklą: šie muitininkai imdavo pinigus už tai, kad lengviau praleistų per Lietuvos sieną su Baltarusija.
Korupcijos problema neišnykusi, bet visomis priemonėmis stengiamasi ją eliminuoti. Neretai tokių negatyvių reiškinių priežastys būna labai paprastos – paprasčiausiai nepakankamas darbo apmokėjimas. Atsiranda žmonių, kurie stengiasi įsidarbinti tokioje vietoje, kaip pasienio kontrolės punktai, tikėdamiesi prisidurti prie atlyginimo. Tai suprasdama Vyriausybė stengiasi padidin­ti atlyginimus, taip pat veikia pareigūnų skatinimo sistema, tarkime, kai sulaikoma stambi kontrabanda, darbuotojai gauna premijas.
Koks šios problemos mastas? Tikiuosi, nelabai didelis. Be to, juk yra specialus muitinės žval­­gybos padalinys, kuris vykdo žvalgybą, padėda­mas sulaikyti kontrabandines prekes, taip pat yra tam tikras imuniteto padalinys –  Tarnybinių tyrimų tarnyba, kuri veikia kaip ir Policijos de­partamente ir prižiūri, kad dirbantieji muitinės sistemoje būtų sąžiningi.
VEIDAS: Kiek 2013 ir 2014 m. pradėta tarnybinių patikrinimų ir skirta nuobaudų?
A.R.: 2013 m. atlikti 74 tarnybiniai patikrinimai, 60-iai pareigūnų ir darbuotojų skirtos tarnybinės nuobaudos, 2014 m. atlikti 77 tarnybiniai patikrinimai, nuobaudos skirtos 47 pareigūnams ir darbuotojams.
Daugiausiai tarnybinių nusižengimų nustatoma ir įtarimų dėl korupcinio pobūdžio nusikalsta­mų veikų pareiškiama žemiausios grandies mui­tinės pareigūnams, tai yra muitinės postų inspektoriams.
VEIDAS: Kai policijoje buvo įsteigta Imuniteto tar­nyba ir sugriežtėjo reikalavimai, anksčiau itin populiari kelių patrulių pareigybė tapo nebepopuliari ir stipriai sumažėjo norinčiųjų dirbti. Ar nebijoma kažko panašaus?
A.R.: Sutinku, kad taip gali nutikti. Darbo jėgos te­kamumas muitinėje jau dabar yra tam tikra problema.
VEIDAS: Kaip mažinama korupcijos rizika, kokių prevencinių priemonių imamasi?
A.R.: Visų pirma nuosekliai įgyvendinama kovos su korupcija programa, skirta korupcijai Lie­tu­vos muitinėje užkardyti. Didelis dėmesys skiriamas asmenų, pretenduojančių į tarnybą Lie­tu­vos Re­spublikos muitinėje, tikrinimui, atliekami pretendentų asmenybės savybių vertinimai, nuolat organizuojami antikorupciniai mokymai, visuomenė informuojama apie nustatytus korupcijos atvejus ir apie muitinės veiklą kovojant su korupcija. Vyk­domos ir kitos įvairios antikorupcinės priemonės, svarstomos galimybės ateityje pasienio postuose įdiegti vaizdo ir garso fiksavimo įran­gą.
VEIDAS: Kas labiausiai lemia tokią problemą: mū­sų mentaliteto veiksnys, paprasčiausias apsileidimas?
A.R.: Sakyčiau, visas kompleksas aspektų. Vis dėlto tai tikrai ne vien Muitinės departamento problema: Lietuvoje yra ne viena sritis, kurioje vienu rankos mostu išspręsti visų problemų ne­pavyksta. Juk žinome, kad tik administracinėmis priemonėmis visko sutvarkyti neįmanoma, dar reikalingas didesnis pačių dirbančiųjų muitinės sistemoje sąmoningumas, žinoma, turi atsirasti geresnė ekonominė motyvacija. Mano nuomone, tik racionalus tokių priemonių kompleksas gali duoti apčiuopiamesnių rezultatų. Jeigu viskas būtų taip paprasta, kad tik įvedus kažkokias geležines taisykles būtų išspręstos visos problemos, gyvenimas taptų daug paprastesnis. Ne­paisant visko, manau, kad padėtis eina geryn.
Kalbant apie Lietuvos muitinės vardą ir re­putaciją tarp ES valstybių reikia pabrėžti, kad jis tikrai geras. Lietuvos muitinė yra viena iš matomų institucijų. Pavyzdžiui, mūsų muitinė dalyvau­ja Rytų partnerystės programoje ir padeda to­­kioms šalims, kaip Gruzija, Ukraina, Mol­dova, taip pat iš dalies Armėnija, Azerbai­dža­nas. Mū­sų muitininkai jau ne vienoje valstybėje yra perteikę savo patirtį kitų valstybių muitininkams ir tik­rai yra labai vertinami. Yra ir gerų pusių.
VEIDAS: Jei bus priimtos šios pataisos, ar yra to­lesnių tikslų dėl muitinės veiklos gerinimo?
A.R.: Šiuo metu Lietuvos muitinė aktyviai dirba pereidama prie visiškai elektroninių muitinės pro­­cesų. Tai reiškia, kad verslui bus sudaryta ga­limybė deklaruoti krovinius nevykstant į muitinę. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema pri­­ims visas importo, eksporto, laikinojo saugojimo dek­laracijas elektroniniu formatu ir sprendi­mai dėl prekių įforminimo bus priimami virtua­lioje ap­linkoje. Verslas apie deklaracijos ap­do­rojimo būsenas ir muitinės priimtus sprendimus bus in­formuojamas elektroninėmis žinutėmis.
Kitas svarbus artėjantis dalykas visos Europos Są­jungos mastu – naujasis ES muitinės kodeksas, ku­ris bus taikomas nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir nu­matys tam tikras bendras visoms ES valstybėms normas. Rengiantis jo įgyvendinimui nu­ma­­­toma ir tarptautinė šalių narių muitinių ko­mu­ni­kacija: tai reiškia, kad verslininkai galės įfor­min­ti krovinius, esančius vienoje šalyje narėje, mui­tinės deklaraciją pateikdami kitoje šalyje narėje.
VEIDAS: Kiek muitinė kasmet surenka pajamų? Kaip šios sumos keitėsi pastaraisiais metais?
A.R.: Lietuvos muitinė Finansų ministerijos mokesčių surinkimo planą pastaraisiais metais įvykdo ir netgi viršija. Pernai į valstybės biudžetą muitinė surinko 442 mln. 524 tūkst. Lt muitų, akcizų bei pridėtinės vertės mokesčio – PVM. Mokesčių surinkimo planas įvykdytas 120 proc. 2013 m. muitinė biudžetą papildė 889 mln. 880 tūkst. Lt mokesčių.
Keletą pastarųjų metų didžiausią muitinės surinktų mokesčių dalį sudarydavo importo PVM (85–88 proc.), o pasikeitus šio mokesčio ad­ministravimo tvarkai surenkamo PVM dalis mui­tinės įplaukų struktūroje nuosekliai mažėja. Nuo 2013 m. kovo 1 d. pasikeitė šio mokesčio ad­ministravimo tvarka, kai didžiosios dalies (99 proc.) importo PVM sumokėjimo kontrolė perduodama Valstybinei mokesčių inspekcijai.
VEIDAS: Prieš keletą metų daug kalbėta apie in­ten­syvią kovą su kontrabanda. Kuo tai baigėsi?
A.R.: 2014 m. Lietuvos muitinės užkardyta žala valstybei viršijo 30 mln. Lt, 2013 m. – 35 mln. Lt. Lietuvos muitinės indėlį kovojant su šešėline rinka galėtume iliustruoti ir nelegalios tabako rinkos mažėjimu: 2010 m. šešėlinė tabako rinka viršijo 42 proc. Nuo 2010 m. bendromis teisėsaugos institucijų pastangomis nelegalią tabako gaminių rinką Lietuvoje pavyko sumažinti net 15 proc. – iki, naujausiais duomenims, 27 proc.
Paplitęs būdas nustatyti, kokia dalis čia surūkomų cigarečių yra legali, kokia ne, – pagal tuščių pakelių skaičių. Yra pasamdomi kokie studentai, kurie renka išmestus tuščius pakelius, ir pagal tai (nors ir labai apytiksliai) nustatoma, kokia rūkytų cigarečių dalis yra kontrabandinė. Šiuo metu nelegalių cigarečių surūkoma apie 25 proc., tačiau šis rodiklis sumažėjo nuo 27 proc.
Kontrabandos srautai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia – nuo kainos skirtumo Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Šiuo metu didžiausias skirtumas yra su Baltarusija, todėl di­džiausias kontrabandos srautas keliauja bū­tent iš jos. Ne viskas lieka Lietuvoje – daug  nukreipiama į Vakarų valstybes. Juk kontrabandininkai suinteresuoti kuo didesniu pelnu: cigarečių pakelio kaina Vilniuje ir Londone skiriasi du su puse ar tris kartus. Tai­gi mūsų muitininkų uždavinys – sulaikyti kon­trabandą ne tik į Lie­tuvą, bet ir į kitas ES valstybes. Saugome ne tik savo, bet ir išorinę Europos Sąjungos sieną.
Kontrabandos mažėjimo tempas gana didelis. Tai įvertina ne tik Lietuvos specialistai. Yra toks garsus šios srities mokslininkas iš Austrijos Friedrichas Schneideris. Jo vertinimu, šešėlinės ekonomikos mastas sumažėjo visoje ES.
VEIDAS: Kiek kontrabandinių prekių lieka Lie­tuvoje, o kiek keliauja į kitas Europos šalis?
A.R.: Sunku pasakyti. Jeigu kalbėtume apie tabako gaminius ir atsižvelgtume į tai, kad kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos ar Di­džio­sios Britanijos yra didelis, manau, čia aktualesnis tranzito tikslas.
VEIDAS: Kaip keičiasi kontrabandos srautai? Ką dažniausiai bandoma įvežti nelegaliai?
A.R.: Populiariausia kontrabandinė prekė jau daug metų yra tabako gaminiai. Muitinės pareigūnų praėjusiais metais sulaikytų tabako gaminių vertė siekia 13 mln. eurų: tai 116 mln. vienetų ci­ga­rečių ir trys tonos tabako. Panašus kiekis rū­ka­lų buvo sulaikytas ir 2013 m. Tuomet konfis­kuota 117 mln. vienetų cigarečių ir 1,6 tonos tabako.
Alkoholis nėra populiari kontrabandinė pre­kė. Dažniausiai nelegalūs alkoholiniai gėrimai į Lietuvą kontrabandos būdu nėra įvežami – jie gaminamas Lietuvoje nelegaliose gamyklėlėse ir klijuojamos rusiškos arba baltarusiškos etiketės. Šie gėrimai gaminami iš denatūruoto etilo alkoholio, kuris į Lietuvą įvežamas iš Eu­ro­pos Są­jun­gos šalių – Lenkijos ir Latvijos. Mui­tinė to­kius krovinius tikrina turėdama informacijos, ste­bi jų judėjimą, dalijasi informacija, ir bendradarbiaujant su kitomis teisėsaugos institucijomis nelegalios alkoholio gamyklėlės yra išaiškinamos, jų veikla nutraukiama.
Jei kalbėsime apie naftos produktus, priminsiu, kad Europos Sąjungos teisės aktai leidžia iš trečiosios šalies įvažiuojančiam automobiliui įsivežti pilną baką degalų. Teisės aktai pažeidžiami, jei įvežus degalus be mokesčių iš automobilio jau šalies viduje jie yra išpilami ir parduodami. Nuo 2014 m. vasario muitinė įvedė prievolę deklaruoti įvežamą degalų kiekį. Taikydami šią kontrolės priemonę 2014 m. muitinės pareigūnai nustatė apie 8,6 tūkst. degalų gabenimo pa­žeidimų ir, apskaičiavę mokėtinus mokesčius, su­rinko 2,1 mln. Lt, 58 proc. daugiau nei 2013 m. (1,36 mln. Lt).
Pastaraisiais metais labai išaugo muitinės pa­reigūnų sulaikytų narkotikų kiekiai: 2014 m. Lie­tuvos muitinės pareigūnai sulaikė 822 kg narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tarp su­laikytų narkotikų – kokainas, hašišas, amfetaminas bei kitos sintetinės narkotinės medžiagos. 2013 m. buvo sulaikyta daugiau kaip tona narkotikų. Šių medžiagų gabenimo srautai nesikeičia: narkotines medžiagas bandoma vežti ir iš Va­karų į Rytus, ir iš Rytų į Vakarus, Skan­di­na­vijos valstybes.
Grįžtant prie tabako kontrabandos srautų, pastaraisiais metais tendencijos nelabai keičiasi: kaip minėjau, pigias baltarusiškas cigaretes siekiama atgabenti į Lietuvą ir nukreipti toliau – į Vakarų Europos šalis. Bet pastaraisiais metais daugiausiai tabako gaminių buvo sulaikoma Lie­tuvos ir Baltarusijos pasienyje, o šiemet Lie­tu­vos muitinės pareigūnai vis dažniau sulaiko ne­legalių tabako gaminių, įvežtų iš Latvijos. Sus­tiprinus išorinės Europos Sąjungos sienos kon­trolę toks nelegalių tabako gaminių srauto pasikeitimas siejamas su minimalia ir fragmentiška kontrole tarp Šengeno šalių, kuri tevykdoma muitinės mobiliųjų grupių jėgomis. O tarptautinės nusikalstamos grupuotės noriai išnaudoja Šengeno erdvės, užtikrinančios laisvą as­me­nų judėjimą, privalumus. Be to, kaimyninėse valstybėse taip pat brangsta cigaretės. Saky­ki­me, Rusijoje pabrangimas įvyko dėl to, kad buvo padidinti cigarečių akcizai, ir tai tapo nebe taip patrauklu, kainų skirtumas mažesnis, palyginti su Baltarusija.
Apskritai tradiciškai problemiš­kiausia pa­dėtis postuose su Baltarusija ir Ka­liningrado sritimi.
VEIDAS: Kaip ankstesnės Vyriausybės paskelbta ko­va su šešėliu? Kaip sekėsi iš šešėlio traukti tą ža­dėtą milijardą litų?
A.R.: Deja, milijardo ištraukti nepasisekė, bet šešėlinę rinką kažkiek pa­vyko sumažinti. Da-bartinė Vyriausybė kovoje su šešėliu iš tikrųjų yra pasiekusi gana nemažų laimėjimų. Ypač  kontroliuodama dyzelinių degalų įvežimą. Praėjusiais metais buvo įvesta nauja de­galų kiekio krovininiuose automobiliuose tikrinimo ir deklaravimo tvarka. Viskas veikė taip: įva­­ž­iuo­jantys krovininiai automobiliai, kurių de­galų talpyklos yra iki 1,5 tonos, privalėdavo deklaruoti degalų kiekį, o išvažiuojant iš Lietuvos tai vėl būdavo tikrinama ir palyginama. Rei­kė­da­vo pateisinti, kam jis sunaudotas.
Dėl šitos labai paprastos priemonės pernai dyzelinių degalų pardavimas ir už tai surenkamas akcizas padidėjo 17 proc. Tai labai ženklu. Tiesą sakant, surenkami akcizai yra tas biudžeto pajamų straipsnis, kuris nuolat viršija planą. Su­p­lanuojame kukliau, bet pasiseka geriau. Ypač dėl dyzelinių degalų akcizų surinkimo, bet taip pat ir dėl cigarečių.
VEIDAS: Ar yra skaičiavimų, kiek nesurenkama į valstybės biudžetą dėl kontrabandos?
A.R.: Bendrų skaičiavimų, kiek į valstybės biudžetą nesurenkama lėšų dėl kontrabandos, nė­ra. Vis gi, pavyzdžiui, Nacionalinė tabako ga­min­tojų aso­­ciacija skaičiuoja, kad dėl kontrabandinių ci­g­arečių valstybė kasmet netenka apie 100 mln. eurų pajamų.
VEIDAS: Muitininkams teko daug modernios tech­­nikos. Kas buvo naudingiausia? Kiek tai pa­veikė rezultatus?
A.R.: Per pastaruosius trejus metus Lietuvos mui­­tinė įsigijo keturias naujas rentgeno kontrolės sistemas ir jos veikia tuose tarptautiniuose postuose, per kuriuos keliauja didžiausi prekių srautai: Medininkų, Lavoriškių, Panemunės ir Ky­bartų kelio postuose. Šiuo metu Lietuvos mui­­tinė iš viso eksploatuoja devynias rentgeno kon­trolės sistemas. Per vieną valandą jos gali nu­skenuoti 20 visiškai pakrautų krovininių tran­sporto priemonių. Tai labai pagreitina muitinį tikrinimą ir palengvina legalaus verslo atliekamas procedūras. Rentgeno aparatų toks dydis, kad galima skenuoti net visą vagoną, nors, žinoma, jei tokiu būdu tikrintume kiekvieną sunkvežimį, eilės būtų labai didelės, o to niekas nenori.
Praėjusiais metais Lietuvos, Latvijos ir Es­tijos muitinėms Europos kovos su sukčiavimu tar­nyba (OLAF) skyrė finansavimą projektui „Bal­tijos šalių muitinių naudojamų rentgeno kontrolės sistemų vieningo duomenų mainų tink­lo kūrimas“ įgyvendinti. Planuojama, kad jau 2016 m. visos trys Baltijos valstybių muitinės galės keistis duomenimis apie krovinius, patikrintus rentgeno sistemomis, įvertinti jų rizikingumą ir sparčiau priimti sprendimus dėl jų tikrinimo.
Vis dėlto svarbios ne tik modernios kontrolės prie­monės, bet ir informacinės sistemos, kurios pa­deda atrinkti tikrinimui rizikingus krovinius. Ri­zikos valdymas – tai pagrindinis muitinės kontro­lės instrumentas, užtikrinantis balansą tarp tran­sporto srautų ir kokybiško muitinio tikrinimo.
Pavyzdžiui, numerių atpažinimo sistema (NAS) atlieka automatinį ir nepertraukiamą per muitinės postus vykstančių transporto priemonių valstybinių registracijos numerių atpažinimą. Atpažinti numeriai lyginami su įrašais, esančiais įtartinų numerių duomenų bazėje. Pagrindiniai šios sistemos naudotojai – ne tik Lietuvos muitinės, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Be to, nuo 2013 m. pradžios veikia bendra su Latvijos ir Estijos muitinėmis NAS duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie transporto priemones, kertančias trijų Baltijos šalių išorines sienas. Nu­matoma analogišką sutartį pasirašyti ir su Len­kijos muitinės tarnyba.
Taip pat stengiamasi nustatyti rizikingus vairuotojus ar įmones, kurios sulaukia griežtesnės kon­trolės. Antra vertus, tas įmones, kurios visą lai­ką dirbo sąžiningai, niekada nepapuolė su kaž­kokiais negerais dalykais, kaip tik stengiamasi pozityviai diskriminuoti. Tie, kurie geriau dir­ba, tuos reikia mažiau kontroliuoti. Tai yra tarp­tautinė praktika.
VEIDAS: Skeptikai neretai sako, kad nebus rimtesnių pokyčių, kol nepasikeis kartos. Ką apie tai manote jūs?
A.R.: Na, Mozė keturiasdešimt metų po dykumą vedžiojo žydų tautą, kad pasikeistų kartos ir jų mąstysena. Sakyčiau, kad vis vien bendra tendencija pozityvi: kylant pragyvenimo lygiui šalyje padėtis gerėja, žmonės Lietuvoje tampa sąmoningesni, ne tokie tolerantiški pigesnėms kon­trabandinėms prekėms. Manau, bent dalis žmonių niekada nepirks kontrabandinių cigarečių, nes jų socialinė padėtis, tam tikras savęs vertinimas ir panašūs dalykai to neleis daryti.
Viliuosi, kad mūsų tolerancija kontrabandinėms prekėms mažėja. Deja, tai yra vienas tų da­lykų, dėl kurių Lietuva labai atsilieka, net pa­lyginti su Estija. Tyrimai rodo, kad ten žmonės kur kas mažiau toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą negu Lietuvoje.
VEIDAS: Kaip skiriasi kontrabandos sulaikymo mastai Baltijos valstybėse?
A.R.: Kokius pastaruosius penkerius metus Lie­tu­va tarp Baltijos valstybių pirmauja pagal sulaikomų kontrabandinių prekių kiekį. Latvijoje ir Estijoje kontrabandos sulaikoma mažiau.
VEIDAS: Ar Lietuvos muitinės padėtis kuo nors ki­tokia dėl to, kad kontroliuojama visa ES sie­na? Gal gaunamas didesnis finansavimas?
A.R.: Ne visų valstybių muitinės dirba vienodomis sąlygomis. Lietuvos siena sutampa su išorine ES siena ir ribojamės ne su ES šalimis narėmis Bal­ta­rusija, Rusija – Kaliningrado sritimi. Tai mums ne­abejotinai uždeda didesnę atsakomy­bę: kontroliuojamas prekių patekimas į ES, surenkami mo­kesčiai, muitai, dalis PVM, tai pas­kui perskirs­toma ir patenka ne vien į Lie­tu­vos, bet ir į ES biudžetą. Pagal esamą tvarką, nes visa užsienio prekyba su ES yra Europos Ko­mi­si­jos kompetencija ir mokesčiai iš tos prekybos nu­kreipiami į ES biudžetą. Šiuo atveju Lie­tu­vai už ad­ministravimą paliekami tik 25 proc. Vis dėlto žiū­rint plačiau Lietuva iš ES biudžeto gauna maždaug penkis kartus daugiau, negu sumoka į jį.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on gegužės 8, 2015, in Ekonomika, Interviu, Korupcija and tagged , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: