Atsargos majoras D.Petraitis: „Rusijos kariuomenė tampa vis pajėgesnė“

Karyba. Lietuvos žvalgybos institucijoms – Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentui (VSD) pristačius savo 2014 m. veiklos ataskaitų apie grėsmes valstybei viešąsias dalis kilo didelis sujudimas. Matyt, ne veltui. Dažnai pamirštama, kad Rusijoje vyksta ir karinė reforma, kelianti pavojų kaimynams. Apie tai, kaip reforma ten vykdoma, kokią potencialią grėsmę tai kelia, „Veidas“ kalbasi su šios srities analitiku, atsargos majoru Daiviu Petraičiu.

VEIDAS: Kokius esminius šios karinės reformos etapus išskirtumėte?
D.P.: Oficialiai Rusijos karinė reforma pradėta 2008 m. spalį. Vis dėlto ji dar nebaigta ir dar daug reikės padaryti. Planuojama, kad karinė reforma turėtų būti baigta tik 2020 m.
Šią karinę reformą galima padalyti į šiuos etapus: pasirengimą reformoms 2003–2008 m., reformą, vykdytą taktiniu lygiu, naujosios brigados sukūrimą 2008–2010 m., operacinio ir strateginio lygio reformą 2010–2012 m., valstybinės karinės struktūros optimizavimą, kitaip ta­riant, Gynybos ministerijos ir kitų su­­sijusių institucijų pertvarką, 2012–2015 m. Negana to, tuo pačiu me­tu lygia greta vykdomas kariuomenės perginklavimas. Jį taip pat galima suskirstyti į du etapus. Pir­mojo etapo metu siekta perginkluoti reorganizuotas pajėgas modernizuotais ginklais. Šis etapas pradėtas dar 2010 m. Kitas etapas turėtų prasidėti 2016 m. ir tęstis iki 2020 m. Jo pagrindinis tikslas – perginkluoti pa­jėgas jau ne modernizuotais, o naujos kartos ginklais.
Oficialiai 2008 m. pradėjus da­bartinę reformą, Vakaruose į ją iš pradžių buvo žiūrima kaip į dar vieną politinę avantiūrą. Vis dėlto jau apie 2010-uosius tapo aišku, kad ji ne tik sėkmingai vyksta, bet ir ima daryti įtaką visai valstybės karinei sistemai. Reformai pasibaigus Ru­sijos kariuomene sumažės. Ofi­cialiai skelbiama, kad jos dydis turėtų siekti bene 1 mln. karių (1,8 mln. po mo­bilizacijos).
Kaip minėjau, reformai rimtai rengtasi. Prezidentui Vladimirui Putinui atėjus į valdžią, pirmas žingsnis, stabdant to meto ginkluotųjų pajėgų dezintegraciją, buvo naujos karinės doktrinos sukūrimas. 2003 m. spalį tuometinis gynybos ministras Sergejus Ivanovas pristatė Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, kuris vėliau neoficialiai tapo žinomas kaip „Iva­novo doktrina“. Jame buvo nurodyta, kokias ginkluotąsias pajėgas Rusija norėtų sukurti. Kai „Ivanovo doktrina“ buvo patvirtinta, Gynybos ministerija buvo įpareigota sukurti kariuomenės pertvarkymo koncepciją ir nubrėžti gaires.
Šiandien matome, kad Rusijos operacinių pajėgų kūrimas eina į pabaigą, jau yra suformuotos branduolinės ir greitojo reagavimo pajėgos, kurių veikimo galimybės ir pajėgumai jau išbandyti per karines pratybas ir dabar vyksta jų metu pastebėtų trūkumų šalinimas. Šiuo metu vėluoja tik vadinamųjų kosmoso pajėgų įkūrimas. Anksčiau skelbtas terminas – 2016 m. vasario 1 d. Taigi dar reikės metelius luktelėti.
Kaip jau minėjau, matyti aiškus pertvarkytų karinių pajėgų perginklavimo padalijimas į dvi atskiras fazes. Pirmosios fazės – ap­ginklavimo mo­dernizuota ginkluote pasekmė ta, kad atnaujintos ginkluotės skaičius daliniuose išaugo ir ji jau aktyviai naudojama. Tai ne­abe­jotinai veda prie ne­ginčytino Ru­sijos karinių pajėgumų iš­augimo. Vi­siškai naujos ginkluotės kū­­rimo ženklų irgi matoma, tačiau in­formacija apie sėkmes ar nesėkmes yra prieštaringa ir dar ne­leidžia tvirtai teigti, kad viskas vyksta taip, kaip planuota. Ma­tydami, kokius naujus ginkluotės vienetus Rusija pademonstruos per artėjantį karinį paradą, mes galėsime jau konkrečiau spręsti apie tai, kas Ru­sijai pasisekė.
Labai svarbu suprasti, kad ši reforma apims visą valstybę. Pavyzdžiui, matome atvejų, kada į karinę veiklą vis dažniau įtraukiamos ir kitos valstybės institucijos. Aišku, kad tose struktūrose irgi vyksta tam tikra reorganizacija, diegiami pokyčiai.

VEIDAS: Kaip žinome, karinė reforma vykdoma skirtingais lygiais. Kokius svarbiausius struktūrinius pokyčius galėtumėte išskirti?
D.P.: Gynybos sistemoje galima matyti pajėgų pasidalijimą į dvi dideles grupes: tai kovinės, arba operacinės, pa­jėgos ir palaikymo pajėgos, dar va­di­na­mos institucinėmis. Šia reforma pir­miausia siekta seno tipo kovines pajėgas pertvarkyti į naujo tipo opera­cines. Pertvarką numatyta baigti 2015 m., ir labai tikėtina, kad tai bus atlikta.
Atkreipčiau dėmesį, jog Rusija sąmoningai delsia oficialiai paskelbti apie kokių naujų operacinių pajėgų įkūrimą, nors faktai rodo, kad tai jau sukurta. Kaip minėjau, įsteigtas branduolinių pajėgų blo­kas, taip pat oficialiai neegzistuojančios, bet šiandien jau veikiančios greitojo reagavimo pajėgos.
Reformos kuriant vadinamąsias institucines pajėgas irgi vyksta, tačiau ne taip greitai, kaip tikėtasi. Vis dėlto jau dabar matomi pokyčiai karinėje administracijoje, karininkų ir karių rengimo sistemoje, kariuomenės palaikymo ir logistikos, karybos mokslo, tyrimų, naujos ginkluotės kūrimo bei tobulinimo srityse. Visa tai orientuota į pasenusių kariuomenės struktūrų išformavimą ar sumažinimą, naujų struktūrų ir naujų veiklos koncepcijų parengimą.
Pokyčiai itin intensyviai vyko karinio administravimo, vadovavimo ir valdymo srityse. La­bai tikėtina, kad pasibaigus reformai buvusios kariuomenės rūšių vadovybės bus performuotos į Gynybos ministerijos departamentus ir bus atsakingos ne už atskirų rūšių kovinį pa­nau­dojimą, bet už platų reikalų spektrą, kuris susijęs su specifiniais tyrimais, kariniu specialistų ir normatyvinių dokumentų ar techninių įrangos, ginkluotės instrukcijų rengimu.
Generalinis štabas taip pat pasikeitė. Anks­čiau taikos metu Generaliniam štabui teko tik strateginis pajėgų, priklausančių Gynybos mi­nisterijai, valdymas, dabar, kai jame sukurtas naujas padalinys – Nacionalinis valstybės gynybos koordinavimo centras, jo įtaka išsiplėtė ir apima keletą valstybės institucijų, kurios vienaip ar kitaip įtraukiamos į šalies gynybą.
Kariuomenei reikalingų specialistų ir karininkų rengimo sistema, kuri prasidėjus reformai buvo beveik panaikinta, dabar jau pertvarkyta ir karininkai vėl rengiami. 2010 m. naujų kariūnų priėmimas į karo mokyklas buvo be­veik sustabdytas, o nuo 2012-ųjų jis vėl atnaujintas. 2013 m. į karo mokyklas ir kitas rengimo institucijas buvo priimta apie 15 tūkst. naujų kariūnų, o tai beveik tiek pat, kiek buvo priimama Sovietų Sąjungos laikais. Atsargos karininkų rengimas civilinėse aukštojo mokslo įstaigose irgi atnaujintas.
Verta paminėti ir tai, kad pradėta kurti karinių dalinių kovinio parengimo sistema. Jos pagrindas bus kovinio parengimo centrai, įkurti kiekvienoje karinėje apygardoje. Kiek­vie­name jų bus galima iškart rengti netgi visą brigadą, o per metus apmokytų karių skaičius tu­rėtų siekti 30 tūkst. Pirmasis toks centras jau pradėjo veikti Mulino vietovėje prie Maskvos.
Pabrėžtina, kad Rusija išlaikys mišrią profesionalų ir šauktinių kariuomenę. Šiuo metu šauktinių ir kontrakto karių skaičius jau susilygino, o Rusijos gynybos ministerijai vedant ga­na agresyvią karių verbavimo kampaniją kontrakto karių gali netgi padaugėti. Viskas priklausys nuo to, kaip Gynybos ministerija sugebės juos išlaikyti.
Nuspręsta atsisakyti masinės mobilizacijos kariuomenės ir pereiti prie profesionalių karinių pajėgų su nauja karinio rezervo sistema. Ši bus labai panaši į karinio rezervo sistemą JAV. Tokios sistemos kūrimas Rusijoje įgauna pa­greitį. Įstatymų bazė jau irgi pa­rengta, Dū­ma jau priėmė daugumą reikalingų sprendimų, numatė rezervininkų skaičius ir lėšas jiems.
Iš viso tikimasi turėti apie 800 tūkst. rezervo karių, o tai leistų, esant poreikiui, suformuoti dar apie 180 brigadų. Žinoma, tokiam skaičiui rezervininkų parengti būtina įtraukti ir kitas valstybės institucijas. Pavyzdžiui, pradėta kurti sistema, rengianti studentus kaip rezervininkus. Esą karinį rezervą tai kasmet turėtų papildyti 100–160 tūkst. asmenų. Reformuota Savano­riš­kos paramos armijai, aviacijai ir laivynui organizacija turėtų parengti dar po 100 tūkst. jaunuolių kasmet.
Logistikos ir karinių pajėgų palaikymo sistema taip pat neišvengė pokyčių. Ji tapo pagrįsta vadinamuoju „outsourcing“ – užsakomosiomis paslaugomis, pervedant daugybę neesminių funkcijų civilinėms ir verslo institucijoms. Be to, kuriama sistema, kuri rūpintųsi visu karinės įrangos bei ginkluotės palaikymo ir paslaugų ciklu, pasinaudojant kariuomenės industrinio komplekso pajėgumais. Šie instituciniai pokyčiai ne vieninteliai – jų vykdoma ar numatyta vykdyti ir daugiau.

VEIDAS: Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie tai, kaip vyko perginklavimas?
D.P.: Ginkluotųjų pajėgų perginklavimas vyksta kartu su struktūriniais pokyčiais. 2012–2015 m. etapas buvo skirtas tam, kad būtų kaip įmanoma greičiau kuo labiau padidinti kariuomenės kariniai pajėgumai. Tai buvo padaryta per masinį karių perginklavimą modernizuota ginkluote. Iš kiekvienos ginkluotės kategorijos buvo pa­sirinkta po vieną ar du modelius, jie buvo atnaujinti ir išdalyti po dalinius.
Nuo 2015–2016 m. bus akcentuojamas naujos kartos ginkluotės kūrimas. Vienas svarbiausių kriterijų bet kokio tipo ginklų gamyboje bus standartizacija. Tam bus naudojamos tos pačios platformos kuriant skirtingą ginkluotę. Aišku, čia bus svarbus sėkmės ir Rusijos gebėjimo kurti naują ginkluotę klausimas. Išlieka labai daug „jeigu“. Nors yra daug minčių ir norų, ne viskas einasi sklandžiai. Pavyzdžiui, žinoma, kad penktos kartos lėktuvas T-50 susiduria su problemomis per bandomuosius skrydžius. Ar­ba naujas tanko „Armata“ prototipas jau turėjo būti pristatytas 2013 m., o 2015 m. atsidurti da­liniuose, tačiau šiandien jo likimas dar ap­gaub­tas nežinios.

VEIDAS: Kokia yra naujoji Rusijos politika karinio personalo srityje?
D.P.: Anksčiau kariuomenės pagrindas būdavo sudaromas per masinį šaukimą, tačiau tai negali suteikti norimos kariuomenės kokybės. Šauktinių šaukimas leidžia surinkti reikiamą skaičių karių, reikalingų paprasčiausioms užduotims atlikti. Tikimasi, kad keičiant darbo su šauktiniais metodus tai gali pagerinti Rusijos kariuomenės būklę.
Karių moralei pakelti ir karinės tarnybos patrauklumui didinti Gynybos ministerija ėmėsi specialių priemonių. Viena jų – kapelionų ka­riuo­menėje pareigybės įsteigimas. Tarnybos sąlygos pagerintos ėmus kurti, tarkime, arbatos kambarius, įrengus dušus, skalbyklas ir pan. Taip pat nuspręsta padidinti dienpinigius: pa­prastiems šauktiniams – iki 2 tūkst., specialistams – iki 2,4–2,6 tūkst. rublių per mėnesį.
Įvesta pakeitimų siekiant, kad šaukimas taptų efektyvesnis. Dedamos didelės pastangos siekiant atgrasyti šauktinius nuo tarnybos ka­riuomenėje vengimo. Pavyzdžiui, žengta žings­nių įstatymų keitimo procese, kad kariuomenėje netarnavęs žmogus vėliau jaustų to pasekmes. Tarkime, jis ar ji negalėtų įsidarbinti valstybės tarnyboje.
Suaktyvėjo karinės tarnybos reklama, skatinama ir kitaip. Pavyzdžiui, yra galimybė atlikti karinę tarnybą nestabdant studijų universitete ar kitoje ugdymo institucijoje, taip pat atlikti tarnybą Gynybos ministerijos įkurtoje „Mokslo kompanijoje“, leisti tarnauti šauktiniais vienus metus, paskui pasirašyti kontraktą. Nors visiškai aišku, kad Rusija niekada neatsisakys šauktinių, kita vertus, ji vis labiau ima kliautis profesionaliais kariais, kurie tarnauja pagal kontraktą.
Planuojama, kad 2017 m. karių kontraktininkų vietų skaičius ginkluotosiose pajėgose turėtų išaugti iki 425 tūkst. 2013 m. jų buvo 205 tūkst. Šalies regionuose kuriami specialūs rekrutų paieškos centrai, stengiamasi pagerinti tarnybos sąlygas. Sakykime, kontraktą pasirašiusio kario darbo diena nustatyta nuo devintos ryto iki šeštos vakaro. Žinoma, tai negalioja per operacijas ar pratybas, bet, antra vertus, įvesta kompensacinė sistema.
Vis dėlto, nepaisant visų dedamų pastangų pagal numatytus planus suspėti padidinti kontraktą pasirašiusių karių skaičių, tai ne itin sekasi. Remiantis skirtingais šaltiniais, vien 2013 m. buvo nutraukta nuo 15 tūkst. iki 35 tūkst. kontraktų.
Kariuomenėje svarbu išlaikyti ir reikiamą skaičių karininkų. Dėl to buvo priimtas sprendimas pratęsti jų tarnybos ribą iki penkerių metų. Ilgesnis tarnybos laikas leidžia karininkams gauti didesnės naudos baigus tarnybą.

VEIDAS: Ar yra pokyčių karinio rengimo srityje?
D.P.: Taip. Įvesta naujų ar prisiminta senų metodų. Pavyzdžiui, grąžinti netikėti kovinės parengties patikrinimai, dažnai taikyti sovietmečiu, gerokai padidintas skirtingų pratybų skaičius ir mastas, pradėtos taikyti naujos mokymų formos, orientuotos į pasirengimo kokybės didinimą. Kartu matomas pasikeitęs karinių ir politinių lyderių požiūris į karinės jėgos naudojimą. Naujas dalykas tas, kad karinę („kietąją“) galią pradedama matyti kaip priemonę, kurios reikėtų imtis tik tada, kai „minkštosios“ galios priemonės apvilia. Vis dėlto noras panaudoti karinę jėgą išlieka ir, atrodo, slenkstis šiam sprendimui priimti yra gana žemas.
Sergejui Šoigu tapus gynybos ministru buvo sustiprintas kolektyvinis kovinis rengimas. Kaip jau minėjau, tam buvo įkurti nauji kovinio pa­rengimo centrai. Norint pagerinti ir individualių, ir kolektyvinių mokymų kokybę, irgi įvesta naujovių. Pradėkime nuo to, kad S.Šoigu penkis kartus padidino amunicijos, skirtos kariniams mokymams, kiekį. Dėl to dabar vyksta kur kas daugiau skirtingų tipų šaudymo pratybų. Tuo pat metu padidintos degalų normos leido intensyviau vykdyti individualias ir kolektyvines pratybas ore, žemėje ir vandenyje, tai beveik priartinant prie vakarietiškos praktikos standartų.
Kaip minėjau, grąžinti įvairiais lygiais vykdomi netikėti kovinės parengties patikrinimai da­liniuose, dažniausiai pasibaigiantys karinėmis pratybomis. Jų dažnumas kasmet didėja.
Keitėsi ir patys kariniai mokymai. Pa­vyz­džiui, naujas „išradimas“ – vadinamosios dvipusės pratybos, vykstančios pagal skirtingus scenarijus, per kurias kariniai daliniai tarpusavyje kovoja operaciniu ir taktiniu lygmeniu. Rusijoje pradėta vykdyti daugybė karinių konkursų ir varžybų, skirtų karių moralei kelti, individualiam karių pasirengimui gerinti. Tai daug dėmesio sulaukiantis „tankų biatlonas“, oro pajėgose – „aviadartai“ (sakytume, oro smiginiai), jūros pėstininkų „jūros derbiai“, tai yra lenktynės, imtas rengti net sunkvežimių biatlonas ir daug kitų varžybų. Nugalėtojai sveikinami ir apdovanojami automobiliais ar motociklais, rodomi pavyzdžiu kitiems. Ši idėja po truputį pereina į civilinį gyvenimą. 2013 m. Rusijoje per programą „Būk pasirengęs darbui ir gynybai“ grąžinta tradicija civiliams atitikti tam tikras fizines normas, o su šios programos vėliava rengiamos in­dividualios civilių varžybos (pavyzdžiui, „herojų lenktynės“).

VEIDAS: Kokia šios reformos svarba?
D.P.: Tampa aišku, kad Rusijos požiūris į kariavimą keičiasi. Tarkime, Rusija visada pabrėžia, kad branduoliniai ginklai yra gynybiniai, tačiau branduolinis operacinių pajėgų blokas yra tas, kuris gali būti panaudotas ir tada, jei kitos priemonės apviltų arba kai būtų siekiama užbaigti karinius veiksmus. Nepaisant pavadinimo „gy­nybinis“, visos operacinės pajėgos daugiau ar mažiau orientuotos į puolamuosius veiksmus. Vis dėlto Rusija šias pajėgas panaudos tik tada, kai kiti svertai, „minkštoji“ galia apvils jai siekiant savo tikslų.
Beje, naujas reiškinys, rodantis pasikeitusią Rusijos sampratą apie kariavimą, yra  privačios karinės kompanijos. Nors jos šiandien Rusijoje dar oficialiai neįteisintos, jau aktyviai veikia daugybėje karštųjų pasaulio taškų. Panau­dodama jas Rusija galės daryti įtaką ten, kur naudoti valstybės ginkluotąsias pajėgas būtų neracionalu ar žalinga. Dūma jau svarsto įstatymų ruošinį dėl privačių karinių kompanijų. Ja­me numatomas galimas panaudojimas siekiant Rusijos politinių tikslų ir netgi minimas  Gy­ny­bos ministerijos veiklos palaikymas. Be to, Ru­sijos gynybos ministerija veikiausiai nepyktų, jei karininkai ar kontraktininkai nuspręstų „laisvu laiku“ ar „per atostogas“ padirbėti to­kiose kom­panijose ir užsidirbti papildomai, galbūt ten įsidarbintų atsistatydinę.

VEIDAS: Su kokiomis svarbiausiomis problemomis susiduria Rusija vykdydama šią karinę re­formą?
D.P.: Žinoma, netrūksta ir sunkumų: būta nemažai apsiskaičiavimų ir nukrypimų nuo planų. Be to, netgi reformuotose karinėse pajėgose matome daug korupcijos, vagysčių, priekabių ir kariuomenės personalo įsitraukimo į nusikaltimus atvejų. Planai surinkti norimą skaičių pagal kontraktus dirbančių profesionalių karių irgi vykdomi gana vangiai, o skaičius tų, kurie pasirašę kontraktus sulaužo susitarimus, yra gana didelis. Kaip viena svarbių problemų tebelieka jaunimo bandymai išsisukti nuo šaukimo į ka­riuomenę. Kita vertus, politinės ir karinės vadovybės pastangos spręsti šias problemas aiškiai matomos ir Rusija nepaliauja demonstruoti savo valios baigti reformą pagal nustatytus terminus.

VEIDAS: Kaip manote, kuo baigsis ši reforma?
D.P.: Rusijos kariuomenė tampa vis pajėgesnė ir galinti greitai reaguoti. Toks vertinimas peršasi ypač po to, kai, atrodo, visai sėkmingai yra baigtas operacinių pajėgų kūrimas, kai padidėjo kariūnų, 2013–2014 m. priimtų į karo mokyklas, skaičius, vis intensyvėja atnaujintos ginkluotės tiekimas, kariniai reikalai tampa neginčijamu valstybės prioritetu. Rusija pajėgas, galinčias vykdyti suplanuotas užduotis, veikiausiai turės jau 2017–2018 m. Jei karinė reforma pasirodys sėkminga, tai 2020 m. Rusija gali turėti tokio pat pajėgumo kariuomenę kaip ir pasaulyje pirmaujančios valstybės.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on balandžio 3, 2015, in Karyba, Saugumas, Tarptautiniai santykiai and tagged , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: