V.Sparrman: „Nekompetentingos darbo jėgos paklausa stipriai kris“

Prognozės. Skundai, kad į darbo rinką išleidžiami ne tokie specialistai, kurių jai labiausiai trūksta, Lietuvoje jau tapo mantra. Antra vertus, užtikrinčiau pasakyti, kokie darbuotojai bus paklausūs ateityje, taip pat sudėtinga. Miglą turėtų išsklaidyti vienas Vyriausybės prioritetų – Specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Visgi apie jį kalbama jau kelerius metus ir, kol jis bus parengtas, praeis dar keleri. Kadangi Lietuvos darbo rinka yra palyginus nedidelė ir gana jautri pokyčiams (tarkime, didelių užsienio kompanijų atėjimui), gaišatis – nepageidaujamas dalykas. Nepaisant neigiamų aspektų, pagrįstos darbo rinkos raidos prognozės reikalingos. Šiame klode gerai sekasi Norvegijai. Panašią darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozavimo sistemą ateityje norima įdiegti ir Lietuvoje. Apie Norvegijos patirtį ir kylančius iššūkius „Veidas“ kalbasi su tyrėja, statiste, dirbančia prie šios sistemos Norvegijoje, dr. Victoria Sparrman.

VEIDAS: Kaip Norvegijoje atliekamos specialistų paklausos darbo rinkoje prognozės? Į kokius svarbiausius aspektus būtina atsižvelgti?

V.S.: Naudojame daugiaaspektį modelį, kuriame orientuojamės į 20 industrijų. Prognozuojame darydami daug įvairių prielaidų: sakykime, atsižvelgdami į tarptautinę situaciją, prekybos sąlygas, galvodami, kokios turėtų būti naftos kainos, kokia galėtų būti Norvegijos eksportuojamos produkcijos paklausa ir daug kitų. Visa tai sudedame į turimą modelį ir aiškinamės, kuria linkme turėtų plėtotis tam tikros pramonės šakos, veikiamos šių aplinkybių. Pagal tai sprendžiame, kokia turėtų būti pasiūla skirtinguose kompetencijų lygiuose. Šiuo metu esame nustatę šiuos: pirminis ugdymas, vidurinis ir pagrindinis išlavinimas, po vidurinis profesinis išsilavinimas ir tretinis mokymasis (universitetinės bakalauro ir magistro studijos – V.S.]. Taip pat gilinamės į skirtingas sritis ir tiriame baigiančius jaunuolius ar konkrečioje srityje veikiančius specialistus.

Darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozes darome dvidešimtmečiui į ateitį.

VEIDAS: O kiek galima pasikliauti tokiomis specialistų pasiūlos ir paklausos prognozėmis? Kadangi jos sudaromos remiantis daugybe dinamiškų veiksnių, ar pasikeitus aplinkybėms viskas nesugriūna kaip kortų namelis?

V.S.: Prognozes sudarome iš dabartinės ekonominės padėties, situacijos darbo rinkoje ir augimo perpektyvų taško. Nenorime tiksliai pasakyti, kiek žmonių bus įmanoma nusamdyti kokioje nors industrijoje po dvidešimties metų, veikiau norime parodyti, kad, štai, čia spėjama paklausa, o čia spėjama pasiūla. Kartais tarp šių dalykų atsiranda plyšys. Tai nereiškia, kad tikrai manome, kad ateityje jis liks. Tiesiog norime pasakyti, kaip atrodys darbo rinkos situacija ateityje, jeigu nieko nesiimsime ir nekeisime.

Pateiksiu pavyzdį: jeigu pamatome, kad ims trūkti medicinos seselių, vyriausybė turi skatinti tokių studijų pasirinkimą, parodyti, kad tapimas slaugytoja – gera mintis, nes išaugs slaugytojų paklausa ir joms bus lengva rasti darbą. Žinoma, pinigai, skiriami švietimo sistemai, taip pat gali būti atitinkamai perskirstyti, daugiau finansuojant medicinos seselių ruošimą. Štai tokiu būdu vyriausybė gali išvengti „tarpo“ – pasiūlos ir paklausos neatitikimo situacijos. Vadinasi, mums ne tiek svarbu būti tiksliems, kas iš tikro nutiks, kiek norime prognozuoti, kokios gali būti pasekmės, jei padėties nekeisime.

Pridėčiau, kad tai naudojama plačiau, ne tik darbo rinkos paklausai ir pasiūlai prognozuoti. Pavyzdžiui, tuo pačiu modeliu naudojamasi keturis kartus per metus prognozuojant ekonominę šalies situaciją, taip pat Norvegijos finansų ministerija jį pasitelkia formuodama metinius biudžetus.

VEIDAS: Ar parengę prognozę ją nuolatos atnaujinate, plėtojate atsižvelgdami į kintančias aplinkybes?

V.S: Taip. Tarkime, dėl imigracijos į Norvegiją. Ji yra didelis iššūkis. Pavyzdžiui, dabar dirbame aiškindamiesi, kaip gali kisti norvegiški atlyginimai, atsižvelgiant į didelius imigrantų srautus. Aš nagrinėjau imigracijos poveikį bendram atlyginimų lygiui šalyje ir yra gana aišku, kad daugiau imigrantų turėtų jį sumažinti. Tai gali lemti struktūros pokyčių efektas, ir darbininkų derybinių galių, paveiktų imigrantų srautų, sumenkimo. Nuo tada, kai pastebėjome šį efektą, norime tiksliau suprasti, kaip tai paveiks žmones: ar tai labiau atsilieps aukštesnės ar žemesnės kompetencijos darbuotojams. Šitaip stengiamės atnaujinti ir plėtoti prognozes atsižvelgdami į naują situaciją.

Kadangi Norvegijoje turime imigrantų ir su labai aukštu išsilavinimu, ir labai žemu, tai gali paveikti ir vienų, ir kitų specialistų darbo užmokestį. Tikrai nėra taip, kad atvažiuotų tik žemos kompetencijos darbo rinkos dalį padengiantys imigrantai. Pridėčiau, kad daug profesinių sąjungų Norvegijoje apima ir joms nepriklausančius žmones. Vadinasi, net jei nepriklausai darbuotojų sąjungai, įmonėje gauni adekvatų atlyginimą kaip ir priklausantieji. Kitaip tariant, yra tam tikros ribos dėl mažesnių imigrantų atlyginimų. Aišku, gali būti tarptautinių kompanijų, kurios samdo užsienio darbo jėgą ir darbuotojams moka mažesnius atlyginimus.

VEIDAS: Jei turėtumėte duoti patarimų Lietuvos Vyriausybei, kaip patartumėte elgtis, kad darbo rinkos prognozės atneštų daugiau naudos?

V.S.: Jei Norvegijoje nebūtų buvę Vyriausybės intereso, šis modelis nebūtų tinkamai išplėtotas. Skirtas finansavimas, skatintas modelio tobulinimas – visa tai daryta, norint sužinoti, kokiose pramonės šakose, kokiame ugdymo lygyje ateityje gali kilti problemų ir ar galima kažką padaryti, kad to būtų išvengta?

Vis dėlto turėčiau būti atsargi patardama Lietuvos Vyriausybei, nes apie daug detalių nežinau. Gerai, kad domimasi darbo rinkos pasiūlos ir paklausos prognozavimu. Tik, manau, jums veikiau reikėtų daugiau apjungiančio modelio nei mes turime Norvegijoje ir susifokusuoti į pasiūlą ir paklausą pagal įgūdžius.

Pažymėčiau, kad vienas iš sėkmės faktorių norvegiškame modelyje yra tyrėjai, nuolatos atnaujinantys ir plėtojantys modelį. Be to, duomenų rinkimas, analizė ir modelio tobulinimas yra glaudžiai susieti. Kadangi mums gali būti nurodyta daryti prognozes skirtingiems ateities scenarijams, įgauname daug reikalingos susijusios patirties – juk vykdome tyrimus įvairiomis darbo rinkos temomis. Reikia matyti platesnį vaizdą. Jei susikoncentruoji tik į darbo rinką ir neatsižvelgi į pramonės struktūrą, į galimą to raidą, analizė gali būti nepilna. Deja, Vyriausybė vis vien labiausiai orientuota į darbo rinkos pasiūlos ir paklausos prognozes, kai tuo metu mes, tyrėjai, suinteresuoti gauti atitinkamos papildomos informacijos, kad galėtume atnaujinti projekcijas.

VEIDAS: Kokios institucijos teikia tyrėjams reikalingus duomenis? Ar informacijos pakanka gilesniems tyrimams?

V.S.: Naudojame nacionalinius statistinius duomenis iš penkių ugdymo lygių. Jei turime daug duomenų iš pramonės šakų ir penkių ugdymo lygmenų, iš to jau galima gauti daug informacijos. Sudėtingiausias dalykas – pasiūlos pusė. Sunku išplėtoti veiksmingą modelį, kad galėtum modeliuoti ateities pasiūlą darbo rinkoje. Tai priklauso nuo to, kiek žmonių pasitrauks iš darbo rinkos, kiek darbo jėgos į ją ateis, kokį išsilavinimą jie turės, kokio tipo išsilavinimą rinksis, jei nedarbo lygis kils ir pan.

Be to, prisiminkime, kad vienas žmogus gali dirbti skirtingose srityse. Sakykime, mokytojas. Jam nebūtinai reikia dirbti mokymo sistemoje, bet jis, pavyzdžiui, gali darbuotis biurokratijoje, vyriausybiniame sektoriuje. Kažkur kitur.

VEIDAS: Kaip vertintumėte, ar profesijų reikšmė mažėja ir vis aktualesni tampa tam tikri įgūdžiai, leidžiantys darbuotojui lanksčiai prisitaikyti prie skirtingų darbo rinkos situacijų?

V.S.: Gal nesakyčiau, kad jos tampa ne tokios svarbios, bet tiesiog akcentuočiau, kad žmogus su tam tikru įgūdžių rinkiniu gali lengviau funkcionuoti skirtingų tipų darbuose.

VEIDAS: Ar darant tokias prognozes įtraukiamas ir įgūdžių lymuo? Ar žiūrima, kokios kompetencijos taps svarbiausios ateityje?

V.S.: Ne, atsižvelgiama tik tiek, kiek įgūdžių reikia pagal ugdymo lygmenį.

VEIDAS: Ar rengiant prognozes, naudojamasi tik nacionaliniais duomenimis, ar atsižvelgiama į kitų šalių darbo rinkos ar ekonomines prognozes?

V.S.: Atsižvelgiame į savo imigracijos srautus, kurie, be abejo, priklauso nuo to, kokia ekonominė situacija yra kitose šalyse. Imigracija priklauso nuo to, koks nedarbo lygis yra Norvegijoje, ir koks jis yra kitose šalyse. Jei skirtumas didelis ir Norvegijoje jis labai žemas, o kitose valstybėse aukštas, reiškia turėtų imigruoti daugiau žmonių. Taigi, tai nėra uždaras modelis, stengiamės atsižvelgti, kas potencialiai mums aktualaus vyksta kitur. Taip pat Norvegijos prekybos partnerių ekonominis augimas, jų infliacijos lygis ir monetarinė politika turi didelę įtaką tokioms nedidelėms ekonomikoms kaip Norvegijos.

VEIDAS: O ar matote kažkokių įdomių tendencijų, kaip darbo rinkoje keisis specialistų paklausa?

V.S.: Manau, kad ateityje bus labai svarbu turėti nors kokį išsilavinimą be privalomojo mokyklinio. Matome, kad darbuotojų, neturinčių jokio išsilavinimo, išskyrus mokyklinį, poreikis stipriai kris. Taigi, jei kam nors turėčiau duoti patarimą, patarčiau studijuoti kažką, kas jiems patinka. Nekompetentingos darbo jėgos nedarbo lygis bus kur kas didesnis nei kompetentingos.

VEIDAS: Lietuvos darbo rinka palyginus yra nedidelė. Tai reiškia, kad į rinką įėję nauji stambūs darbdaviai arba jau esamų kompanijų dideli veiklos pokyčiai gali greitai pakeisti padėtį, o visos prognozės tapti nebeaktualios. Ar yra kokių nors būdų nuo to apsisaugoti?

V.S.: Tarkime, jei pažiūrėtumėte į Norvegijos ekonomiką, visada turime porą prognozuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP) skaičių. Su ir be naftos pramonės. Galima sakyti, tai panašu ir į jūsų situaciją. Šiuo atžvilgiu daugiausiai informacijos suteiktų prognozės su ir be tokių įmonių, taip pat praverstų rinkos jautrumo analizė. Sakykime, kas nutiks šalies ekonomikai, jei kuri nors iš tokių didelių kompanijų padidins tam tikrų darbuotojų paklausą ar jai seksis kitaip nei galvota. Būtų išmintinga nusistatyti stambias, nemažą įtaką galinčias padaryti kompanijas ir pabandyti sukurti ateities prognozes su jomis ir jas atmetus.

VEIDAS: Kokį vaidmenį šiame kontekste atlieka atlyginimai?

V.S.: Mūsų įprastose prognozėse, kaip turėtų sektis Norvegijos ekonomikai, atsižvelgiame į atlyginimų ir nedarbo lygio sąryšį. Atlyginimai iš tikro suderina darbo rinką, vis dėlto mūsų darbo paklausos ir pasiūlos projekcijose, šį aspektą ignoruojame. Ne todėl, kad būtų sunkiau, bet todėl, kad mums svarbiau pamatyti, kas nutiks, jei atlyginimai neišspręs skirtumo tarp darbo rinkos pasiūlos ir paklausos. Kad būtų aiškiau, pateiksiu paprastą pavyzdį: jei sakome, kad turėtume atsižvelgti į darbo rinkos pusiausvyrą, labai aukštą atlyginimą turėtų gauti medicinos seserys, tokiu būdu galima pritraukti daugiau žmonių į tokio tipo darbą, daugiau žmonių rinksis studijuoti šią profesiją. Visgi mes nenorime nei paspartinti nei sulėtinti atlyginimų pokyčių, kad atlyginimai šokinėtų aukštyn ir žemyn, norime tvarios paklausos ir pasiūlos raidos.

Apie dr. V.Sparrman

Dr. Victoria Sparrman yra tyrėja, dirbanti „Statistics Norway“, pagrindinėje Norvegijos oficialios statistikos institucijoje. Ji yra atsakinga už Norvegijos darbo rinkos ir ekonomikos raidos prognozes. Šiuo metu V.Sparrman tiria Norvegijos atlyginimų aplinką po to, kai Norvegija patyrė didelius struktūrinius ekonomikos pokyčius: monetarinės politikos pokyčius sprendžiant infliacijos problemas, ir padidėjusių imigracijos srautų įtaką atlyginimams. Ji taip pat ketverius metus ji yra dirbusi Norvegijos finansų ministerijoje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on kovo 9, 2015, in Interviu, Visuomenė and tagged , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: