Sukčiaujančius rašant CV gaudys kompiuterinės programos

https://i0.wp.com/www.connectme2.co.nz/files/8713/4587/4744/CV_writing.jpgKai paraiškų dėl darbo tokia daugybė, darbdaviams kyla vis sudėtingesnių iššūkių atsirenkant tinkamus darbuotojus.

Gerai parašytas gyvenimo aprašymas – pirmas žingsnis siekiantiems savo svajonių darbo. Vis dėlto, stebint Vakarų pasaulio tendencijas, galima aiškiai pasakyti, kad įsidarbinimo žaidimo taisyklės sudėtingėja. Savo CV nebeužtenka vien turėti kuo pasigirti, viską reikia mokėti pateikti taip, kad įtiktum atitinkamoms kandidatų gyvenimo aprašymus vertinančioms kompiuterinėms programoms.

Statistika rodo, kad JAV virš 70 proc. cirkuliuojančių gyvenimo prašymų apskritai nebūna perskaityti žmogaus, o patenka į vadinamąsias kandidatų vertinimo sistemas (angl. applicant tracking system arba automated resume screening system). Tik įveikus šį išbandymą, kandidatas gali tikėtis, kad jo CV pateks į žmogaus rankas ir galbūt pelnys kvietimą į pokalbį dėl darbo. Beje, žmogiškųjų išteklių konsultacinės firmos „Development Dimensions International“ plati organizacijų apklausa parodė, kad beveik pusė jų ruošiasi padidinti tokio tipo programų naudojimą įdarbinimo procesuose.

Taigi, kaip veikia tos paslaptingosios programos, kurių algoritmuose atsiduria norinčiojo įsidarbinti likimas? Reikia paminėti, kad jų yra įvairiausių, tačiau pačios paprasčiausios bando „išskaičiuoti“ kandidato tinkamumą tam tikroms pareigoms. Yra ir sudėtingesnių, kurios ir toliau sparčiai tobulėja. Pavyzdžiui, jos kartu tikrina, ar kandidato nurodyti laiko tarpai tarp skirtingų darbų ar nedarbo laikotarpių nekelia įtarimų, kai kurios jų taip pat įvertina prieinamus bankinius įrašus, finansines ataskaitas ar įsiskolinimus bei kitokius pareigybei aktualius rodiklius. Dalis jų spęsdamos apie kandidatą pasitelkia kalbos analizės mechanizmus ar netgi jau imama naudoti dirbtinio intelekto įrankius. Beje, kai kurios programos (pavyzdžiui, „Reppify“) į vertinimą įtraukia ir socialinių tinklų informaciją, tad reikėtų pasirūpinti, kad duomenys „LinkedIn“, „Facebook“ ar „Twitter“ neprieštarautų tam, kas yra įrašyta gyvenimo aprašyme.

Grįžtant prie plačiausiai naudojamų paprasčiausių programų, tai jos veikia taip: pateikto gyvenimo aprašymo tekstas skaldomas dalimis ir ieškoma tam tikrų raktažodžių, kurie leidžia tolimesnę labiau struktūralizuotą analizę ir vertinimą. Tarkime, išskiriama informacija dėl kandidato išsilavinimo, ankstesnės darbo patirties, turimų įgūdžių ar net atlyginimo, kurio tikimasi. Tokia „išpjaustyta“ informacija nueina į įmonių ar atrankos agentūrų duomenų bazes, kur samdantieji, įvedę tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui, „Vilniaus universitetas“ „vadybininkas“ ir „lyderystės įgūdžiai“ gaus tai atitinkančius (tiksliau, šitai į savo CV įrašiusius) ieškančiuosius darbo.

Tai reiškia, kad nebeprasisuks tie, kurie su vienu gyvenimo aprašymu bandys kandiduoti į skirtingas darbo vietas. Įgūdžių, patirties adaptavimas konkrečiai pareigybei taps esminiu dalyku. Be šito CV bus atmesta dar kandidatų vertinimo sistemų. Žinoma, tai veikiausiai ne vieną paskatins prikaišioti kuo daugiau raktažodžių, kurių potencialiai galėtų pageidauti darbdaviai ir taip padidinti savo šansus būti pakviestam į darbo pokalbį. Taip, tai gali padėti su paprastomis tokio tipo programomis, tačiau juk yra ir rafinuotesnių. Juolab, kad, jei visi darys tą patį, tai turės mažai naudos. Kad būtų aiškiau, visa tai galima palyginti su „Google“ paieškos sistema. Tik čia skanuojamas ne visas internetas, o norinčiųjų įsidarbinti informacija. Taigi, kaip ir „Google“, čia daugiau sėkmės gali tikėtis tie, kurie protingai pasinaudos optimizavimo technikomis.

Taigi, Vakaruose tai tampa itin populiaru, o kaip yra Lietuvoje? Pasak vieno iš dviejų didžiausių darbo paieškos portalų Lietuvoje „CVonline“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, tokios programos Lietuvoje naudojamos, visgi tai dažniausiai daro stambios, sau tą galinčios leisti įmonės – visgi tai nėra toks jau pigus malonumas.

„Kaip įsigyjamos klientų valdymo sistemos, taip galima įsigyti arba susikurti tai įmonei specialiai pritaikytas personalo valdymo sistemas. Tai didžiosios šalies įmonės naudoja, dažniausiai tos, kur yra pakankamai didelė darbuotojų rotacija ar darbuotojų skaičiaus augimas. Kitaip tariant, tos, kurioms būtina apdoroti didelius informacijos srautus ir rūšiavimo į bylas nebepakanka“, – dėsto specialistė.

Populiariausiuose karjeros portaluose „CVonline“ ir „CVbankas“ darbuotojų ieškantys darbdaviai taip pat gali pasinaudoti tokiomis funkcijomis ir atlikti pirminį gyvenimo aprašymų rūšiavimą, kad netektų skaityti tūkstančio CV, o užtektų dešimties. Aišku, šie procesai nenustojami tobulinti, kad atitiktų darbdavių poreikius.

Vis dėlto, kaip įspėja „CVbankas“ vadovas Tomas Toleikis, nors kompiuterinės sistemos iš tikrųjų gali palengvinti darbą, padaryti jį efektyvesniu, tačiau kandidato tinkamumą darbui lemia daugybė kriterijų ir sprendimus dėl jo patekimo į tolimesnį etapą kur kas tiksliau daro žmogus nei kompiuteris. Paprastai tariant, įmonė gali net nesužinoti apie sau tobulą darbuotoją vien dėl to, kad jis nemoka taip gerai parinkti raktažodžių. Užsienio ekspertai taip pat dažnai pabrėžia šią bėdą: nesvarbu, kokie sudėtingi būtų aalgoritmai, jie vis vien gyvenimo aprašymus sudėlios tik į dvi dėžutes – baltą ir juodą.

Antra vertus, atsiradus tokiam dalykui, netruko atsirasti patarimų ir būdų, kaip tai apeiti. Tarkime, kad ir tokia internetinė programa kaip „Resunate“, veikianti pagal panašią logiką kaip kandidatų vertinimo sistemos, leidžia keitinėjant savo gyvenimo aprašymo dalis, pamatyti kaip keičiasi tinkamumo tam tikroms pareigoms atitikimas.

Tiesa, R.Karavaitienė pažymi, kad „stipresnės“ paieškos programos dažniausiai taikomos aukštoms, specifinėms pareigybėms, na, o dėl paprastų pozicijų nelinkstama gaišti laiko ir pinigų, darant išsamius patikrinimus. „Čia ekonominiai kaštai išlieka labai svarbūs“, – pabrėžia ji.

Žinoma, Lietuvoje darbuotojų paieškos ir atrankos kultūra nėra tokia pažengusi ir čia greta pažangių vakarietiškų būdų bujoja pagrįstų ar ne visai artimųjų rekomendacijų kultas, kad štai anas – „geras žmogus“. Kad mentaliteto skirtumų tarp užsienio ir lietuviško kapitalo įmonių netrūksta, pastebi ir R.Karavaitienė. Tokių karjeros portalų paslaugomis labiau naudojasi vidutinės ar stambesnės tarptautinės įmonės, kurioms reikia ne vieno, bet kelių dešimčių darbuotojų per metus.

„Užsienio kapitalo kompanijos lengviau priima tokį būdą kaip darbo skelbimų portalai. Kaip lietuvis darbdavys ieško darbuotojo? Paskambinsiu draugui, jis man rekomenduos kažką. Tuo metu tarptautinės kompanijos jau žino, kad norint surasti tinkamą specialistą, ypač jei reikalavimų pareigybei daug, vien skambučio draugui nepakanka. Reikia išnaudoti įvairius būdus: ir karjeros portalus, ir „LinkedIn“, ir pažįstamus, ir savo duomenų bazes… Matosi, kad jos labiau linkusios investuoti į personalo paiešką nei vietinės, vertina tai kaip rimtą užduotį, vertą investicijų“, – dėsto „CVonline“ atstovė.

Dalis kompanijų apskritai patiki tai personalo agentūroms, nors, kaip vertina T.Toleikis, dauguma įmonių vis dar linkusios tai daryti savarankiškai, pačios pasitelkdamos darbuotojų paieškos portalus. Iš tiesų karjeros portalai populiaru skųstis negali. Sudėjus dviejų populiariausių šalies portalų „CVbankas“ ir „CVonline“ esančius gyvenimo aprašymus, jų priskaičiuotume apie milijoną. Nors vienas vartotojas gali būti susikūręs ir keletą CV, skaičiai vis vien labai dideli.

„Šiaip darbą siūlančių įmonių skaičius, lyginant šiuos metus su ankstesniais, išlieka gana stabilus. Darbo pasiūlai nemažą įtaką turi sezoniškumas: akyviausiai darbuotojų ieškoma metų pradžioje, pavasarį bei rudenį. O mažiausiai naujų darbuotojų darbdaviai ieško vasarą bei metų pabaigoje, šventiniu laikotarpiu“, – darbo rinkos niuansus nupasakoja T.Toleikis.

Tiksliai pasakyti, kiek žmonių per karjeros portalus susiranda darbą, sudėtinga, juk dažniausiai žmogus juos pasitelkia tik kaip vieną iš galimybių (vien per „CVonline“ pernai paskelbta apie 42 tūkst. darbo skelbimų, kuriuo kiekvienu buvo galima ieškoti ir keleto žmonių).

Tai patvirtina ir vilnietė Vilma, kuri ėmusi ieškoti naujo darbo, iškart pajungė visas įmanomas galimybes nuo darbo skelbimų portalų iki pažįstamų rato. Vis dėlto mergina pastebi, kad per tokius portalus tikrai gero darbo nesusirasi.

„Geriems darbams darbuotojus visi susiranda per draugus ir pažįstamus. Neretai siūlomi nekokie darbai ir tie patys pasiūlymai kartojasi mėnesių mėnesiais. Kažkas įsidarbina, truputį padirba ir vėl ieškoma naujo žmogaus. Dažniausiai į viską spjauna patys žmonės. Pati dirbau tokioje įmonėje, kur per metus vienose pareigose pasikeitė trylika žmonių“, – sako Vilma.

Iš tikro čia nepamatysi darbo skelbimų daugybei specialybių. „Kiekviena sritis iššaukia vis kitokius darbo paieškos metodus ir būdus. Pavyzdžiui, beveik niekada nepamatysite pasiūlymų architektams, nes jie – tarsi atskira bendruomenė, kur vieni kitus pažįsta, bendrauja tarpusavyje ir, kai ieškoma architekto, jie jau žino kam reikia paskambinti, kad rastų tinkamą žmogų. Tas pats yra su medikais, kūrybiniais darbuotojais. Nors, aišku, jų reikia, bet darbo skelbimais darbo paieškos portaluose nesimėtoma, o naudojami kiti būdai“, – paaiškina R.Karavaitienė ir prideda, kad didžiausia paklausa yra pardavimų vadybininkams, prekybos specialistams, IT specialistams.

Vis dėlto nors Vilmos specialybė buvo iš tokių, kokių žmonės reikalingi kone kiekvienai įmonei, ir ji žaidė pagal taisykles rimtai žiūrėdama ir į CV bei motyvacinio laiško rašymą, ir į pasiruošimą darbo pokalbiui, įgavo tik bjaurios patirties su lietuvių darbdaviais.

„Susidariau įspūdį, kad normalių darbuotojų niekas ir neieško. Nesuprasi dėl ko vyksta atranka: jei paskambini pasidomėti plačiau, niekas nekalba, neteikia informacijos – „siųskite CV“. Man užkliuvo, kad lietuviškas darbdavys nori vos ne 25-erių metų darbuotojo, kuris turėtų kokius tris diplomus, dešimt metų „geros“ darbo patirties ir dirbtų kone nemokamai. Taigi, reikalavimai neadekvatūs ir niekas nenori mokėti normalaus atlyginimo“, – dažno ieškančiojo darbo patirtį apibendrina ji.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on vasario 20, 2015, in Mokslas ir inovacijos, Visuomenė and tagged , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: