Kokias knygas skaitys Žalioji Medinė Ožka

2015-aisiais, kurie pagal Tolimųjų Rytų kalendorių žymimi mums gerai pažįstamu raguotu gyvūnu, knygų pasiūla nesiskųs net įnoringi skaitytojai. Leidyklų planuose netrūksta nei lietuviškų, nei vertingų verstinių kūrinių.

Leidyklos „Tyto alba“ direktorė Lolita Varanavičienė iš gausybės jų išleidžiamų knygų labiausiai rekomenduoja du skirtingus kūrinius: žurnalisto Gregory Feiferio knygą „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ ir „Skiriama M. Pasaulio meilės lyrika“ (sudarytojas Kornelijus Platelis). „Juk visiems reikia meilės“, – argumentuodama antrąjį pasirinkimą pajuokauja L.Varanavičienė.

G.Feiferis šiuo metu yra „GlobalPost“ žurnalistas, besidomintis Europa. Ankstesnė jo karjera buvo glaudžiai susijusi su Rusija: jis buvo „Laisvosios Europos“ radijo vyresnysis korespondentas Prahoje ir „National Public Radio“ (JAV) biuro Maskvoje vadovas, apie dešimtmetį rengęs reportažus iš visos Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Knygoje „Rusai: žmonės už valdžios fasado“ G.Feiferis iš savo žurnalistinės patirties, kelionių po buvusią Sovietų Sąjungą ir šeimos istorijų (jo motina – rusų kilmės) bando sukonstruoti informatyvų ir įvairiapusį, bet kartu gyvą šiandieninės Rusijos visuomenės paveikslą. Jis yra sakęs, kad knyga – bandymas demistifikuoti Rusiją Vakarų skaitytojams, kurių daugumą glumina šios šalies elgesys ir politika.

Tai nėra pirmoji jo knyga apie Rusiją. G.Feiferis yra parašęs „Didįjį žaidimą“, kuriame nagrinėjama sovietų karo Afganistane istorija, ir parengęs buvusio KGB pulkininko Viktoro Čeraškino atsiminimų knygą „Šnipų verbuotojas“.

Beje, su šiuo rašytoju skaitytojai turės progą susipažinti iš arčiau, mat jis bus 2015 m. Vilniaus knygų mugės svečias. Čia jis diskutuos apie šiandieninę Rusiją su žinomu Lietuvos žurnalistu Rimvydu Valatka.

Šiai knygai į kompaniją puikiai tinka Andrejaus Kurkovo knyga „Ukrainos dienoraščiai“, kurią išleis „Vaga“. Autorius vadina save Ukrainos, o ne Rusijos rašytoju, nes gimtinėje jo knygos uždraustos. A.Kurkovo butas yra prie pat Nepriklausomybės aikštės, žymiojo Maidano, tad jis puikiai juto svilinamų padangų dvoką, girdėjo šūvius, šūksnius ir dainas. Jam pavyko užfiksuoti visas proeuropietiško sąjūdžio metamorfozes: nuo taikaus protesto iki antivyriausybinio sukilimo, pareikalavusio daug aukų.

„Knygą ketiname publikuoti dėl analitiškumo ir plataus žvilgsnio, aprėpiančio ne tik pastaruosius Ukrainos įvykius, bet ir bendrą pasaulio politikos kontekstą. Knyga turi išliekamąją istorinę vertę kaip veikalas, fiksuojantis istorinius įvykius be distancijos, per asmeninę – intelektualinę bei emocinę prizmę, – teigia leidyklos „Vaga“ vyriausioji redaktorė Agnė Puzauskaitė. – Per šiuos aktualius įvykius A.Kurkovas pateikia istorinių, egzistencinių įžvalgų ir stengiasi pamatyti tokių, rodos, nepateisinamų politinių, visuomeninių veiksmų prasmę.“

Dėmesio vertas ir žymių JAV žurnalistų Nicholo D.Kristofo ir Sheryl WuDunn darbas „Pusė dangaus“. N.D.Kristofas yra ilgametis „New York Times“ autorius, net du kartus pelnęs prestižinę žurnalistikos Pulitzerio premiją. Jo kolegė ir žmona S. WuDunn taip pat šios premijos laureatė. Tai jau trečiasis šių patyrusių žurnalistų parašytas bestseleris. Šį kartą jie per skaudžias moterų, gyvenančių besivystančiose šalyse, istorijas atskleidžia paplitusį ydingą reiškinį – moterų ir mergaičių priespaudą, jų prigimtinių teisių paneigimą,  kūdikystėje iškentėtus nežmoniškus kūno žalojimus – nesvarbu, ar tai būtų Kambodžos gyventoja, parduota į sekso vergiją, ar mergina iš Etiopijos. „Pusė dangaus“ kviečia suvokti, kad užgniaužtas moterų potencialas yra vienas iš vertingiausių ekonominių išteklių, galinčių padėti ekonomiškai silpnoms šalims sustiprėti, kaip tai įvyko Kinijoje. Svarbiausia – tam reikia visai nedaug: mergina iš Kambodžos sugebėjo pabėgti iš viešnamio ir, gavusi pagalbos, netrukus sukūrė klestintį verslą, padedantį išsilaikyti ne tik jai, bet ir jos šeimai. Knygoje minimos etiopietės sužalojimai buvo išgydyti ir ši galiausiai tapo chirurge.

Tiems, kuriems įdomesnė vietinis politinis ir socialinis gyvenimas, galima rekomenduoti Prezidento Valdo Adamkaus knygą „Pareigos,  kurios nesibaigia. Prezidento dienoraščiai“. Kaip ir dviejose pirmosiose V.Adamkaus atsiminimų knygose „Be nutylėjimų“ ir „Paskutinė kadencija“, čia aptariamos Lietuvos gyvenimo aktualijos. Tiesa, šįkart „per atstumą“ – stebint Lietuvą, vadovaujamą Prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Knygynų lentynose – žymiausi pasaulio vardai

Pernai lietuviškai pasirodžius vienu iš talentingiausių pasaulio romanistų tituluojamo japono Harukio Murakamio romanui „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“, 2015 m. rašytojo gerbėjai vėl galės džiaugtis nauju jo darbu. Tiesa, tai bus jau nebe romanas, o po bene dešimtmečio pertraukos išeisianti novelių knyga. Pats H.Murakamis yra sakęs, kad šešias atskiras istorijas talpinanti knyga „Vyrai be moterų“ pirmiausia yra apie izoliaciją ir apie tai, ką tai reiškia emociškai. Visas šias istorijas sieja, – kaip sufleruoja pavadinimas, – vyrai, kurie yra be savo moterų arba jas prarado. Beje, pora faktų: kol kas dažniau aptariamos ne tiek šios knygos istorijos, o tai, kad tokiu pačiu pavadinimu 1927 m. išleista Ernesto Hemingvėjaus knyga, arba kilęs Japonijos miesto Nakatonbetsu, kurį novelėje pamini rašytojas, gyventojų pasipiktinimas dėl esą suterštos jų miesto reputacijos. Vienoje iš H.Murakamio novelių automobiliu vežamas vyras išmeta nuorūką pro langą ir pagalvoja „Tikriausiai tai yra kažkas, ką visi įprastai daro Nakatonbetsu“.

Sulauksime ir glaudžiai su Lietuva susijusio prancūzų rašytojo (gimė ir vaikystės metus praleido Vilniuje) Romain Gary (tikrasis vardas Roman Kacew) knygos „Karaliaus Saliamono baimė“. Tai paskutinis jo romanas, išleistas 1979 m. ir iki šiol taip ir neskelbtas lietuviškai.  Svarbiausia kūrinio tema – baimė ir sielvartas dėl praeinančio ir niekada nebegrįšiančio laiko. Pagrindinis romano herojus yra geros širdies 25-erių Žanas, dirbantis taksistu Paryžiuje. Jei būtų turėjęs galimybę siekti mokslo, būtų nemažai nuveikęs, deja, neturėjo sąlygų. Vieną dieną į jo automobilį įlipa 80-etis Saliamonas Rubinšteinas – nemenkus turtus susikrovęs buvęs siuvėjas, vadintas „kelnių karaliumi“. Nors juos skiria nemenkas amžiaus skirtumas, Žanas ir Saliamonas netrunka susidraugauti. Žydų holokaustą išgyvenęs Saliamonas stengiasi padėti apleistiems, vienišiems, bejėgiams žmonėms. Jis yra įkūręs psichologinės pagalbos pagyvenusiems žmonėms centrą ir  pasiūlo Žanui tapti savotišku „SOS savanoriu“ – siunčia jį į misijas pas vienišus, nevilties apimtus žmones. Vieną rytą jis paprašo Žano nuvažiuoti pas Korą Lamener, visų užmirštą buvusią šansono žvaigždę – moterį, kurią Saliamonas kažkada mylėjo. Rezultatas keistokas – Korai kyla noras iš Žano padaryti kino žvaigždę.

Pasirodys ir kito prancūzo, vieno labiausiai perkamų dabartinių Prancūzijos rašytojų Guillaume Musso knyga „Centrinis parkas“. Istorijoje netrūks paslapčių: jauna paryžietė policininkė Alice, dar vakar vakare su draugėmis šventusi Eliziejaus laukuose, ir džiazo pianistas Gabrielis, grojęs viename Airijos sostinės Dublino klube, atsibunda surakinti antrankiais centriniame Niujorko parke. Jie vienas kito nepažįsta, neprisimena, kas įvyko praėjusią naktį ir kaip jie atsidūrė tokioje situacijoje. Tuo labiau to, iš kur ant merginos drabužių atsirado kraujo ir kodėl jos ginkle kaip tik trūksta vienos kulkos. Viename interviu G.Musso yra pasakojęs, kad dviejų nepažįstamųjų, atsidūrusių surakintų antrankiais, atrodo, neįmanomomis aplinkybėmis, jo galvoje kirbėjo jau seniai. Tai buvo tarsi tam tikras iššūkis kaip nenaudojant jokių triukų, antgamtinių galių ir panašių dalykų juos išsukti sukūrus racionalų, logišką scenarijų.

Verta paminėti JAV rašytojo, anglų literatūros profesoriaus Johno  Edwardo Williamso (1922–1994) literatūros fenomenu ir atradimu vadinamą romaną „Stouneris“. Nors jis išleistas dar 1965 m., tada pripažinimo nesulaukė ir buvo įvertintas kur kas vėliau. Antram gyvenimui romanas prikeltas 2003 m., kai pasirodė „New York Books Review Classics“ serijoje, ir nuo tol kalbos apie jį netilo. Knyga pelnė daugybę prestižinių apdovanojimų: „Waterstones Book of the Year“ (2013, Didžioji Britanija), „Mix Prize“ (2013, Italija), „Prix Memorable“ (2011, Prancūzija), „Le Prix Speciale du jury „Vivre Livre“ (2011, Prancūzija), o J.E.Williamsas imtas lyginti su žymiausiais JAV rašytojais klasikais – Williamu Faulkneriu, Johnu O’Hara, Raymondu Carveriu.

Istorija iš pažiūros paprasta: pasakojama apie sunkios vaikystės vaikiną prieš tėvų valią ėmusį studijuoti literatūrą ir tapusį literatūros profesoriumi. Visgi šis laimingas tarpsnis – išimtis jo gyvenime ir jo vėl laukia daugybė iššūkių ir nusivylimų, kol galiausiai jis randa paguodą stoiškoje vienatvėje. Tai – egzistencinė knyga, tyrinėjanti kovą už išlikimą ir laimingą gyvenimą bei susitaikymą pralaimėjus.

Mūsų autoriai neapvilia

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. pasirodys lietuviškai literatūrai nebūdingas dalykas. Dvi talentingos jaunos prozininkės Laura Sintija Černiauskaitė ir Renata Šerelytė sumanė kartu išleisti novelių knygą (tikslaus pavadinimo dar nėra), kurioje abi, būdamos skirtingos kūrėjos, kartu kloja noveles apie joms abiems rūpimus dalykus: šių dienų realybę, šeimą, giminę, brandą.

Na, o tie, kuriems patiko beveik prieš dvejus metus pasirodęs žurnalisto Andriaus Tapino „steampunk“ stiliaus romanas „Vilko valanda“, galės įvertinti ir vasarį išeisiantį antrąjį jo romaną „Maro diena“. Šį kartą iš Jono Basanavičiaus laikų Vilniaus A.Tapinas mus nukels į mūsų laikinąją sostinę Kauną, kur pasklis paslaptingas užkratas ir gyventojus apims maras, paverčiantis juos zombiais. Taigi, turėtume sulaukti  kur kas tamsesnės ir niūresnės knygos nei buvo „Vilko valanda“. Nors zombiai nėra žavūs padarai, bet, jei A.Tapinas net ir savo niūresniame amplua išlaikys tokį patį patraukiantį rašymo stilių, vis vien turėsime įtaigią istoriją. Tai jau antra A.Tapino knyga – pagal pirminį planą jų iš viso turėtų pasirodyti keturios.

Pasirodys ir daugiau žinomų Lietuvos žurnalistų knygų. Paminėtina Algimanto Čekuolio knygą „Iš ko šaiposi pasaulis“. Kaip teigia leidyklos „Alma Littera“ atstovė Audronė Mockienė, tai – sąmojinga faktų proza. Kadangi A.Čekuoliui nelabai patinka rašyti apsakymų ar apysakų, t. y. apie tai „kas galėjo būti“, šioje knygoje nebus išsigalvojimų. Ji parašyta tiems, kurie mano, kad gyvenimas įdomesnis ir labiau jaudina negu beletristika. Prie šios žurnalistų ne žurnalistinių darbų trijulės prisidės ir Audronės Urbonaitės romanas intriguojančiu pavadinimu „Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika“. Skambiai skelbiama, kad knyga „nuplėš uždangą nuo daugybės žurnalistinių tyrimų ir atvers duris į žurnalistikos užkulisius.“

Besidomintiems žymių mūsų rašytojų gyvenimais, jų kūrybos kontekstu reikėtų atkreipti dėmesį į dvi knygas. Sulauksime ryškaus Lietuvos kultūros veikėjo, poeto, eseisto, dramaturgo, kritiko, vertėjo Sigito Parulskio autobiografinio romano, tad jo kūrybos gerbėjai, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta, neturėtų praleisti pro akis šios naujienos. Antroji – iš trijų skirtingų dalių susidedantis „Baltas liūdesio balandis“, kuriame rasime ką tik Anapilin iškeliavusio vieno svarbiausių šiuolaikinių Lietuvos rašytojų Romualdo Granausko esė apie mūsų literatūros klasikus, taip pat pokalbius su juo pačiu bei žaismingus jo paeiliavimus ir lakius posakius, surinktus žmonos.

Sulauksime ir įdomios, tikro istorijos mylėtojo verto darbo – prof. dr. Rimvydo Petrausko knygos „Didikų giminės“. R.Petrauskas yra medievistas, 2013 m. akademinės istorikų bendruomenės pripažintas vienu iš trijų geriausių pastarojo dešimtmečio istorikų. Šįkart jis ėmėsi ambicingo, neabejotinai didelę mokslinę vertę turinčio projekto, kuriame rasime aprašytas garsiausių Lietuvos didikų giminių (Goštautų, Chodkevičių, Kęsgailų, Manvydų, Alšėniškių, Kiškų, Tyzenhauzų, Glinskių, Pacų, Chreptavičių, Ostrogiškių, Sapiegų, Zenavičių, Čartoriskių,  Olelkaičių, žinoma, Radvilų bei kt.) istorijas. Nors tai tikrai nėra lengvi skaitiniai geriant vakarinę arbatą, darbas nusipelno išskirtinio dėmesio.

Poezijos baras taip pat nenuvilia: Donaldas Kajokas pateiks naują eilėraščių rinkinį „Apie vandenis, medžius ir vėjus“, pasirodys Rimvydo Stankevičiaus „Kertinis skiemuo“, Jono Juškaičio „O laike, o niūniavime manęs“, Vainiaus Bako „Iš pusės lūpų“ ir daug kitų. Bus atiduota duoklė ir nesenam   mūsų literatūros paveldui –  bus išleista Antano Kalanavičiaus (1945–1992) eilėraščių rinktinė „Dvi saujos laiko“.

Galiausiai norisi paminėti ir vieno žymiausio šalies fotografų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus pasirodysiantį fotografijų albumą, skirtą Dzūkijos regionui įamžinti. Tai yra ambicingo projekto užfiksuoti visas keturias Lietuvos etnografines sritis trečiasis fotografinis darbas. Anksčiau jau pasirodė albumai apie Žemaitiją ir Aukštaitiją.

2015 m. „Veidas“ rekomenduoja perskaityti

  • Lauros Sintijos Černiauskaitės ir Renatos Šerelytės bendra novelių knyga
  • Andrius Tapinas „Maro diena“
  • Donaldas Kajokas „Apie vandenis, medžius ir vėjus“
  • Sigito Parulskio autobiografinis romanas
  • Rimvydas Petrauskas „Didikų giminės“
  • Kornelijus Platelis (sudarytojas) „Skiriama M . Pasaulio meilės lyrika“
  • Gregory Feiferis „Rusai: žmonės už valdžios fasado“
  • Nicholas D. Kristofas  ir Sheryl WuDunn „Pusė dangaus“
  • Romain Gary „Karaliaus Saliamono baimė“
  • Johnas  Edwardas Williamsas „Stouneris“
  • Haruki Murakami „Vyrai be moterų“

Šaltinis: leidyklų informacija

Tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/kokias-knygas-skaitys-zalioji-medine-ozka

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on sausio 11, 2015, in Kultūra and tagged , , , , , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: