V.Baublys: „Mūsų konkurencinis pranašumas – sprendimai pagal klientų poreikius“

https://i0.wp.com/www.sekmingosimones.lt/wp-content/uploads/2013/02/Vytautas_Baublys.jpgInformacinės technologijos (IT) medicinos srityje suteikė naujų galimybių. Diagnostikos tikslumas didėja, medicininių duomenų bazių integracija leis suteikti greitesnę pagalbą, o naudojantis vadinamąja telemedicina net atokiausiame Lietuvos kampelyje bus galima gauti geriausių specialistų konsultacijas.

„Prieš dešimtmetį dabartinė medicinos pažanga būtų atrodžiusi tarsi mokslinė fantastika“, – sako Informacinių technologijų medicinoje asociacijos, IT medicinoje klasteriui priklausančios įmonės „Softneta“ vadovas Vytautas Baublys.

Apie IT paskatintą pažangą, vykstančius projektus ir tolesnes plėtros kryptis jis kalbasi su „Veidu“.

VEIDAS: Kaip Lietuvai sekasi šiame sektoriuje? Ar esame konkurencingi pasaulyje?

V.B.: IT medicinoje reikalauja tiesioginio bendravimo tarp gydymo įstaigos ir sistemų kūrėjų, prižiūrėtojų. Galimybė dirbti betarpiškai – didelis Lietuvos įmonių pranašumas Lietuvoje. Tiesa, ši tendencija pasaulinė: užsienio kompanijoms sunku įeiti į kitų šalių rinkas, nes kiekviena turi savo įstatymų bazę, kurią turi atitikti kuriama informacinė sistema. Turime pranašumą ir dėl didelės dalies aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių.

Mūsų produkcija konkurencinga: klasterio įmonės ją eksportuoja į trisdešimt šalių ir, kiek tenka keliauti po pasaulį, pamatę mūsų sukurtus sprendimus visi sako, kad tai didžiulis šuolis į priekį, jie kitokie. Dauguma bando sukurti produktą, tinkantį visiems, o mes kuriame individualiam klientui pritaikytas sistemas. Išanalizuojame gydymo įstaigą, nustatome, kaip viskas turėtų veikti, ir pagal tai pritaikome produktą. Tai brangiau, bet jo nauda gydymo įstaigai gerokai didesnė.

Lietuvą atranda. Pavyzdžiui, ką tik į Lietuvą dėl didelio projekto kreipėsi Nyderlandai. Tokių įmonių, jų klasterių pasaulyje nėra daug, tad sektoriuje didelis ne tiek konkuravimo, kiek bendradarbiavimo jausmas. Norima gauti papildomų žmogiškųjų išteklių, naujų žinių.

VEIDAS: Minėjote, kad vietinės įmonės turi pranašumą, bet Lietuvos įmonės užsienyje turi nemažai darbo. Kaip tai pavyksta?

V.B.: Užsienyje taikomas toks pat modelis kaip ir Lietuvoje, tai yra tiesiogiai dirbama su gydymo įstaigomis. Net verslo pasiūlyme esame numatę, kad mūsų darbuotojai projekto metu gyvens toje šalyje. Žinoma, sąnaudos dėl to labai išauga. Antra vertus, parduodame ne tik informacines sistemas, bet ir globaliai tinkamus produktus (dingsta vietinio tiekėjo pranašumas).

Vis dėlto šioje rinkoje daugiausiai pinigų kaupiasi didžiosiose ligoninėse, tad, norėdamas su jomis dirbti, turi pasiūlyti tai, ko nesiūlo kiti, kad ir didžiuliai gamintojai. Ne siūlome nepaslankų produktą, o pritaikome jį klientui. Tarkime, „Siemens“ negali pakeisti produkto: jis turi tūkstančius klientų ir visiems parduoda tą patį. Adaptavimo darbus daro tik tuos, kurie nekeičia struktūros, pavyzdžiui, pritaiko kalbą ar įveda kokią naują paslaugą. Mes neturime tūkstančių klientų, tad su kiekvienu galime dirbti individualiai, procesus pritaikyti prie esamos veiklos.

Akcentuočiau, kad prie mūsų konkurencingo stipriai prisideda tai, jog turime lankstesnių, platesnio profilio specialistų. Užsienio analitikas tikriausiai nė kiek nemokės programuoti, o mūsų kažkiek programuos, prireikus galės ir pardavinėti. Jei kalbame apie verslo modelį, kai produktą reikia pritaikyti ligoninei, tai mums nereikia siųsti šimto žmonių, darbą gali atlikti keli universalesni. Klientui nepatinka delsimas.

VEIDAS: Kokios pagrindinės kryptys, kuriomis IT medicinos srityje labiausiai plėtojamos?

V.B.: Reikėtų pabrėžti, kad Lietuva šioje srityje yra tarp pirmaujančių pasaulio šalių. Kaip tik vykdomas Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santariškių klinikų administruojamas projektas “Nacionalinė klinikinių sprendimų palaikymo sistema (NKSPS)”. Kuriamos inovatyvios gydytojų pagalbos sistemos, automatiškai diagnozuojančios ligas ir kaip patariamasis balsas atkreipiančios gydytojų dėmesį į tam tikrus požymius. Planuojama, kad nacionalinėje sistemoje bus galima automatiškai diagnozuoti skeletinį amžių, tuberkuliozę, atlikti širdies ligų automatinę diagnostiką iš širdies kardiogramų… Tikslumas turėtų siekti 80–90 proc.

Tai patariamoji diagnostika. Šitai kuria lietuviškos įmonės, bendradarbiaudamos su šalies universitetais, Santariškių klinikomis, naudodamosi per dvidešimtmetį šių klinikų surinktais medicinos duomenų archyvais. Žinoma, kol kas tai prototipas, bet tikėtina, kad po trejų ketverių metų tai taps labai aktyviai plėtojama sritimi. Ligų diagnostika apskritai yra sparčiai besiplečianti sritis.

Antra kryptis – medicininių duomenų bazės ir gydytojų palaikymo sistemos. Pasaulis globalėja ir yra planų, kad visa paciento informacija, ligos, kuriomis jis sirgo, keliautų su juo ir bet kurioje šalyje, įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui, bet koks gydytojas galėtų prieiti prie visos jo ligos istorijos.

Šalys, tokios kaip Lietuva, jau dabar žengia šia kryptimi. Pavyzdžiui, kuriamas medicininių vaizdų archyvas – nacionalinis tyrimų archyvas, kuris yra ESPBI (Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema) dalis. Kadangi duomenys bus laikomi centralizuotai, gydytojas kelių klavišų paspaudimu galės prieiti prie ligos istorijos, ankstesnių tyrimų rezultatų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on lapkričio 27, 2014, in Ekonomika, Interviu, IT, Mokslas ir inovacijos, Sveikata and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: