Globalaus nerimo laikais tampame vis pažeidžiamesni

Pagal „Gallup“ teigiamos patirties indeksą Lietuva yra trečia nelaimingiausia iš 138 tirtų valstybių. Pirmaujame pagal savižudybių, įvairių psichikos ligų ir sutrikimų, antidepresantų vartojimo statistiką. Knieti paklausti: kas mums yra?

Į Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos direktorę Algę Nariūnienę su ašaromis akyse kreipėsi paauglė, prašydama, kad jos psichikos problemų turinčią mamą išvežtų gydyti. Mergaitė bijojo, kad jei mama liks namie, nutiks kas nors bloga. Kaip dažnai būna, nepaisant įkalbinėjimų, pati moteris gydytis nepanoro. Nors galų gale ji buvo priversta gydytis (buvo gydoma gana ilgai – apie tris mėnesius), tai nepadėjo: vos sugrįžusi namo ji savo noru pasitraukė iš gyvenimo.

Neseniai per žiniasklaidą nuvilnijo žinutė apie Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos mokinę, iššokusią pro mokyklos trečio aukšto langą. Tiesa, po bandymo nusižudyti keturiolikmetė nežuvo, o dėl daugybinių sužalojimų pateko į ligoninės reanimacijos skyrių.

Dar prieš kelias dienas paskelbta, kad Panevėžio rajone prieš teismą pagaliau stos pernai prie savižudybės privesto šešiolikmečio skriaudikai. Nusižudęs vaikinas neiškentė jų patyčių ir pažeminimo dėl internete paskleistos jo orumą žeidžiančios vaizdo medžiagos.

Rugsėjo mėnesį nusižudė Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje besimokęs aštuoniolikmetis. Panašiu metu iš gyvenimo savo noru pasitraukė ir į aštuntą dešimtį įkopusi panevėžietė…

Daugelis jau tapome abejingi tokiai informacijai ir net nustojome stebėtis – apie savižudybes išgirstame pernelyg dažnai. Vis dėlto sunku suvokti, kaip nuo tarpukario Lietuvos, kada 100 tūkst. gyventojų tekdavo vos aštuoni savižudžiai, atėjome prie šiuolaikinės statistikos: dabar šis skaičius didesnis keturis su trupučiu karto – 2013 m. 100 tūkst. gyventojų teko 36 savižudžiai. Savo noru giltinę dažniausiai pasikviečia 45–59 metų amžiaus žmonės, antra vertus, būtent savižudybės, o ne kokios nors ligos ar nelaimingi atsitikimai tampa dažniausia jaunų žmonių (16–30 metų) mirties priežastimi. Užtenka paminėti, kad nuo 1990-ųjų iki dabar nusižudė daugiau nei 30 tūkst. žmonių, tai yra šiek tiek daugiau, nei gyvena Jonavoje.

Nerimas: be savų problemų, jaudinamės ir dėl globalių

Savižudybės yra viena skaudžiausių Lietuvos rykščių, tačiau ne vienintelė: prastėja ir įvairių psichikos ligų bei sutrikimų statistika. Skaudžių istorijų turbūt galėtume išgirsti iš kiekvieno psichologo ar psichiatro. Dažnas jų taip pat pripažins, kad turinčių įvairių psichikos problemų žmonių į juos kreipiasi vis dažniau. Nerimą specialistams kelia tai, kad turinčiųjų psichikos sutrikimų amžius vis jaunėja, o visuomenei senėjant ateityje tokių problemų tik daugės, ir išlaidos psichikos sveikatos priežiūrai gerokai išaugs.

Taigi, spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Dėl skaudžių istorijų, nemalonios statistikos ir įvairių tarptautinių tyrimų, iliustruojančių palyginti prastesnę psichikos sveikatą, ji kasmet mums tampa karčiu priminimu, kad reikalai nėra geri.

Susiduriama ir su naujais iššūkiais, kurių anksčiau nebuvo. Kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius, gyvename globalaus nerimo laikais, ir tai kenkia mūsų psichikos sveikatai. „Buvo manoma, jog XXI amžiaus visuomenė rūpinsis sveiku senėjimu, o dabar jau suvokėme, kad jis visai nebus ramus, bet pilnas iššūkių – geopolitinių poky- čių, terorizmo grėsmės, ligų protrūkių, todėl mus vis labiau kankins iššūkiai, susiję su psichikos sveikata. Globalus nerimas, apimantis visą pasaulį, yra vienas jų“, – prognozuoja V.Kasiulevičius.

Kuo gi šiuo metu, be savo asmeninių reikalų, turi rūpintis lietuvis? Europoje jau nustatytas pavojingasis Ebolos virusas, nuo kurio Lietuva vargiai apsigintų. Karas Ukrainoje mums primena, kad niekada nežinai, ko gali tikėtis iš didžiosios kaimynės, nesvarbu, ar tai būtų draudimas importuoti pieno produktus, ar intensyviai vykdomas informacinis karas. O kur dar radikalaus islamo plėtra? Nerimaujame, kad pritrūkus darbo jėgos ateityje Marijos žemę užplūs kitų tautybių žmonės ir užgoš tokią mažą mūsų tautą. Ką jau kalbėti apie paprastesnius dalykus – galimus ekonominius „burbulus“, kilusius kokioje nors tolimoje šalyje, kurios daž- nas lietuvis nė žemėlapyje negalėtų parodyti. Tuo metu koks nors žurnalistas ar politologas vis erzina klausdamas, ar esame tikri, kad kuri iš branduolinių valstybių nepanaudos turimo branduolinio ginklo…

Pasauliui tapus tokiam atviram, kada lengvai prieinami didžiuliai kiekiai informacijos, tai paveikia mūsų gyvenimą.

„Žmonės gali išsamiai susipažinti su tuo, kas vyksta pasaulyje. Brandžios, stabilios asmenybės tą informaciją panaudos tam, kad susikurtų prielaidas gyventi kuo saugiau, tačiau nebrandžioms asmenybėms ši informacija gali sukelti visiškai neproduktyvų nerimą. Jis vargina, tačiau neskatina veikti ir gali sukelti problemų“, – dėsto Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktorius Raimundas Alekna.

Blogos psichikos sveikatos ženklų netrūksta 

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, dėl psichikos sveikatos sutrikimų gydosi maždaug 5,5 proc. (maždaug 164 tūkst.) Lietuvos gyventojų. Nepamirškime ir to, jog dalis į specialistus nė nesikreipia, bijodami, kad aplinkiniai jų nelaikytų „tais, kuriems atsisuko keletas varžtelių“ ar nuogąstaudami susidurti su veiklos apribojimais (teise vairuoti automobilį, eiti tam tikras pareigas ir kt.).

Susumavus įvairius lietuvių psichikos sveikatą apibūdinančius veiksnius, išryškėja tikrai liūdnokas vaizdas.

„Kad gyvename nekokybiškai, pirmiausia rodo tai, kad pirmaujame pagal savo gyvenimo nebranginimą, kitaip tariant, savižudybių skaičių. Jei sakome, „mylėk savo artimą taip kaip save“, tai rodo labai blogą santykį. Antras ženklas – eismo įvykiai. Žuvusiųjų per avarijas skaičius labai didelis. Toliau – dėl pasitenkinimo gyvenimu pakliūvame į paskutiniųjų gretas pasaulyje, daug ką sako vaikų nepasitenkinimas gyvenimu, vaikų, sergančių depresija, amžiaus jaunėjimas. Tai rodo ir patyčios – atliekant tyrimus pirmaujame tiek mergaičių, tiek berniukų kategorijose. Yra ir kitų rodiklių – sakykime, emigracija, bėgimas iš šeimos (Eurostato duomenimis, 2012 m. šimtui santuokų teko 57 skyrybos – V.S.)“, – pavyzdžius vardija psichologas Zenonas Streikus.

Nesunku susiprasti, kad Lietuvoje blogai tenkinami psichologiniai žmogaus poreikiai. Tiek žmogui, tiek gyvuliui nepaprastai svarbu jaustis saugiai, tačiau šiuo metu netikrumo jausmas socialinėje, darbinėje ir kitose srityse yra labai didelis. Tai vargina, reikalauja daug papildomos nervinės energijos, o tai atlaikyti sugeba ne visi.

„Darželinukas, triskart per mėnesį pakeitęs grupę, tikriausiai susirgs. Pokyčiai kainuoja daug nervinės įtampos, didina nerimą. Yra daug tyrimų, rodančių, kad permainos, ypač tokios, kokios vyko mūsų posovietinėje erdvėje, ryškiai koreliuoja su širdies, kraujotakos ir kitų ligų plykstelėjimu“, – primena ekspertas.

Kalbant apie lietuvių psichikos sveikatą reikia kalbėti ir apie pinigus. Ekonominė dimensija stipriai veikia mūsų savijautą. Pavyzdžiui, pastarasis ekonominis sunkmetis kartu kilstelėjo ir savižudybių rodiklius.

Lietuviams nusigręžus nuo Bažnyčios, sutrūkinėjus bendruomenės, o dažnai ir šeimos ryšiams ar nusivylus Sąjūdžio laikais kel – ta nepriklausomos Lietuvos idėja, netekome vertybinių orientyrų. Ieškodami tam pakaitalo pasisukome į materialius dalykus. Tarkime, mes stovime vienoje gretoje su Malaizija, priskirdami pinigus prie laimingo gyvenimo garantų, nors, kaip aiškina R.Alekna, tai nėra teisinga prielaida. Ekonominis stabilumas turi įtakos gerai savijautai, bet jos neužtikrina. „Puikiai žinome, kad kai kurie asmenys gali susikrauti didžiausius turtus, bet dėl to netaps psichiškai sveikesni ar geresnės savijautos“, – teigia R.Alekna.

Tam pritaria ir Z.Streikus: „Mūsų vertybės tampa vis materialesnės. Kaip sakydavo vienas mano bičiulis, iš visų dvasinių vertybių labiausiai vertinu pinigus.“ Pasak psichologo, tyrimai rodo, kad žmogaus atlyginimui pakilus 15 tūkst. eurų per metus, laimingumas, pasitenkinimas gyvenimu padidėja tik 2 proc., o įgijus gerą draugą – 15 proc.

Taigi, užuot norėję būti sveiki ir laimingi, norime būti gražūs ir turtingi. Kai svarbesni tampa materialūs dalykai, didėja ir sėkmės dalykinėje veikloje svarba, stresas bei su juo susiję veiksniai, darantys savo juodą darbą psichikos sveikatos atžvilgiu.

Pervargimas gimdo keletą psichologinių būsenų. Žvėrys tampa pikti, agresyvūs, žmonės – taip pat. „Bijome sužeisto žvėries, nes jis, net ir būdamas silpnas, puls. Agresyvumas – silpnumo ženklas. Pervargę žmonės ir gyvuliai į viską gali reaguoti ir apatija, depresija, nusivylimu, pasitraukimu, imti nebetikėti, kad kažkas gali pasikeisti, jaustis bejėgiai“, – aiškina Z.Streikus.

Laikas gydo ne visas žaizdas

Įsisenėjusios problemos negali būti greitai išspręstos, ir tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje.

Psichikos sveikatos pagrindas padedamas dar vaikystėje. Koks jis bus, pirmiausia priklauso nuo tėvų išprusimo, mokyklos supratimo, ko reikia vaikų psichinei, fizinei sveikatai“, – dėsto psichiatras, psichoterapeutas R.Alekna.

Jei mokykloje ir toliau bus akcentuojamos tik rimtomis laikomos disciplinos, tokios kaip tikslieji mokslai ar kalbos, ir visiškai nuvertinami menai, kūno kultūra – dalykai, svarbūs visavertiškos, subalansuotos asmenybės vystymuisi, natūralu, kad padėtis nebus tokia, kokios norėtume. Reikalavimai „iškalti“ informaciją, griežtas žinių vertinimas mažam vaikui taip pat sukuria stresinę aplinką. Pasak R.Aleknos, jei tai laiku suvoksime, galėsime išugdyti visai naują kartą. O ir dviračio išradinėti nereikia – tiesiog pasižiūrėkime į socialinės gerovės valstybes.

„Ypač Skandinavijos valstybėse vaikai kitaip rengiami universitetams, yra visai kitokios mokymo programos: netraumuojančios, padedančios augančiam vaikui tapti asmenybe, suprasti, kad jis yra vertingas, mylimas ir gerbiamas. Užaugęs su tokiu supratimu, žmogus bus kur kas kūrybingesnis, drąsesnis, adekvačiau reaguos į kilusius iššūkius ar problemas“, – aiškina specialistas.

Tai padėtų išeiti iš ydingo uždaro rato, kuriame atsidūrė Lietuva. Kaip savo knygoje „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“ aiškina prof. Danutė Gailienė, paskui mus velkasi skausmingas sovietmečio šleifas. Tuo laikotarpiu daug lietuvių tiesiogiai susidūrė su represijomis, neteko artimųjų ir pasekmės jaučia iki šiol. Vis dėlto platesne prasme traumuojanti praeitis atsispindi visoje mūsų visuomenėje, per tai, kokia ji yra.

Šitai įsigėrė į mūsų kolektyvinę sąmonę, apie kurią dar kalbėjo žymus psichiatras, psichologas Carlas Gustavas Jungas. „Daug tokių stiprių išgyvenimų persiduoda iš kartos į kartą ir lemia ne pačią geriausią psichikos sveikatą“, – antrina R.Alekna.

Kaip tai veikia? Net jei vaikams nebuvo papasakota apie skausmingus įvykius, nepamirškime, kad žmonių neverbalinis bendravimas sudaro apie 92 proc., o žodinis – tik 8 proc. bendravimo. Taigi augantis vaikas, dar nemokantis kalbėti, jau gerai jaučia aplinkinių emocijas. Per neverbalinę kalbą jis iš tėvų nemažai perims neigiamo emocinio krūvio, įtampos. Tėvų šaltumas, uždarumas, emocijų laikymas savyje augins tokį pat vaiką. Šiame fone formuojasi tam tikras vaiko supratimas apie pasaulį, elgsenos modeliai, nulemiama, kokiais mechanizmais jis vadovausis ieškodamas sprendimų, susidūręs su problemomis ar bendraudamas su kitais žmonėmis.

„Tai pavyzdys, kaip per neverbalinę kalbą, vyraujantį emocinį foną šeimoje praeitis perduodama vaikui. O suaugęs jis veikiausiai ir pats kurs panašų emocinį foną“, – apibendrina R.Alekna.

Peršasi paprasta išvada: kol nuo pat mažens neugdysime brandžių asmenybių, kurios tokiu pat pavyzdžiu ugdytų savo vaikus, dar ilgai neatsikratysime įsišaknijusių praeities traumų.

Ar žolė kitur tikrai žalesnė?

Dalis žmonių bando išvengti sunkumų iškeisdami Lietuvą į kitas valstybes, tačiau tai atsiliepia tiek patiems emigrantams, tiek jų šeimoms. Vaikas, augantis ne su tėvais, patiria didelių psichologinių traumų, ir realu, kad tai ateityje gali peraugti į psichologines, psichiatrines problemas.

R.Alekna pasakoja, kad apie emigrantus atliktos studijos parodė, jog žmonės pirmiausia išvyksta ne dėl ekonominių, o dėl psichologinių priežasčių. Kitaip tariant, raginami nuoskaudų, patirtų mokykloje, darbe ar šeimoje. Tokių traumų patyrę žmonės čia nesijaučia gerai, tad tikisi, kad kitur bus geriau Vis dėlto tokiems žmonėms neretai sunkiau prisitaikyti ir užsienyje, kad ir kokie socialiai saugūs būtų jų pasirinkti naujieji namai. Didelė tikimybė, kad bent kurį laiką jie išgyvens didelį emocinį stresą.

„Žinome, kad didelė dalis emigrantų daug dirba ir daug geria. Net jei išvažiuoja su šeimomis, jose būna gana daug konfliktų. Jei išvažiuojama vaikais, jau paaugliais, kurie Lietuvoje turi draugų, tai jiems tenka nutraukti šiuos ryšius. Vaikui tai didžiulė trauma, o tai irgi neprisideda prie geros psichikos sveikatos“, – apibendrina R.Alekna.

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. dr. Alvydas Navickas įsitikinęs, kad ateityje bus kur kas geriau. Jis pastebi didė- jantį politikų, visuomenės dėmesį psichikos sveikatai, be to, tikisi, kad baigsis tam tikras sąmyšis šioje srityje.

„Turėjome užduotį pasivyti šalis, penkiasdešimt metų gyvenusias pasiturimą gyvenimą. Skubame, kad atgautume, ką praradome dėl sovietmečio. Manau, pasieksime pusiausvyrą, – sako jis ir pabrėžia neabejojantis, kad netolimoje ateityje pavyks geriau sujungti susijusių sričių darbus: – Atrodo, visi dirba labai daug, labai nuoširdžiai, bet trūksta aiškesnio pasidalijimo darbo etapais.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on spalio 17, 2014, in Psichologija, Sveikata, Visuomenė and tagged , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: