G.Čeika: „Įmonės turi rūpintis, kad neapaugtų nereikalingomis struktūromis“

Legendinė šaldytuvų gamintoja „Snaigė“, perkopusi penktą dešimtį, primena entuziastingą ir ambicingą jaunuolį, nors susidūrė su neeiliniu iššūkiu – nestabilumu pagrindinėje rinkoje.

Gediminas Čeika 2005 m. atėjo į „Snaigę“ dirbti prekybos direktoriumi, o po trejų metų persėdo į generalinio direktoriaus kėdę. Save jis vadina skandinaviškos įmonių valdymo struktūros šalininku ir vertina minimalizmą bei paprastumą ne tik namuose, bet ir įmonėje vykstančiuose procesuose. „Mėgstu, kai viskas paprasta ir išgryninta“, – pripažįsta jis.

Kadangi prieš ateidamas į „Snaigę“ G.Čeika dirbo didelėje tarptautinėje bendrovėje, kuri anuomet vadinosi „Krafts Foods Lietuva“, o vėliau tapo „Mondelez Production“, jis turi su kuo lyginti. „Pirmiausia buvau prekybos vadovas Vilniaus regionui, paskui eksporto vadovas Latvijai, praktikavausi Čekijoje, grįžus į Lietuvą teko dirbti pagrindiniu derybininku su didžiaisiais prekybos tinklais, dalyvauti bendrose Europos lygiu darbo grupėse, kuriose aptardavome, kaip bendrai dirbti su tokiais tinklais, kaip „Ahold“, „Carrefour“ ar „Tesco“. Tai man leido įgyti patirties, kuri paskui buvo naudinga šitai įmonei“, – vardija vadovas.

G.Čeiką sužavėjo skandinavų įmonėms būdingas paprastumas: jie nekreipia tiek dėmesio į stilių, nereikalauja ilgesnių procesų, didesnių pasitarimų, o svarbiausia – sprendimai čia iš tikrųjų priimami daug dinamiškiau.

„Ir blogais, ir gerais laikais įmonės turi rūpintis, kad neapaugtų nereikalingomis struktūromis, – mano vadovas. – Noriu, kad įmonės struktūra būtų kuo plokštesnė ir, jeigu reikia, kiekvienas galėtų greitai, be jokių tarpininkų gauti reikiamą informaciją ar pateikti apdorotą sprendimą kitiems. Niekada nesupratau, kodėl reikalingi tokie dalykai, kaip komisijos, tarpiniai vertinimai. Privačios įmonės įsikūrusios būna labai lanksčios, tačiau kai pradeda augti, nesugebama suvaldyti procesų, viskas stipriai išsiplečia ir greitai apmiršta. Noriu, kad „Snaigėje“ liktų jaunatviškas dinamiškumas.“

Neieško problemų, kur jų nėra

Su šiuo vadovu paprasta: pas jį galima ateiti su idėja ir ją išdėstyti tiesiog pasibeldus į duris.

„Asmeniškai aš Gediminą vertinu už pasitikėjimą. Jis nekvestionuoja, netrukdo ir galbūt dėl to „Snaigėje“ pasiekiu gerų rezultatų. Jis nesikiša į tas sritis, kur nėra problemų ir leidžia žmonėms pasireikšti“, – pasakoja jau daug metų su G.Čeika dirbanti „Snaigės“ rinkodaros direktorė Rūta Petrauskaitė.

Įmonėje laikomasi požiūrio, kad reikia kištis tada, kai iškyla nesklandumų, ir leisti veikti, jei viskas  gerai. Jei kolektyvas yra įgaliotas ir gali savarankiškai priimti sprendimus – puiku, G.Čeika pripažįsta, kad būtent  tokių darbuotojų jis ir norįs. Be šito, pasakodamas apie norimus įmonės darbuotojus, generalinis direktorius pirmiausia pamini žingeidumą ir energingumą. Žmonės turi mokytis darbo vietoje, būti motyvuoti, be to, sąžiningi.

„Snaigės: vadovas puikiai supranta, kad iš universiteto atėjęs jaunuolis, nebūtinai bus toks geras specialistas, kokio reikia, bet tokių vilčių jis niekada ir nepuoselėjo – netruks išmokti. Jam kaip tik patinka jauni žmonės (nesvarbu, darbuotojai ar praktikantai, kurių „Snaigė“ nevengia priimti), nes jie įneša naujų vėjų.

„Nesakyčiau, kad jie labai jau nepasirengę. Kaip tik noriu į naujų produktų kūrimo grupę priimti jaunus žmones, mokančius dirbti su reikalinga įranga, susigaudančius dizaino tendencijose, besidominčius, kas naujo atsirado rinkose“, – tęsia „Snaigės“ vadovas.

G.Čeika gali pasigirti visai neblogai perprantantis žmones, kas padeda ne tik atsirenkant naujus kolektyvo narius, bet ir tiesiogiai pasutarnauja įmonės rezultatams. „Gediminas yra puikus derybininkas. Dažniausiai būna toks rezultatas, kokio norime. Tai jo stiprybė – jis juk buvo prekybininkas. Iš tikrųjų ir partneriai, ir klientai jį gerbia ir vertina. Daro įspūdį ir jo verslo išmanymas. Tai yra žmogus, labai gerai operuojantis skaičiais“, – patikina R.Petrauskaitė.

Dirbama didžiulės konkurencijos sąlygomis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys konstatuoja, kad rinkoje, kurioje dirba „Snaigė“, konkurencija yra labai didelė, tad tikrai verta pagarbos, kad ji išlieka konkurencinga.

„Yra didžiulis spaudimas iš Tolimosios Azijos valstybių, be to, didieji Europos gamintojai, tokie kaip „Phillips“ ar vokiečių koncernai, Europoje paliko tik inžinerinius sprendimus ir savo vardą, o gamybą iškėlė į pigesnės darbo jėgos šalis, pavyzdžiui, Turkiją. Išsilaikyti tokioje rinkoje tikrai sudėtinga. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad įmonė pardavinėja savo produkciją su originaliu prekės ženklu“, – įvertina G.Rainys.

LPK atstovas pastebi, kad daug tokio tipo įmonių, mašinų gamintojų, nebeliko žemėlapyje, nes jos nesuspėjo prisitaikyti prie prieš maždaug porą dešimtmečių užsienio konkurencijai atsivėrusios rinkos. „Galima pateikti Vilniaus „Vingio“ ar Panevėžio „Ekrano“ pavyzdžius, kurie nesuspėjo su moderniomis technologijomis. Mažiausias užsisnaudimas gali lemti liūdną įmonės ateitį. Taigi, gal šioje srityje technologiniai sprendimai ir nėra taip radikaliai besikeičiantys, bet reikia daug išmanyti, kad įmonė dirbtų sėkmingai ir išsilaikytų Lietuvos ir pasaulio rinkoje. Kuo daugiau tokių įmonių Lietuvos regionuose, tuo sveikesnė Lietuvos ekonomika.“, – įsitikinęs jis.

Alytaus meras Jurgis Krasnickas pažymi, kad „Snaigė” yra vienas didžiausių regiono darbdavių. Gamykloje nuolat dirba daugiau kaip pusė tūktančio darbuotojų. Jo manymu, ši ilgai gyvuojanti įmonė yra geras pavyzdys kitoms ne tik dėl ilgos istorijos, bet ir dėl profesionalios vadybos ir darbo organizavimo sistemos bei nuolatinių investicijų, leidžiančių išlikti konkurencinga.

„Žinoma, jeigu „Snaigės” nebūtų, ekonominė situacija regione būtų žymiai prastesnė, tačiau anaiptol ne tragiška. Alytus išgyveno daugelio gerokai stambesnių įmonių griūtis”, – abibendrina  J.Krasnickas.

Nepaisant iššūkių, ateities prognozės optimistiškos

Įmonė puikiai vertinama ir yra užsitarnavusi gerą vardą. „Snaigės“ gaminiai daug kartų yra gavę apdovanojimų kaip geriausi metų gaminiai, ji ne kartą įvertinta inovatyvia įmone, tapusi Metų eksportuotoja ir kita. „Daug buvo tų apdovanojimų per šitiek metų“, – sako R.Petrauskaitė.

Tuo metu G.Čeika įsitikinęs, kad atsižvelgiant į kainos ir kokybės santykį, „Snaigė“ patektų į geriausių Europos šaldytuvų gamintojų penketuką. „Beveik visos detalės – kas svarbiausia – yra iš gerbiamų Europos gamintojų. Gal tik kokie varžtai  pasitaiko kiniški, bet tai nieko blogo“, – šypsosi jis.

Vadovas neabejoja, kad, nepaisant įvairių iššūkių, po dešimties-penkiolikos metų „Snaigei“ seksis dar geriau. „Ji bus didesnės įmonių grupės dalis. Nežinau, ar mes ką nors nupirksime, ar mus prisijungs. Visgi tai bus tikrai sėkmingai dirbanti įmonė, gaminanti daugiau nei dabar ir turinti gerą produktų kūrimo bazę. Lietuvoje bus kompetencijų centras, kur kursime naujus gaminius ir niekas iš jaunų specialistų nebijos dalyvauti bendrame kūrybiniame darbe“, – prognozuoja jis.

Antra vertus, galvos skausmo netrūksta . Kaip ir didelei daliai kitų Lietuvos verslų „Snaigei“ planus gerokai pakoregavo neramumai Ukrainoje. Ukraina ilgą laiką buvo svarbiausia „Snaigės“ rinka ir čia nukeliaudavo apie trečdalį visos įmonės produkcijos. Kadangi įmonė kasmet pagamina apie 250 tūkst. šaldytuvų, apimtys tikrai nemenkos. Kaip ir kada viskas išsispręs, sunku vertinti, bet viena aišku – Ukrainos lengvai neatsisakys. Čia veikla ir toliau bus vykdoma. Tik mažesniais mastais. Kol kas svarbiausia užduotis yra išsaugoti pagrindinius, dar per 2008 m. prasidėjusią ekonominę krizę patikrintus klientus.

„Jei karo metu rinka sumažėjo ir žmonės labiau galvoja, kaip nusipirkti duonos, o ne šaldytuvą, mes  suprantame. Turime teisingai suprasti situaciją, parduoti tiek, kiek reikia, pasiimti už tai pinigus ir išlaikyti svarbius klientus iki tol, kol viskas susitvarkys. Kitaip tariant, neprarasti rinkos“, – teigia G.Čeika.

Nors Ukraina pati turi gana stiprų nacionalinį šaldytuvų gamintoją, „Snaigei“ jis niekada netrukdė sėkmingai veikti Ukrainoje, kadangi labai skyrėsi abiejų įmonių gaminių kokybė. Ukrainietiškasis konkurentas orientavosi į žemiausiame kainų segmente esančių šaldytuvų gamybą.

Na, bent jau dėl visokių ekonominių sankcijų Rusijai ir šiosios reakcijų „Snaigei“ nei šilta nei šalta. Taip jau susiklostė, kad dėl itin aukštų muitų tarifų įvežant produkciją, Rusija, skirtingai nei vidutinių muitų Ukraina, nebuvo labai patraukli. Juolab, kad ukrainiečiai visais laikais palankiai žiūrėjo į lietuvių produkciją. „Snaigė“ čia niekada nebuvo pamirštas šaldytuvas ir niekada nebuvo iš ten pasitraukęs.

Tiesa, į Rusijos rinką „Snaigė“ buvo sugrįžusi 2004 m., kai atidarė gamyklą Kaliningrade, bet dėl ekonominės krizės prireikė ją uždaryti.

„Tada Rusijoje valiuta nuvertėjo daugiau nei 30 proc. per pusę mėnesio, visos gautinos lėšos sumažėjo atitinkamai. Poreikis, potenciali rinka irgi reikšmingai susitraukė, – aiškina jis. – Be to, gamyklos padėtis kitų gamintojų požiūriu buvo nepatogi. Kaliningradas visgi toli nuo Rusijos, o mūsų konkurentai randasi ten. Jau vien logistiniu aspektu negalėjome konkuruoti. Yra papildomos sąnaudos du kartus kertant valstybių sienas – įvažiuojant į ES ir išvažiuojant iš jos.“

Atrodo, nors tai buvo sunkus, bet tinkamas sprendimas, nes ir dabar daug ten dirbančių įmonių užsidaro ar mažina gamybą. Čia investavusios užsienio kompanijos, tokios kaip „Vestel“, „Beko“, „Bosh“, susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis. O ir kam kankintis, kai aplink yra tiek daug neišnaudotų galimybių. „Jau esame pradėję prekybą su daug Vidurio Azijos šalių, taip pat siekiame pradėti dirbti su skandinavais“, – apibendina G.Čeika.

Gedimino Čeikos dosjė

Amžius: 47

Išsilavinimas: Ekonominė kibernetika ir finansai

Alma mater: Vilniaus universitetas

Profesinė patirtis: Mokslų akademijos Matematikos institutas, savarankiška prekyba, „Kraft Foods“, 2005 m. įsidarbino „Snaigėje“, nuo 2008 m. yra jos vadovas

Vadovavimo stilius: demokratiškas

Pomėgiai: slidinėjimas, kalnai, kelionės, lauko tenisas, plaukimas, kinas

Kalbos: rusų ir anglų, nori išmokti ispanų

Šeiminė padėtis: vedęs, turi du sūnus

Apie įmonę

Įkurta: 1963 m.

Pardavimo pajamos: 2013 m. – 167 mln. Lt, 2012 m. – 150 mln. Lt

Grynasis pelnas ar nuostoliai: 2013 m. – nuostolis 22,9 mln. Lt (dėl dukterinės įmonės „Techprominvest“ nekilnojamojo turto pardavimo), 2012 – 4,6 mln. Lt

Darbuotojų skaičius: 676

Vidutinis amžius: 47

Vidutinis atlyginimas: 2153 Lt

Inovacijos: maždaug 5 mln. Lt kasmet

Pagaminama: apie 250 tūkst. šaldytuvų

Eksportas: apie 95 proc. produkcijos

Eksporto kryptys: Vokietija, Prancūzija – po 15 proc., Lenkija – 10 proc., Vidurinė Azija – 24 proc.

Šaltiniai: „Snaigės“ informacija

Plačiau: http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m

http://www.veidas.lt/g-ceika-%E2%80%9Eimones-turi-rupintis-kad-neapaugtu-nereikalingomis-strukturomis%E2%80%9C

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on rugsėjo 29, 2014, in Ekonomika, Profiliai and tagged , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: