J.Maksvytis: „Pasauliui taip greitai keičiantis neįsivaizduoju verslo be inovacijų“

Juozas Maksvytis

Kretingoje taros ir jos gamybos įrenginių verslu užsiimančiai įmonei „Terekas“ šiuo metu svarbiausia įsitvirtinti Skandinavijos šalių rinkose, įžengti į JAV ir rasti kvalifikuotų darbuotojų.

„Gerai, kad rašote apie gerus žmones, – nudžiunga bendrovės „Daumantai.lt“ vadovas Saulius Grinkevičius, išgirdęs klausimą apie ilgametį partnerį ir dar senesnį draugą „Tereko“ vadovą Juozą Maksvytį. – Esame seni pažįstami – kartu studijavome, paskui tapome ir partneriais. Galiu minėti jį tik geru žodžiu: tai šiltas, malonus žmogus, palaikome labai gerus santykius. Mane džiugina inovacijos, diegiamos jų įmonėje, – ne tik pačių įrenginių, taros gamyboje, bet ir vadyboje.“

J.Maksvytis pritaria kad be nuoseklaus inovacijų diegimo įmonės ateities jis nė neįsivaizduoja. Esą pasaulis per greitai keičiasi, ir norint būti konkurencingiems sustoti negalima.

Neatpažįstamai pasikeitė ir „Terekas“. Viskas prasidėjo nuo limonadų pilstymo įrangos, parsivežtos iš Lenkijos, na, o šiandien įmonė yra vienintelė pūtimo įrangos ir didžiausia PET (plastiko) taros gamintoja Baltijos šalyse.

Pastaruosius ketverius metus „Terekas“ išgyveno didelį augimą, ir potencialo, atrodo, dar apstu. Įmonė ne kartą įvertinta už inovatyvumą ir sėkmingus rezultatus, o šeimos verslo avangarde stovintis J.Maksvytis giriamas kaip patikimas, smalsus ir malonus žmogus.

Pasak alaus daryklos „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko, ne vienus metus trukęs bendradarbiavimas su „Tereku“ buvo sėkmingas. Abiem vadovams teko daug kartų susitikti, ir J.Maksvytis M.Horbačauskui padarė nuoširdaus žmogaus, su kuriuo lengva bendrauti, įspūdį. Jo manymu, šios savybės „Tereko“ vadovui turėjo stipriai pasitarnauti siekiant nemažų tikslų.

„Manau, jis turėtų būti mėgstamas: atrodo įsiklausantis į savo darbuotojų nuomonę vadovas, nemanantis, kad yra pats geriausias ir protingiausias, – papildo S.Grinkevičius. – Susidaro įspūdis, kad jis tikrai gerbia savo darbuotojus.“

Pats J.Maksvytis tvirtina, kad yra linkęs klausytis visų pusių tik iki tol, kol priimamas sprendimas. Jei jau bendrai susitarta, blaškymasis nepageidaujamas. „Kai prasideda užduoties vykdymas, negali būti demokratijos. Apsisprendę visi turi daryti tai, kas sutarta“, – savo požiūrį į įmonės darbą dėsto vadovas.

Pranašumas konkurentų atžvilgiu – investavimas į kokybę

„Terekas“ dirba trijose artimose srityse: gamina ne tik įvairaus tipo plastikinę tarą, bet ir jų formavimo įrenginius bei didžiąją dalį įrangai reikalingų detalių, siūlo gamybos kliento patalpose galimybę. Jei klientai nenori įsigyti „Tereko“ įrangos, gali būti suteikta galimybė ja naudotis savo gamyklose. Tai jiems sumažina logistikos ir darbo išlaidas, o svarbiausia – sutaupo laiko.

Kad „Terekas“ atsidurtų ten, kur yra dabar, prireikė dviejų dešimtmečių. Viskas prasidėjo nuo paprasto pastebėjimo, kad nėra vietinių limonadų ir viskas atvežama iš Lenkijos. Taigi buvo nuvažiuota į Lenkiją ir parsivežta pilstymo įranga. Kadangi netrukus atsirado daug konkurentų, reikėjo sugalvoti kažką naujo. Greitai susivokta, kad Lietuvoje už plastikinę tarą mokama per brangiai, tad nusipirkta lenkiška įranga buteliams gaminti.

„Deja, ji buvo nekokybiška, būdavo daug broko, tad galiausiai kreipėmės į vokiečius. Lenkišką įrangą išmetėme, elektroniką, pneumatiką pakeitėme vokiška, ir našumas padvigubėjo, atsirado kokybė. Tada sugalvojome, kad galime patys surinkinėti įrangą… Padarę šią rimtą rekonstrukciją maždaug po pusės metų jau gaminome analogiškus įrenginius“, – prisimena J.Maksvytis.

Kadangi tuo metu atsirado daug visokiausių limonado ir mineralinio vandens pilstytojų, „Tereko“ įranga daug kam buvo įdomi. Netrūko ir konkurentų – ypač daug jų buvo kaimyninėje Lenkijoje. Tada „Terekas“ pasirinko su pigumu konkuruoti aukštesne kokybe, ir šis sprendimas pasirodė esąs teisingas. Kai lenkai siekė sumažinti kainą naudodami pigesnes medžiagas ir kinišką elektroniką, „Terekas“  svarbiausiu tikslu laikė kokybę ir naudojosi patikima pripažintų Vokietijos gamintojų produkcija. Tai davė gerų rezultatų: rinkoje netruko pasklisti žinia, kad jų įranga nelūžta, ilgiau dirba ir leidžia pasiekti gerą kokybę, tad netrukus daug užsakovų perėjo pas „Tereką“.

Anuomet inovatyvia įmone domėjosi ir posovietinės šalys. Žinoma, tai nebuvo palikta atsitiktinumui. J.Maksvytis ne kartą skrido „į visokias almatas, taškentus, biškekus, maskvas ir kijevus“ su pasiūlymais, be to, nemažai ryšių buvo likę dar iš sovietmečiu valstybinėje įmonėje dirbto darbo laikų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo dalis senų pažįstamų tapo stambiais verslininkais, dideliais viršininkais ar svarbiais biurokratais, ir lietuviškam verslui tai tikrai netrukdė.

Vargai įžengiant į naujas rinkas

Nors „Terekas“ ir dar šiek tiek dirba su Vidurio Azijos rinkomis, jos nėra prioritetas. Buvo daug investuota į modernizaciją ir inovacijas, kad įmonės produkcija įtiktų išrankioms Vakarų ir Šiaurės rinkoms. Europos ar Skandinavijos šalių sienomis ambicijos nesustoja ir jau mezgami ryšiai su Kanada bei žvalgomasi į JAV. „Tereką“ pagrįstai vilioja rinkos, kur sukasi didesni pinigų srautai.

Strateginis „Tereko“ tikslas ilgai buvo intensyvus žengimas į Skandinavijos rinkas. Rezultatų yra – čia atidaromi jo filialai. Pernai pradėjo darbuotis „Terekas Sweden AB“, Danijoje, Norvegijoje, taip pat Olandijoje irgi dirbama šia linkme. Nors Skandinavija viliojo dėl stabilumo ir geros aplinkos verslui, pagrindinis veiksnys buvo tas, kad „Tereko“ siūlomi technologiniai sprendimai pasirodė tinkamesni jų rinkoms. Sakykime, kai kuriose šalyse dirba didžiuliai taros gamybos fabrikai, kur kas valandą jų pagaminami didžiuliai kiekiai, na, o Skandinavijos šalyse situacija kitokia. Čia taros negaminama daug ir daugiausia jos perkama iš tiekėjų, tad „Terekas“, ateinantis į jų gamyklas su gamybos paslauga, jiems yra įdomus ir ekonomiškai priimtinas.

„Buvo nelengva. Skandinavai partnerių greitai nekeičia: ir dvejus, ir trejus metus intensyviai važinėjome, derėjomės, praėjome visokius auditus, įrodinėjome, kad esame geri, kad tikrai nepavesime“, – bandymus įžengti į Skandinaviją prisimena J.Maksvytis.

Pralaužus ledus čia, artimiausias planas yra patekti į JAV rinką. Pirmi žingsniai jau padaryti ir netrukus turėtų būti sukirsta rankomis dėl pirmojo sandėrio. Rinka labai patraukli – JAV vienkartinės taros paklausa didžiulė.

Tai žinant, jau nestebina, kad eksporto apimtis auga ne keliais, o kokia pora dešimčių procentų kasmet.

Nerimas dėl darbuotojų

Nors „Terekui“ sekasi puikiai, nerimo irgi netrūksta. Įmonei išaugus (per ketverius metus darbuotojų skaičius išaugo maždaug dvigubai), vis sunkiau pritraukti pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos.

J.Maksvyčio teigimu, tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl regione dirbti sunkiau nei didmiesčiuose. „Jei reikia nekvalifikuotos darbo jėgos, dar galima rasti, bet, jei reikia inžinierių, konstruktorių ar IT specialistų, labai sudėtinga. Turime įdėti daug daugiau pastangų, kad juos pritrauktume ar užsiugdytume patys“, – teigia jis ir prideda, kad kur kas dažnesnis yra antras variantas.

Konkurencingas atlyginimas (vidutinis – virš 3 tūkst. litų) ir galimybė daug keliauti darbo reikalais – dar ne viskas. „Terekas“ investuoja į namų statybą ir jauniems specialistams suteikia gyvenamąjį plotą. Ne veltui darbuotojų rotacija labai maža.

Kaip minėta, „Terekas“ – šeimos verslas ir čia kartu dirba abu sūnūs, žmona ir brolis (su juo pradėtas verslas). Kada nors J.Maksvyčio sūnus Gintautas perims vadovavimą įmonei. Tėtis džiaugiasi, kad būsimas vadovas mėgsta savo darbą ir „dega noru dalyvauti“, o tai labai svarbu.

„Žmogus be entuziazmo kaip mašina be benzino“, – nukerta J.Maksvytis.

Apie įmonę

Įkurta: 1994 m.

Veikla: taros, taros gamybos įrenginių gamyba

Pardavimo pajamos: 2013 m. – 55 mln. Lt; 2012 m. – 49 mln. Lt

Grynasis pelnas: 2013 m. – 1,3 mln. Lt, 2012 m. – 0,8 mln. Lt

Darbuotojų skaičius: apie 120

Vidutinis darbuotojų amžius: 36

Vidutinis atlyginimas: > 3 tūkst. Lt

Lėšos inovacijoms: 2014 – 2,8 mln. Lt, 2013 – 1,5 mln. Lt

Produkcijos eksportas: 46 proc.

Šaltiniai: „Terekas“, Registrų centras

 

Apdovanojimai:

„Vokietijos ūkio apdovanojimai Lietuvoje 2014 „Inovacija“

Šešiskart apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliais; 2008 m. – sidabro

2013 m., 2012 m. ir 2008 m. – „Lietuvos metų eksportuotojas“ (vidutinių įmonių grupėje)

Ne kartą  pripažintas „Kretingos rajono metų įmone“ vidutinių įmonių kategorijoje

Šaltiniai: „Terekas“, Ūkio ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija

Juozo Maksvyčio dosjė

Amžius: 52

Išsilavinimas: Aukštasis, inžinierius hidrotechnikas

Alma mater: Aleksandro Stulginskio universitetas (buv. Žemės ūkio akademija)

Darbo patirtis:  valstybinė melioracijos įmonė sovietmečiu, „Terekas“

Pomėgiai: aktyvus laisvalaikis

Šeiminė padėtis: vedęs, turi du sūnus

Mėgstamos knygos: Jacko Welscho, Donaldo Trumpo, Larry Bossidy ir Ramo Charano

Vadovavimo stilius: demokratija iki sprendimo, diktatūra pradėjus vykdyti

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2014-m

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on rugsėjo 18, 2014, in Ekonomika, Profiliai and tagged , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: