Birželį privalomų pamatyti filmų sąrašas

https://i1.wp.com/d1oi7t5trwfj5d.cloudfront.net/5e/91/f39bad4d4e22a772d499c9621867/the-immigrant-exc-foto-4.jpg

Kino teatrus taip pat apima vasaros tingulys. Pirmasis vasaros mėnuo vertingų filmų premjerų gausa nepasižymės, tačiau vien tai, kad Lietuvą pagaliau pasieks toks ilgai lauktas ir puikiai įvertintas filmas, kaip “Vieną kartą Niujorke”, turėtų kelti kinomanų entuziazmą.

Sudėtinga lenkaičių istorija
Emocionali kino juosta “Kartą Niujorke” (rež. Jamesas Gray) žiūrovus nukels į 1921-uosius, kai į Ameriką plūdo daugybė emigrantų iš neseniai Pirmojo pasaulinio karo nuniokotos Europos. Tarp jų – dvi geresnio gyvenimo ieškančios seserys iš katalikiškos Lenkijos. Deja, svajonių šalis merginas pasitinka nesvetingai: Magda serga plaučių liga, todėl uždaroma į karantiną, o vienai likusiai Evai (akt. Marion Cotillard) iš pradžių gresia būti deportuotai atgal į Europą, vėliau tenka eiti į skaudžius kompromisus su savo sąžine, kad išliktų laukinėse Niujorko džiunglėse.
Sutiktas vyras Bruno Veisas (akt. Joaquinas Phoenixas), iš kurio ji tikisi pagalbos, įpainioja ją į prostitucijos verslą. Eva nekenčia savęs už tai, tačiau negali pasitraukti, nes jo duodami pinigai yra vienintelė galimybė padėti seseriai. Vieną dieną merginos gyvenime pasirodo Bruno pusbrolis Emilis, vadinamas magu Orlandu (akt. Jeremy Renneris), ir sužiba viltis, kad galbūt gyvenimas gali būti kitoks. Tačiau siekti laimės nebus lengva: jausmus Evai puoselėja ne tik geraširdis Emilis, bet ir neprognozuojamas, pavojingas Bruno, nemėgstantis, kad kas nors kėsintųsi į jo nuosavybę.
Ši juosta praėjusių metų Kanų festivalyje varžėsi pagrindinėje konkursinėje programoje dėl “Auksinės palmės šakelės”, tad kokybė –  garantuota. Filmui daug žavesio suteikia tai, kad režisierius J.Gray pats yra kilęs iš Ukrainos žydų emigrantų šeimos ir į šį darbą sudėjo daug patirties, kurią patyrė jo seneliai ir kiti emigrantai, į Niujorką atvykę panašiu metu kaip ir Eva.
Pagrindinį moters vaidmenį atlikusi M.Cotillard yra “Oskaro” laureatė, jo nusipelniusi vaidmeniu filme “Edit Piaf. Rožinis gyvenimas”. Kaip geriausia aktorė ji taip pat yra apdovanota “Auksiniu gaubliu”, BAFTA bei “Cezario” apdovanojimais, o už filmą “Labai ilgos sužadėtuvės” – “Cezariu” už geriausią antraplanį vaidmenį. M.Cotillard laikoma viena ryškiausių šiandieninės kartos Prancūzijos aktorių.
Kino mėgėjams ji gerai žinoma iš tokių populiarių juostų, kaip “Vidurnaktis Paryžiuje”, keturis “Oskarus” pelniusios “Pradžios” ar “Tamsos riterio sugrįžimo”.
Dviejų pagrindinių vyrų Evos gyvenime vaidmenis atliekantys aktoriai J.Phoenixas ir J.Renneris yra “Oskaro” nominantai, taip pat ne kartą įvertinti prestižinėmis kino nominacijomis ir apdovanojimais. Taigi pagrindinių aktorių komanda – tikrai stipri. Pasirodžiusi juosta sulaukė entuziastingo, be kelių išimčių, teigiamo kritikų įvertinimo.

Į didįjį ekraną sugrįžta princesės ir piktadarės

Roberto Strombergo režisuotas filmas „Piktadarės istorija“ („Maleficent“) papasakos istorijos „Miegančioji gražuolė“ priešistorę, kurioje pagrindinį piktosios raganos vaidmenį atliks Angelina Jolie. Vis dėlto tai nebus paviršutiniškas pasakojamas, kur ragana visada buvo bloga ir visada siekė nuskriausti princesę. Šįkart pasirinktas netradicinis pasakos interpretavimas ir koncentruojamasi ne į mieląją princesę Aurorą (akt. Elle Fanning), o į neigiamą personažą – piktąją burtininkę.

Mažai kas žino, kad anksčiau Malefisentės širdis visai nebuvo kieta – prieš daugelį metų ji buvo geroji sparnuotoji fėja gyvenusi Užkerėtame miške. Tamsa jos širdyje atsirado tada, kai, stojusi į kovą su įsibrovėliais, geroji fėja užsitraukė tų kraštų karaliaus nemalonę. Panoręs ja atsikratyti, jis rado būdų. Malefisentę išdavė jos vaikystės draugas, kuriuo ji besąlygiškai pasitikėjo, o blogiausia tai, jog fėja neteko brangiausio turto – sparnų. Įskaudinta širdis sudiržo ir ėmė reikalauti keršto. Savo pyktį ji nukreipė į jos gyvenimą sugadinusio karaliaus mylimą dukterį Aurorą, kurią užkeikia. Vis dėlto buvusi fėja dar nėra praradusi viso praėjusio gyvenimo: daug metų stebėjusi savo priešo dukterį, ji pamilsta mergaitę ir netgi ima gailėtis dėl savo sprendimo ją prakeikti amžino miego prakeiksmu, tačiau viską atitaisyti jau atrodo per vėlu.

Tai R.Strombergo režisūrinis debiutas. Jis geriau žinomas kaip talentingas specialiųjų efektų kūrėjas, daug prisidėjęs prie tokių sėkmingų filmų kaip „Avataras“ ar „Alisa stebuklų šalyje“ kūrimo. R.Strombergas keletą kartų pelnė „Emmy“ (televizijos apdovanojimai, prilyginami kino „Oskarams“) už specialiųjų kino efektų kūrimą, be to, laimėjo net du „Oskarus“ už geriausią meninį filmų apipavidalinimą. Jis neabejotinai puikus specialiųjų efektų meistras, tačiau, kaip bus sutiktas jo režisūrinis debiutas, pasakyti sunku. Visgi, kad ir kaip benutiktų, filmą neabejotinai išgelbės daugybė stilingų specialiųjų efektų bei aktorė A.Jolie.

Meilė, maistas ir animacija

Nors kiti filmai savo ryškumu vargiai galėtų varžytis su minėtomis juostomis, tačiau kai kurie jų neabejotinai suras savo žiūrovą. Tarkim, romantinė juosta „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“ („The Fault in Our Stars“), paremta to paties pavadinimo  amerikiečių rašytojo Johno Greeno  bestseleriu, tikrai pakerės šilto ir įkvepiančio filmo ieškančius žiūrovus. Joose Bone režisuota istorija pasakoja apie sunkiai sergančią paauglę, kuriai liko nebe daug laiko. Deguonies balionėlis yra nuolatinis Heizelės palydovas, ji žino, kad mirs, todėl stengiasi išlaikyti atstumą nuo ja susidomėjusio Gaso – kam reikia dar ką nors skaudinti. Vis dėlto tikėdami, kad gyvenimas yra apsprendžiamas kažko daugiau nei tik nugyventų metų skaičiaus, jie leidžia sau mylėti vienas kitą ir džiaugtis laime, nors laikrodis ir negailestingai tiksi.

Savo neįprasta tematika vilioja ir „Šefas ant ratų“ („Chef“), režisuotas Jono Favreau. Tai – filmas, puikiai tinkantis maisto gaminimo gerbėjams („foodies“). Istorija sukasi apie storulį restorano šefą Carlą Casperą, laikantį maisto gaminimą tikrų tikriausia kūryba ir visai nenorinčiu gaminti tų nuobodžių patiekalų, įrašytų meniu. Kaip ir reikia tikėtis, jis greitai netenka darbo. Prarastas darbas, pykčiai namuose ir miglota ateitis pastato kulinarą į sudėtingą situaciją, tačiau tikras talentas vienaip ar kitaip ras progą pasireikšti ir magija sugrįš. Ir Carlas suranda būdą – o kodėlgi neįsteigus mobilų užkandinių tinklo?

Pascalio Chaumeilio juodojo humoro juosta „Ilgas kelias žemyn“ („A Long Way Down“) patiks mėgstantiems groteskiškas, tragikomiškas situacijas. Čia tokios skausmingos problemos kaip savižudybė, skausmas ir baimės pateikiamos tarsi pokštaujant. Pasakojimas prasideda Naujųjų metų naktį, kai ant dangoraižio stogo susitinka keturi nepažįstamieji, atėję visam laikui išspręsti juos graužiančių problemų, tiesiog nušokant nuo stogo sproginėjant šventės fejerverkams. Susitikus keturiems nelaimingiesiems kartu nusižudyti atrodo kažkaip keista, tad tokia grotestiška situacija juos ištraukia iš ankstesnių planų. Bent jau trumpam – bent artimiausiems dviems mėnesiams. Jie sudaro sutartį, jog šįkart nuo stogo jie nulips gyvi ir iki Valentino dienos padės vienas kitam tokiais ir likti. Taigi savižudžiai ima saugoti vienas kitą, kad kuris nors nenusižudytų, o ši groteskiška užduotis tikrai nėra iš lengvųjų. Savos problemos ir taip jau smaugia, o čia dar užsikraunamos kito žmogaus bėdos. O gal tai kaip tik padės vėl atrasti gyvenimo prasmę ir taps jų išsigelbėjimu?

Į didžiuosius ekranus sugrįš ir robotai transformeriai, kurių istorijos neabejotinai yra išauginusios gerbėjų kartą visame pasaulyje. Istorija tikrai nėra daug ko verta, tačiau galima numanyti, kad 3D formatui kūrėjai paruošė daug įspūdingų dalykų.

Taigi istorija prasideda nuo sunkiai gyvenančio mechaniko Keido (akt. Mark Wahlberg), bet kokia kaina siekiančio išleista savo dukterį į koledžą. Kad gautų pinigų, jis remontuoja metalo atliekose rastas liekanas. Šitaip vieną kartą jo autoservise atsiranda neįprasta metalo krūva – gerai aplamdytas transformerių vadas Optimas Praimas. Džiaugsmo tai niekam nesukelia – vyriausybei labiau patiko, jog autorobotai ir jų priešai diseptikonai paliko Žemę ir esą žmonija galėjo pasijausti saugiau. Kita vertus, koks gali būti saugumas, kai Žemę netikėtai užpuls ne itin draugiškai nusiteikę į robotus panašūs sutvėrimai. Čia gali padėti tik transformerių vadas, tačiau, ar jis tikrai imsis ginti jį ir jo bendražygius už įstatymo ribų paskelbusią ir iš planetos išguiti siekusią žmoniją?

http://www.veidas.lt/birzeli-privalomu-pamatyti-filmu-sarasas

 

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on birželio 9, 2014, in Kinas, Kultūra and tagged , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: