Nauja tendencija: serialų mėgėjai išjungia televizorius

Televizija keičiasi. Jos turinys vis labiau persikelia į internetinę erdvę, o žiūrovai įgyja daugiau galios valdyti televizijos žiūrėjimo procesą.

Lietuvoje jau rodomas lietuviškas serialas, skirtas ne televizijai, o internetui. Mariaus Čižausko ir Olego Surajevo sumanyta juokinga komedija jaunimui apie keturis skirtingus jaunuolius, sutikusius dalyvauti realybės šou, pataikė tiesiai į dešimtuką ir pritapo prie naujų pasaulinių televizijos tendencijų. Tėra sukurtos vos dvi šio internetinio serialo serijos, tačiau jis turi jau 16 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle “Facebook”, o pirmoji jo serija sulaukė daugiau nei 170 tūkst. peržiūrų “YouTube” svetainėje.
Televizinis turinys kuriamas apeinant pačią televiziją – regis, tokia praktika tampa vis populiaresnė.
Pasak aktoriaus M.Čižausko, į televiziją patekti sunku, o internete galima paleisti, ką tik nori. “Iš esmės tai yra jau parengta platforma, nereikia niekam atsiskaitinėti ir nieko įrodinėti. Mūsų, jaunų kūrėjų, sprendimas buvo pradėti nuo to. Internetas priima visus”, – dėsto vaikinas, pridurdamas, kad internete atsiras bent penkios serijos.
Šis serialas ilgai nebuvo vienišas Lietuvos virtualiojoje padangėje. Kovą pasirodė kitas penkių serijų internetinis serialas “0 sveikų”, kurį režisavo gerai pažįstamas aktorius Ramūnas Cicėnas. Kūrėjai nusipelnė liaupsių, nes puikiai išnaudojo interneto galimybes, sukurdami ne įprastą, o žaismingą interaktyvų serialą. Tai reiškia, kad tai, kaip viskas klostysis, sprendė patys žiūrovai: istorija būdavo stabdoma įdomiausioje serijos vietoje ir ekrane pasirodydavo du galimi tolesnės eigos pasirinkimai. Katras jų surinkdavo daugiau balsų, ta linkme ir pasisukdavo istorija.
Taigi matome, kad internetui skirtos produkcijos tik daugėja. Tai kūrėjams suteikia daugiau kūrybinės laisvės ir leidžia daryti tai, ko negali tradicinė televizija.

Lankstumas pakeri, bet sukelia ir bėdų

Akivaizdu, kad tai, kaip žiūrime televiziją, keičiasi neatpažįstamai. Vis daugiau žiūrovų norimo turinio ieško ne televizijų programose, o mieliau keliauja į internetą ir iškart pasiima, ko jiems reikia. Kitaip tariant, arba žiūri pamėgtus serialus tiesiog internetu, arba iš atitinkamų svetainių tiek legaliai, tiek nelegaliai parsisiunčia juos į savo kompiuterius. Negana to, labiau pasiekiamas tapo ne tik pats turinys, bet išmaniųjų prietaisų dėka išsilaisvinome iš svetainių ir televiziją galime žiūrėti bet kur ir bet kada. Taigi turime paradoksą: nors televizijų žiūrimumo reitingai gana maži, tačiau realusis žiūrėjimo laikas pailgėjo.

Žinoma, kuo daugiau galimybių, tuo daugiau pagundų. Jei jau galima iškart parsisiųsti ar internete peržiūrėti kelis serialo sezonus, kodėl to nepadarius? Veikiausiai ne vienas nors kartą patyrė, ką reiškia patekti į laiko kilpą, kai viskam prasidėjus viena mėgstamo serialo serija, pabaigiama aštuoniomis ar daugiau valandų, išbrauktų iš gyvenimo ir krūva neatliktų darbų. Toks reiškinys vis labiau plinta ir net gavo pavadinimą – binge watching, nusakantį besaikį žiūrėjimą. Viena vertus, tai paprasčiausiai įdomu, o, kita vertus, nežiūrint tokių populiarių serialų kaip „Sostų karai“ (Game of Thrones) ar Oranžinė – tai nauja juoda (Orange Is the New Black), realu, kad liksi už draugų pokalbių ribų, vienintelis nieko nesuprasdamas ir, veikiausiai anksčiau ar vėliau vis tiek apsispręsi žiūrėti tą patį serialą kaip ir aplinkiniai, o tada, be abejo, teks greitai peržiūrėti iki tol išleistas serijas ir juos prisivyti, kad būtų galima drauge įsilieti į malonų naujo sezono ar serijų laukimą.

Beje, yra įdomi teorija, kuria remiantis besaikis serialų, kino filmų žiūrėjimas galėtų būti paaiškinamas kaip „racionali priklausomybė“. Dažniausiai mokslininkų Kevino M.Murphy ir Nobelio premijos laureato Gary S.Beckerio pasiūlytas racionalios priklausomybės modelis naudojamas analizuoti įvairias biologiniu pagrindu grįstas priklausomybes (cigarečių, alkoholio, narkotikų), tačiau pasirodė tinkamas ir kitokio pobūdžio priklausomybėms tyrinėti, tarkim, lošimui, persivalgymui, netgi filmams ir kt. To esmė paprasta: nors žmogus puikiai supranta, kad ką nors darydamas, gali turėti bėdų, vis tiek sąmoningai tai daro vėl ir vėl, žinodamas, kokius gerus pojūčius tai suteikia bei norėdamas tai vėl patirti. Dėl to siekiama maksimizuoti ko nors vartojimą. Kuo dažniau pasiduodama įpročiui, tuo noras tik stiprėja. Taigi, jei žiūrėsite vieną seriją po kitos, net žinodami, kad dėl to turėsite bėdų, galbūt jums išsivystė racionali priklausomybė.

Televizijos keliauja į internetą arba pralaimi

Tradicinėms televizijoms tampa vis sunkiau konkuruoti su interneto transliuotojais. Jei anksčiau tradiciniai televizijos tinklai dar turėjo kokybinį pranašumą ir buvo aišku, jog jų turinys bus profesionalus, o ne mėgėjiškas (kaip būdavo su antraisiais), tai pastaraisiais metais ši takoskyra tiek technine, tiek turinio prasme beveik visai išnyko, juolab, kad jie patys sugeba kurti originalų vertingą turinį.

Kai pasaulyje pirmaujantis internetinės televizijos tinklas „Netflix“, turintis bene 40 mln. prenumeruotojų, 2013 m. pradžioje pristatė tik interneto erdvei skirtą kultiniu tapusį serialą „Kortų namas“ („House of Cards“), tai buvo riba, parodžiusi, jog interneto televizijos ima orientuotis į masinę auditoriją ir meta rimtą iššūkį tradiciniams televizijų tinklams. Tuo interneto transliuotojai įžengė į etapą, ypač kai nuožmaus politiko Francis Underwoodo (vaidina Kevin Spacey) gyvenimas ir valdžios siekimo peripetijos JAV atstovų rūmuose patraukė pavydėtiną gerbėjų auditoriją ir internetiniam serialui uždirbo prestižinį „Auksinio gaublio“ apdovanojimą.

Šiuo metu internetiniai transliuotojai, kaip „Hulu“, „NetFlix“ ar „Amazon Prime Instant Video“, siūlantys video pagal pareikalavimą (Video on Demand), užkariauja vis didesnę nišą. Tradiciniams televizijos tinklams teks arba nunykti, arba prisitaikyti. Didieji tradicinės televizijos tinklai stengiasi taip daryti, tačiau konkurencinėje kovoje atsilaikyti tampa vis sunkiau. Tarkim, milžinas „HBO“ pernai savo prenumeratorių skaičių padidino 2 mln., kas buvo geriausias rezultatas per ilgus metus, tačiau kitoje barikadų pusėje esantis „Netflix“ jų prisidėjo 6 mln. Galiausiai 2013 m. jis baigė su didesniu nei 44 mln. prenumeratorių skaičiumu, o jų pelnas ir akcijų vertė šoktelėjo iki debesų. Praėjusius metus „Netflix“ baigė su 112 mln.dolerių (apie 279 mln. Lt) pelnu, kurį jam padėjo surinkti tokie populiarūs serialai kaip „Kortų namas“ ar „Oranžinė – tai naujoji juoda“ (taip pat gavęs „Auksinį gaublį“). Beje, konkuruotuoti „Netflix“ nusiteikęs rimtai, tarkim, šiemet ruošiamasi originalaus turinio kūrimui skirti apie 3 mlrd.. dolerių, o per trejus metus – apie 6,2 bln. dolerių. Beje, būtent „Netflix“, o ne koks kabelinės televizijos tinklas susilaukia daugiausiai kasdienio dėmesio, juk viskas patogu: sumokėjus gana nedidelį mokestį gali bet kur ir bet kiek žiūrėti daugiau nei milijardą valandų įvairių filmų, laidų ar originalių tinklo serialų.

Tuo tarpu kito svarbaus interneto transliuotojo „Hulu“ pajamos 2013 m. viršijo 1 mlrd. dolerių ir turėjo virš 5 mln. mokančių prenumeruotojų. Jie taip pat oreintuojasi į originalų turinį: pernai „Hulu“ paleido virš dvidešimt pavadinimų originalaus turinio darbų, na, o per keletą ateinančių metų ketina šį skaičių padvigubinti. Visgi kol kas išlaidų ir pajamų balansas „Hulu“ nedžiugina, tačiau tikimasi, kad pasiklojęs pamatus, jis įsibėgės.

Matydami vis stiprėjančią interneto transliuotojų konkurenciją, daug televizijos tinklų patys ima aktyviai keltis į internetą, pavyzdžiui, sudaro sandorius, jog po kurio laiko jų produkcijai pasirodžius eteryje, ji atsirastų ir internete, arba patys teikia tiesioginės transliacijos internetu galimybę. Be to, domisi galimybe savo produkciją taip pat transliuoti per išmaniuosius prietaisus. Tarkim, „HBO“ leidžia prenumeratoriams prieti prie savo turinio archyvo per specialiai tam sukurtą mobiliąją programėlę, tą patį daro „Verizon“ su savo „Flex View“, kuria arba svarsto kitos televizijos. Jos neabejotinai vos ieškos naujų galimybių, kad taptų kuo patrauklesnės, na, o dėl to žiūrovai tik laimės.

Kas dabar populiaru?

Esant dideliam pasirinkimui, svarbu apsispręsti, kas verta mūsų laiko. Vertėtų išskirti „Sostų žaidimą“ (dar verčiama „Sostų karai“), paremtą George R.R. Martino knyga „Ledo ir ugnies daina“, ir pasižymintį stipriu scenarijumi, apgalvota politikos ir klastos anatomija bei išleistais didžiuliais pinigais scenografijai sukurti. Čia septynios kilmingųjų giminės grumiasi dėl valdžios ir noro apsaugoti mylimuosius. Prasidėjęs ketvirtasis sezonas tarp gerbėjų sukėlė tikrą ažiotažą. Ne veltui – pirmoji naujojo sezono serija kainavo 10 mln. dolerių, kai tuo tarpu palyginus, visas pirmasis sezonas kūrėjams atsiėjo 60 mln. dolerių. Nenuostabu, kad sezono premjera tapo žiūrimiausia „HBO“ nuo 2007 m., kada pasirodė finalinė kultinio serialo „Sopranai“ serija. Beje, šis serialas gali pasipuošti dar viena etikete – daugiausia virtualių piratų dėmesio susilaukusia visų laikų televizijos serialo serija.

Mistika dominuoti nepaliauja, tad mėgstantieji tokius serialus vėl gali džiaugtis „Vampyrų dienoraščiais“ (The Vampire Diaries) bei kitu serialu apie vampyrus „Tikras kraujas“ (True Blood), o labiau prijaučiantys vilkolakiams – kad ir „Įkandimas“ (Bitten). Gana didelę auditoriją surenka ir serialas „Vaikščiojantys negyvėliai“, pasakojantis apie zombių apokalipsės metu besistengiančią išgyventi žmonių grupelę. Nors į tokį serialą norisi žiūrėti skeptiškai, visgi jis jau susišlavė ne vieną prestižinį apdovanojimą ar nominaciją, o tarp jų ir „Auksinį gaublį“. Taip pat vertėtų paminėti šių metų serialą „Silikono slėnis“ (The Silicon Valley), su humoru pasakojantį apie šešis aukštųjų technologijų ekspertus ir tai, kad „tie, kurie labiausiai pasiruošę pasiekti sėkmę, yra mažiausiai gebantys su ja susitvarkyti“. Čia galima tikėtis gana neblogo žvilgsnio iš vidaus, nes serialas dalinai grįstas Mike Judge, vieno iš kūrėjų, aštuoniasdešimtaisiais čia dirbusio inžinieriumi, patirtimi. Kitas su technologijų iškilimu susijęs serialas – „Sustok ir užsidek“ (Halt and CatchFire), kuris rodys praėjusio amžiaus aštuoniasdešimtųjų Teksasą ir revoliucingo išradimo kompiuterio iškilimą.

Detektyvų ar šiaip niūrių ir painių istorijų mėgėjams tikrai patiks naujas serialas „Tikri detektyvai“. Istorija sukasi apie du detektyvus Rust Cohle ir Martin Hart, kurie susitiko per 17 metų trunkančią serijinio žudiko medžioklę Luizianos valstijoje. Serialas kritikų giriamas už įtemptą, įtraukiantį istorijos rutuliojimąsi bei brandžią pagrindinių aktorių dueto vaidybą. Iš komedijų galima rekomenduoti „Babilono liekanas“ (The Spoils of Babylon), kur galima pamatyti tokius ryškius Holivudo veidus kaip Tobey Maguire ar Jessica Alba. Serialas orientuojasi į iš naftos turtus susikrovusią šeimą bei jų gyvenimo peripetijas, kaip, tarkim, brolio meilė savo įseseriai ar verslo reikalai su Viduriniųjų Rytų šeichu. Kuriozinių situacijų netrūksta, o jas meistriškai pateikia surinkta gera aktorių komanda.

2014-ųjų serialai pasižymi ir istorijos interpretacijomis. Ryškesnės jų – „Klondaikas“ (Klondike) ir „Posūkis“ (The Turn). Pirmasis vaizduoja XIX a. Kanadą, Jukoną, ir garsiąją aukso karštinę, paviliojusią ne vieną vyrą. Tarp jų ir du vaikystės draugus bei nuotykių ieškotojus, siekiančius gretai praturtėti (Richardas Maddenas, Augustus Prew). Tai yra pirmasis „Discovery“ kanalo bandymas kurti mini televizinį serialą, tad jis turi ir atitinkamą braižą – bus daug žmogus prieš gamtą istorijų. Visgi personažams dėl aukso teks iškęsti ne tik šiaurietiškos Jukono gamtos iššūkius, bet ir susidurti su godžiais verslininkais, klastingais konkurentais bei pinigų siekiančiomis viliokėmis, ir visa tai vietinių indėnų genčių, stebinčių, kaip dėl aukso alinamos jų žemės ir miršta gentainiai, fone.

Istorinė karinė drama „Posūkis“ nukels į 1778-uosius, į patį JAV nepriklausomybės karo įkarštį. Istorinis serialas parodys Culperio žiedo, šnipų organizacijos, įkurtos generolo Džordžo Vašingtono įsakymu, veiklą britų Niujorko užėmimo metu. Tai puiki galimybė kitu kampu pažvelgti į JAV istoriją, be to, žadama, kad įtampos tikrai pakaks.

Daug tikimasi iš „Raudonojo kelio“ (The Red Road). Sklinda gandai, jog „Sundance“ televizija jį sukūrė mesdamas iššūkį tokiems originalių serialų kūrėjams kaip „HBO“. Masina ir tai, jog jame pavojingą indėną vaidina „Sostų žaidime“ aršųjį dotrakų genties vadą kalą (karalių) Drogą įkūnijęs Jasonas Momoa. Taigi mažame miestelyje prie Ramapo kalnų grasina įsižiebti lemtingas konfliktas ne tik šerifo (Martinas Hendersonas) šeimoje, bet ir tarp miestelio gyventojų bei kalnuose gyvenančių indėnų. Po nuslėptos tragedijos, į kurią veikiausiai įsipainiojo šerifo žmona (Julianne Nicholson), užsimezga keista sąjunga tarp šerifo ir šio nenuspėjamo indėno, kuris ruošiasi sumedžioti visus, susijusius su tragedija.

Dar galima paminėti „Fargo“, sukurtą pagal Ethano ir Joelio Coenų 1996 m. sukurtą filmą komišką trilerį apie nėščią Minesotos policininkę (Frances McDormand), sekančią dviejų žudikų pėdsakais. Tada F.McDormand buvo apdovanota „Oskaru“ už geriausią moters vaidmenį, o kitą „Oskarą“ filmas gavo už geriausią scenarijų. Taigi žymieji broliai nusprendė filmą paversti serialu ir šiemet pasirodė pirmosios jo serijos. Šio dueto gerbėjai neturėtų jo praleisti pro akis.

http://www.veidas.lt/nauja-tendencija-serialu-megejai-isjungia-televizorius

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on gegužės 20, 2014, in Kinas, Kultūra and tagged , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: