Gamta koreguoja pasaulio vartojimo įpročius

Vyno, kakavos, krevečių ir alyvuogių pasiūla jau dabar netenkina paklausos, o netolimoje ateityje galime pajusti tokių ir kitokių produktų trūkumą. Taigi jų kainos jau padidėjo ir dar kils.

Nors dalies produktų pasaulinės pasiūlos sumenkimas lietuvių vartojimo įpročiams žymesnės įtakos neturės, tačiau kai kurių mums įprastų produktų, tarkime, vyno ar kakavos, pasaulinės pasiūlos mažėjimą pajus ir dažnas lietuvis.

Vyno trūks vis labiau

Ne, pasaulio vynuogynų nenusiaubė uraganai ir šalnos jų nepakando, o ir derlius buvo pakenčiamas, tačiau vyno paklausa jau pernai 300 mln. dėžių viršijo pasiūlą, o šiemet ir kitąmet, pasak Amerikos “Morgan Stanley” finansinių paslaugų įmonės atlikto tyrimo, jo trūks dar labiau.
Kodėl taip yra? Todėl, kad pasaulio gyventojai šiuo metu norėtų išgerti 3 mlrd. dėžių vyno per metus, bet vyno gamintojai per metus sunkiai prispaudžia ir 2,8 mlrd. dėžių. Kitaip tariant, pasiūla nebepatenkina paklausos. O taip atsitiko daugiausia todėl, kad kai kuriose valstybėse stipriai padidėjo vyno suvartojimas. Tarkime, Kinijoje dabar jo išgeriama dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
Vyno trūkumas nėra netikėtai iš dangaus nukritusi staigmena: 2004-aisiais vyno gamyba buvo stipriai išaugusi ir tuomet problema buvo vyno perviršis, tad dauguma gamintojų sumažino gamybos apimtis. Maždaug 60 proc. visos vyno produkcijos pagaminančioje Europoje per pastarąjį dešimtmetį vynuogynų plotai taip pat smarkiai sumažėjo. Tai geriausiai galima pajusti trijose pagrindinėse Senojo žemyno vyno gamintojose – Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Dar pridėkime, kad pastaruosius kelerius metus vynuogių derlius nedžiugino, ir turime dabartinę padėtį: praėjusiais metais vyno gamyba Europoje nukrito maždaug dešimtadaliu, o palyginti su „auksiniais“ 2004-aisiais – net ketvirtadaliu.
Taigi kas laukia vyno mėgėjų? Alternatyvų čia nėra daug: jiems teks arba mokėti daugiau, arba pereiti prie vadinamojo naujojo pasaulio vynų. Jam atstovaujančiose šalyse, priešingai nei Europoje, matomas stabilus vyno gamybos didėjimas. Ir nors naujasis pasaulis (t.y. be Europos) drauge pagamina tik apie 40 proc. vyno, galima tikėtis, kad būtent šios šalys padės subalansuoti vyno rinką ir sušvelnins jo trūkumą.

Dėl nepalankių orų laukia mažas alyvuogių derlius

Vis dėlto bėda viena nevaikšto. Brangs ne tik vynas: tai gresia ir dažniausiai su juo vartojamiems produktams – alyvuogėms bei kai kurių rūšių sūriui.
Alyvuogių (ir iš jų gaminamų produktų) kaina didės dėl blogų orų nulemto mažo derliaus. Ypač dėl blogų orų nukentėjo Graikijos alyvuogių augintojai, o juk Graikija yra trečia pagal dydį po Ispanijos ir Italijos alyvuogių aliejaus gamintoja. Graikijoje alyvmedžiai užima apie 60 proc. dirbamos žemės ir čia kasmet (priklauso nuo derliaus) pagaminama apie 370–430 tūkst. tonų alyvuogių bei jų produktų. Šiemet prognozuojama, kad tas skaičius bus net menkesnis nei 370 tūkst. tonų. Dauguma Graikijos ūkininkų skundžiasi, kad nemažoje dalyje regionų alyvuogių derlius šiemet iki 80 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniais metais.
Vaizdas liūdnas ne tik Graikijoje: Ispanijoje alyvuogių derlius taip pat nedidelis, tik priežastis kita – pakenkė metų pradžioje įsivyravusi sausra. Negana to, ūkininkai nuogąstauja, kad iš dabartinių ženklų matyti, jog ir kitų metų alyvuogių derlius nebus didelis. Tai ir skatina prognozes, kad pasaulyje gali būti nebepatenkinama tokių produktų, kaip alyvuogės ar jų aliejus, paklausa, todėl žadamas kainų kilimas.
Prognozuojama, kad dėl tokios situacijos dabartinės alyvuogių kainos Europos šalyse gali pakilti iki 50 proc. Tiesa, prognozes švelnina tai, kad prieš šį nesėkmių ruožą alyvuogių derlius buvo itin geras, ir tai leido sukaupti šiek tiek atsargų.
Negana to, nelinksmos žinios ir prognozės plaukia ir iš sūrininkų flango. Didžiosios Britanijos ekspertai kalba apie artėjančią ožkų pieno sūrio krizę. Tai susiję su tuo, kad 2010 m. dėl bakterinės ligos (Q karštinės), potencialiai pavojingos ir žmonėms, Europos fermose teko išskersti apie 50 tūkst. ožkų bei avių, todėl sumažėjo ožkų pieno pasiūla, o dalis fermerių apskritai atsisakė jų veisimo verslo. Leidinio „The Independent“ teigimu, didžiausią pasiūlos ir paklausos neatitikimą (taigi ir išaugusias kainas) turėtume išvysti atėjus žiemai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/gamta-koreguoja-pasaulio-vartojimo-iprocius

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on lapkričio 15, 2013, in Ekonomika, Geras skonis, Visuomenė and tagged , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: