Kai hobis tampa verslu

Lietuvoje šiandien veikia jau šimtai verslo įmonių, kurias sukūrė žmonės, tiesiog norėję daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir sugebėję tai paversti pragyvenimo šaltiniu.

„Visada labai mėgau šokoladą ir mano vaikystės svajonė buvo jį gaminti, nors tuo metu dar nė nebuvo privačių bendrovių. Man tai atrodė kaip kažkas stebuklinga, neprieinama paprastam mirtingajam“, – prisimena šokolado manufaktūros „AJ šokoladas“ įkūrėjas Algimantas Jablonskas.
Nors savo konditerijos verslą A.Jablonskas turi jau kone dvidešimt metų, šokoladą sako „atradęs“ tik prieš dešimtmetį, kai visai kitais reikalais nukeliavo į Belgiją ir partneriai netikėtai nuvežė jį į šokolado fabriką. Būtent tai ir tapo impulsu naujam verslui. „Po kurio laiko namuose vietoj skalbyklos patalpos įrengiau mažytį cechelį, kuriame kartu su dviem 13 ir 17 metų sūnumis gaminome šokoladą. Pradėję nuo mažytės parduotuvės per dešimtmetį neblogai išsiplėtėme, ir taip mano vaikystės svajonė virto verslu“, – prisimena ne vieną šokolado parduotuvę ir restoraną įvairiuose Lietuvos miestuose įkūręs A.Jablonskas.
Žymaus Lietuvos keliautojo Dainiaus Kinderio istorija taip pat yra puikus pavyzdys, kad malonumas gali puikiai derėti su pragmatiškumu, o hobis – išsirutulioti į verslą. Kelyje praleidęs kone penkiolika metų, keliautojas ne tik parašė tris kelionių knygas apie aplankytus egzotinius kraštus, bet ir įkūrė kelionių organizavimo bendrovę „Magelano kelionės“. Nors D.Kinderis, baigęs teisės mokslus, turėjo ir kitų galimybių rinktis, kuo užsiimti, jis nusprendė likti prie didžiausio savo pomėgio.
„Apsispręsti buvo ne taip ir sunku, nes jau turėjau neblogą įdirbį: žmonės ir anksčiau konsultuodavosi su manimi dėl kelionių į egzotines šalis ar prašydavo, kad parengčiau maršrutus. Kita vertus, man labai patiko Pietryčių Azija, bet ten apsilankydavau gana retai, taigi pats ieškojau būdų, kaip tai padaryti dažniau. Būtent tada kilo idėja pasiūlyti artimiausiems bičiuliams vykti su jais į šias šalis ir pabūti jų kelionių vadovu, o vėliau viskas natūraliai išsiplėtė“, – aiškina Dainius.

Verslauti skatina ir aistra sportui

Noras daugiau laiko skirti mėgstamam sportui paskatino atsirasti ne vieną naują verslą. Pavyzdžiui, bemotorių parasparnių pilotas Rytis Stankevičius dar prieš keturiolika metų susidomėjo parasparniais. Susidomėjimas iš pomėgio palengva tapo rimtai propaguojamu sportu (jam priklauso ne vienas Lietuvos rekordas), o galiausiai ir verslu.
Dėl skraidymo metęs savo ankstesnę veiklą – prekybą automobiliais, R.Stankevičius tikina niekada dėl tokio sprendimo nesigailėjęs: „Kai pomėgis tampa darbu, tu juk niekada nedirbi. Taigi gal čia ir mažiau uždirbu, bet darau tai, ką noriu, ir esu laimingas.“
Panašiai viskas pakrypo ir buvusiam bankininkui Aurelijui Šarkai, gana netikėtai tapusiam „Shanti“ jogos centro vadovu. Prieš tai joga jo nedomino ir Aurelijus tikrai nesitikėjo, kad būtent ji taps gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu.
„Man buvo įkyrėjęs spaudimas ir nuolatinis stresas ankstesniame darbe, tai darė didelę įtaką sveikatai ir dėl to teko atidėti visus darbus. Kadangi tuo metu turėjau laisvesnio laiko, pasitaikius galimybei praleisti atostogas jogos stovykloje ir taip esą pasitaisyti sveikatą, sutikau, nors ir maniau, kad tikrai išvažiuosiu jai dar nesibaigus. Bet ten pakeičiau savo nuomonę, o streso sukeltos ligos iš tiesų dingo. Grįžęs norėjau imtis ankstesnių darbų, bet kai man pasiūlė padėti jogos centre, sutikau, ir galiausiai viskas baigėsi tuo, kad šį centrą man perleido“, – pasakoja Aurelijus.
Beje, mūsų ankstesnis pašnekovas D.Kinderis taip pat yra sporto entuziastas ir šį pomėgį tikisi suderinti su kelionių organizavimu – pradėti organizuoti su sportu susijusias keliones. „Tarkim, kad žmonės patys galėtų varžytis tik tiems kraštams būdingose ar itin populiariose sporto šakose ir per tai susipažintų su tų šalių kultūra. Pavyzdžiui, bėgimo mėgėjai galėtų keliauti į Keniją ar Etiopiją ir ten bėgti su geriausiais pasaulio maratono bėgikais arba, sakykime, kokioje nors Škotijoje išbandyti akmenų mėtymo žaidimą ar angliškosios kultūros šalyse itin mėgstamą, bet Lietuvoje beveik nežinomą kriketą“, – apie ateities planus kalba keliautojas.
Vienas garsiausių iš savo pomėgių tikrai daug užsidirbti sugebėjusių Lietuvos žmonių yra Antanas Guoga, dažnai geriau žinomas kaip Tony G. Nors šis verslininkas valdo jau gana daug įvairių verslų, vis dėlto labiausiai yra žinomas dėl pokerio bei lažybų verslo. Dar vaikystėje su šeima pokerį pradėjęs žaisti A.Guoga ne tik sugebėjo užsidirbti iš laimėjimų, bet ir įkūrė didžiausią pasaulyje su pokeriu susijusių naujienų portalą „Pokernews“, šiuo metu jau turintį apie 100 tūkst. unikalių vartotojų.
„Viskas vystėsi natūraliai. Tiesiog dariau tai, kas man patiko, ir kadangi gerai suprantu pokerį, atrodė natūralu pradėti tokį verslą, – dėsto A.Guoga. – O kadangi visada domėjausi lažybomis, Lietuvoje įkūrėme „TonyBet“, kuri išaugo į tarptautiniu mastu konkurencingą lažybų bendrovę.“

Internetas atvėrė naujus kelius

Pradėti su pomėgiu susijusį verslą, tam pasitelkiant internetą, ypač populiaru tapo tarp kūdikius auginančių mamų. Štai sūnaus susilaukusi vilnietė Inga Mačiūnienė įkūrė individualią įmonę ir pradėjo verslą, tiesiogiai susijusį su tuo, kas jau bene metus buvo okupavę visas jos mintis, tai yra ji įkūrė internetinę kūdikių prekių parduotuvėlę „Gydu.lt“.
„Kaip tik tuo metu „Investuok akademijoje“ lankiau mokymus „Nuo idėjos iki nuosavo verslo“ ir reikėjo kažką pasirinkti, kad galėčiau įtvirtinti ten gaunamas žinias. Kadangi tuo metu mintys nesisuko apie nieką kitą, tai buvo logiškas sprendimas“, – juokiasi I.Mačiūnienė.
Šakietė Justė Želionienė taip pat ėmėsi panašaus verslo, įkurdama internetinę rankų darbo papuošalų parduotuvėlę „Juvyju“. „Kūryba visada traukė, tad ieškojau srities, kurioje galėčiau išreikšti savo kūrybinį potencialą. Papuošalai domino labiausiai. Man norėjosi, kad visas papuošalas būtų padarytas mano rankomis, neperkant jokių pusfabrikačių, tad labai apsidžiaugiau atradusi tokią medžiagą, kaip polimerinis molis, leidžiančią menininkui viską padaryti pačiam“, – džiaugiasi moteris.
Verslo J.Želionienė ėmėsi neseniai, tačiau jau nuo pirmųjų dienų sulaukė nemažo susidomėjimo ir užsakymų, tad planuoja plėstis, net ir derindama naująjį verslą su dukrelės auginimu bei darbu muziejuje. Ji jau pastebėjo, kad net skiriant palyginti nedaug laiko galima nemenkai papildyti šeimos biudžetą. „Iš tikrųjų kiek pagaminu, tiek ir parduodu. Taip tikrai galima užsidirbti minimalų atlyginimą, o dalyvaujant mugėse – ir kur kas daugiau. Pavyzdžiui, pastarojoje mugėje per kelias valandas užsidirbau apie 500 Lt“, – pateikia pavyzdį ji ir prideda dabar jau pradedanti bendradarbiauti ir su parduotuvėmis, kad jos sukurtais papuošalais būtų prekiaujama ne tik internetu.
„Iki spalio planuoju parengti brangesnių darbų kolekciją ir pasiūlyti amerikiečių portale „Etsy.com“, per kurį menininkai ir amatininkai gali prekiauti savo darbais. Aišku, ten yra atitinkami mokesčiai, tačiau žmonių srautas tikrai labai didelis, o prekybos apimtys – taip pat“, – planais dalijasi Justė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versijąinternete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/kai-hobis-tampa-verslu

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on rugsėjo 12, 2013, in Ekonomika, Visuomenė and tagged , , , , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: