Socialinė atsakomybė = viešieji ryšiai. Bet taip neturėtų būti

Daugybė Lietuvos įmonių save vadina socialiai atsakingomis, nors iš tiesų socialiai atsakingų įmonių mūsų šalyje tik kelios dešimtys.

Pastaraisiais metais įmonių socialinei atsakomybei (ĮSA) pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio, ji vis dažniau patenka tiek į ES, tiek į Jungtinių tautų organizacijos (JTO) darbotvarkes. Lietuvoje ĮSA taip pat populiarėja, tačiau verslas tai labiau suvokia kaip neblogą viešųjų ryšių priemonę, o ne kaip tikrą įsipareigojimą.
Iš tiesų vieno bendro ĮSA apibrėžimo nėra, tad įvairiose šalyse akcentai sudėliojami skirtingai. Galima išskirti nebent dažniausius: saugią, ekologiškai švarią aplinką, stiprią socialinę sanglaudą, skaidrią, etišką verslo praktiką bei išlaikomą įmonių konkurencingumą, nekenkiantį su verslu susijusioms grupėms. Europos Komisija taip pat nepateikia tikslaus apibrėžimo: “Tai kai užsiimdamos kasdienine verslo veikla bendrovės socialinėje ir aplinkos srityse savanoriškai siekia didesnių tikslų nei nustatytieji pagal teisės aktus bei gali apimti įvairias sritis”.
Kiek aiškiau įmonių socialinę atsakomybę apibrėžia Archie B.Carroll 4 dalių piramidės modelis, išskiriantis verslo ekonominius, teisinius, etinius bei labdaros, filantropijos įsipareigojimus. Ekonominiai orientuoti į tai, kad akcininkai gautų pakankamą investicinę grąžą, darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos darbo sąlygos bei atlyginimas, o klientai gautų geros kokybės produktus ar paslaugas už pagrįstą kainą. Toliau sekantys teisiniai įsipareigojimai nurodo laikytis įstatymų ir “žaidimo taisyklių”, etiniai – kalba apie teisingą elgesį, nekenkiantį aplinkai ir visuomenei, o piramidės mažiausią dalį užima socialiai atsakingo verslo pareiga prisidėti prie bendruomenės, kurioje veikia, reikalų ir gerovės kėlimo.
Beje, čia vertėtų atkreipti dėmesį, kad net ir socialiai atsakingo verslo prioritetas yra siekti kuo didesnio pelno.

Kiek realybė skiriasi nuo ataskaitų

Kaip pastebi darnios plėtros vystymo ekspertas Liudas Jurkonis, ribų socialinės atsakomybės principų taikymui nėra, tad ir įvertinti, kada įmonė pasiekia „tikrai atsakingo verslo“ lygmenį, sudėtinga.
Būtent tai ir leidžia daugeliui Lietuvos įmonių save afišuoti socialiai atsakingomis. “Kadangi įmonių socialinės atsakomybės sąvoka daugiaaspektė, jos platumas sukelia sunkumų suvokiant kas tai iš tikro yra”, – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakingos už ĮSA veiklą Lietuvoje, specialistė Jelena Polijančuk.
Žvelgiant formaliai, Lietuvoje veikiantis nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas (NAVĮT) vienija per 130 narių. Visgi ir šio skaičiaus pagrįstumas kelia abejonių. Kad įmonė taptų NAVĮT, o kartu ir JT Pasaulinio susitarimo tinklo (Global Compact) nare, ji turi pateikti paraišką, ją apsvarsto NAVĮT ir nusiunčia į JT Pasaulinio susitarimo būstinę Niujorke. Tada, jei pasirodo, jog įmonė atitinka dešimtį miglotų Pasaulinio susitarimo atsakingo verslo principų, ji tampa nare. O tuomet telieka kas tam tikrą laikotarpį teikti socialinės atsakomybės ataskaitas. Bėda ta, kad niekas netikrina, kiek tos ataskaitos skiriasi nuo realybės.
“Įmonių socialinės atsakomybės vertinimas dažniausiai vyksta iš popierių ir giluminės analizės pagal visus parametrus nėra”, – sako Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Pasirodo, Lietuvoje nebuvo nė vienos įmonės, išbrauktos iš NAVĮT sąrašo, nors buvo nuskambėję ir gana skandalingų istorijų. Pavyzdžiui, NAVĮT vadovavęs skandinavų bankas “Swedbank” nuolat selbiasi esantis socialiai atsakinga įmonė, tačiau per krizę jo elgesys su socialine atsakomybe prasilenkė šviesmečiais.
“Jų santykiai su klientais tiesiog amoralūs. Turime daug pavyzdžių, kai iki ekonominio sunkmečio šis bankas, turėdamas labai gerus klientus, lengva ranka dalino jiems paskolas, tačiau atėjus sunkmečiui ėmė žiūrėti tik savo interesų ir stengėsi maksimaliai išnaudoti savo buvusius partnerius, klientus. Dėl to daug įmonių bankrutavo”, – teigia D.Arlauskas.
Svarbu ir tai, kad šio banko pavadinimas figūravo istorijoje dėl kartelinių didžiųjų šalies bankų susitarimų, kuomet nepagrįstai ribotos konkurentų galimybės veikti grynųjų pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose. Tada “Swedbank” po Konkurencijos tarybos tyrimo buvo paskirta daugiau 14 mln. Lt. bauda, o tuo tarpu kitam taip pat NAVĮT sąraše esančiam šios istorijos dalyviui “SEB” – beveik 25 mln. Lt.
“Man nepatinka, kad Lietuvoje ištraukiamas koks nors vienas aspektėlis ir iš jo jau sprendžiama apie įmonės socialinę atsakomybę – aš žiūrėčiau į tai charakterizuojančių aspektų visumą ir tokį statusą suteikčiau tik toms įmonėms, kurios ne vienoje, o visose veiklos srityse elgiasi iš tiesų socialiai atsakingai”, – pažymi D.Arlauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

http://www.veidas.lt/socialine-atsakomybe-viesieji-rysiai-bet-taip-neturetu-buti

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on gegužės 7, 2013, in Visuomenė and tagged , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: