Konfliktai, „afrikietiškoji demokratija” ir etninis prieskonis

„Etninė nesantaika“, „pilietiniai karai“, „pabėgėliai“, „šalies viduje perkeltieji asmenys“ (angl. internally displaced people), „nelegali imigracija į Europos šalis“ – dažnai vartojamos frazės kalbant apie Afrikos šalis. Ne vienoje Juodojo žemyno valstybėje stabilumas ir gerovė tėra miglotos ateities viltys, o kol kas matome daug skurdo, ligų, smurto, pamatinių žmogaus teisių pažeidimų ir vis atsinaujinančių konfliktų.

Didelėje žemyno dalyje neblėsta genčių ar etninių grupių nesantaika, neretai perauganti į kruvinus pilietinius ar tarpvalstybinius karus. Ne paslaptis, kad dėl kolonijinės praeities palikimo gentinė tapatybė ir etniniai sentimentai yra kur kas stipresni nei savęs kaip tam tikros valstybės piliečio suvokimas. Todėl į juos ir apeliuojama siekiant kokiam nors tikslui mobilizuoti žmones: kartais tai gali pasireikšti iš tos pačios genties kilusio kandidato palaikymu per rinkimus, o kartais – atvira genčių kova dėl įtakos. Dėl to traibalizmas, arba gentinė tapatybė ir ištikimybė, dažnai tebelaikoma vienu pagrindinių veiksnių, stabdančių Afrikos vystymąsi – ypač kai tai perauga į pilietinius karus. Kadangi Juodasis žemynas užima daugiau nei penktadalį planetos sausumos ploto ir jame gyvena apie 15 proc. žmonijos populiacijos, numoti ranka į jo problemas neprotinga, nes tai neišvengiamai veikia visą pasaulį, skiriasi tik įtakos forma ir mastai. Be abejo, didžiausia įtakos dalis tenka arčiausiai Afrikos esančioms valstybėms ir vis dar glaudžiai su buvusiomis kolonijomis susijusioms metropolijoms.

Demokratija – taikos ir stabilumo garantas?

Kas sudaro tinkamesnes sąlygas stabilumui: totalitariniai ar autoritariniai režimai ar demokratinė santvarka? Pasirėmus naujausiu, 2012 metų pasauliniu taikos indeksu (http://www.visionofhumanity.org/gpi-data/), atsakymas atrodo aiškus ir paprastas: taip, demokratinis valdymas sukuria palankesnes sąlygas stabilumui. Iš 15 taikingiausių valstybių 14 yra stipri demokratija ir tik dvyliktoje vietoje esanti turtingiausia (pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui) pasaulio šalis Kataras – absoliuti monarchija. Kita vertus, nors demokratija ir taikingumas koreliuoja, tačiau to absoliutinti negalima. Demokratijos stiprumas dar nelemia, kiek šalyje bus stabilumo: antai savo pamatine vertybe demokratiją deklaruojanti JAV šiame sąraše sunkiai į demokratinės valstybės rėmus įtelpančią Kiniją pralenkia vos viena pozicija.

Viena aišku – karai ir prievarta kainuoja brangiai. Atliekant taikos indekso nustatymo tyrimą, kartu apskaičiuota, jog, jei 2011 m. būtų praleisti visiškai taikiai, pasaulis būtų galėjęs džiaugtis 9 trilijonais dolerių didesne ekonomine nauda. Kad aiškiau įsivaizduotume tokią sumą, pasakysime, jog, pavyzdžiui, JAV bendrasis vidaus produktas sudaro apie 15 trilijonų dolerių. Tie „pinigai už taiką“ labiausiai praverstų toms teritorijoms, kuriose ir kyla daugiausia konfliktų. Čia akys vėlgi krypsta į skurstančias, neramumų draskomas Afrikos šalis – 2012 m. net 24-iose iš jų vyko ginkluoti konfliktai (šiuo metu aktualiausias – Malyje).

Kadangi nėra daug šansų, kad greitu metu pilietinė tapatybė taptų stipresnė už etninę, kyla pora esminių klausimų: ar traibalizmo kontekste demokratija gali tinkamai funkcionuoti ir ar bandymai Vakarų demokratijos modelį perkelti į visai kitokios istorinės raidos Afrikos valstybes tikrai buvo geras sprendimas?

Etninė tapatybė – instrumentas tikslui pasiekti

Afrikoje yra 54 valstybės, jose gyvena apie 100 palyginti didelių etninių grupių ir daugybė smulkesnių. Žemyne suskaičiuojama nuo 2000 iki 3000 skirtingų kalbų ir iki 8000 dialektų. Kai kurios iš jų nepaprastai margos: pavyzdžiui, Afrikos daugiausia gyvenamoje šalyje Nigerijoje, be keturių pagrindinių etninių grupių, galima priskaičiuoti dar iki pustrečio šimto mažesnių. Stipri gentinė tapatybė savaime nėra nei teigiamas, nei neigiamas dalykas, nes jos išlaikymas nebūtinai turi trukdyti jaustis didesnės bendruomenės dalimi, tai nėra nulinės sumos žaidimas. Vis dėlto dažnu atveju bent Afrikoje tai įgauna tiek trapių valstybių raidai, tiek saugumui nepalankių formų. Yra ir pozityvių aspektų, pavyzdžiui, gentis rūpinasi, kad jos nariams būtų teikiamos socialinės paslaugos, taip pat tokioms bendruomenėms lengviau susitelkti įvairiems darbams ar projektams atlikti. Kita vertus, buvimas vienos etninės grupės dalimi užgožia individų savarankiškumą renkantis, kaip jie norėtų kurti savo gyvenimą. Kaip teigia BBC žurnalistė Karen Allan, „Kenijoje yra apie 40 skirtingų grupių ir atrodo,  jog etniškumas veikia kiekvieną gyvenimo aspektą. Nuo darbo gavimo iki darbo radimo. Ar žmonos. Ar vyro.“ Panašiai yra ir daugelyje kitų Afrikos valstybių.

Etniškumo aspektas išlieka vienas esminių formuojant vyriausybes. Realybė tokia, kad net per laisvus rinkimus dažnai balsuojama vadovaujantis ne politinėmis partijų programomis ar jų propaguojama ideologija, o pagal etninę priklausomybę. Tokiu atveju laimėtojus nulemia etninių grupių dydis ir solidarumas. Kyla pavojus, jog mažoms, neįtakingoms grupėms niekas neatstovaus. Be abejo, Afrika didelė ir valstybės skirtingos, tad galima rasti kitokių pavyzdžių – štai Tanzanijoje buvo išrinktas prezidentas, kilęs iš gana nedidelės etninės grupės, ir tai rodo, kad grupės, kaip kandidato elektorato, ribos buvo peržengtos. Nors tokių pavyzdžių yra, dažniausiai per rinkimus geriausiai pasirodo didžiausios gentys: didelė tikimybė, jog, jei priklausai kokiai genčiai, tai priklausysi ne bet kuriai partijai, o tam tikrai, veikiančiai pagal savo genties interesus. Taigi, per rinkimus dažniau galima išgirsti retoriką, kad turėtų laimėti ne kairieji ar dešinieji, o vienos ar kitos genties atstovai. Tai ypač tinka kaimo vietovėms, nes ten augama ir gyvenama daugiausia tarp savo gentainių, tad natūralu, jog kone automatiškai renkamasi savą. Juolab jei nesudarytos palankios galimybės gauti pakankamai informacijos apie kitus kandidatus, jų vykdomą rinkimų kampaniją (o tai dėl neišplėtotos infrastruktūros pasitaiko dažnai). Kad to nepasirodytų per maža, dėl politinio populiarumo siekiant mobilizuoti potencialų elektoratą nevengiama paaštrinti esamų tarpetninių prieštaravimų.

Vidinį solidarumą stiprina ir tai, kad, kurios nors genties kandidatui gavus valdžią, veikiausiai jos gyvenimas pagerės, nes neretai gentis dėl to gaus naudos: valdžios postų siekimas dažnai tėra užmaskuotas noras užvaldyti vienokius ar kitokius išteklius, paveikti jų perskirstymą visuomenėje. Be abejo, išrinktojo politiko komandą dažniausiai sudarys jo gentainiai. Nors tokio scenarijaus tikrai negalima laikyti taisykle, tendencijos gana ryškios. Taip klostėsi paskutiniai rinkimai Siera Leonėje, Sudano politikoje taip pat vyrauja viena etninė grupė, o Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Jacobas Zuma savo tautiečių kaltinamas grąžinantis etniškumą į valstybės politiką ir į aukštus postus skiriantis daug savo – zulų – tautos žmonių… Panašių pavyzdžių rastume daug.

Profesorius Robertas H. Batesas teigia, kad etninės grupės Afrikos šalyse gali veikti panašiai kaip lobistai Vakaruose. Anot jo, dažnai Afrikos lyderiai padalina aukštus postus, atsižvelgdami į skirtingų etninių grupių interesus: jei kuriai nors iš pakankamai įtakingų genčių nesuteikiama jai „priklausanti“ valdžia, pozicija, gali kilti grėsmė režimo stabilumui, tad stengiamasi, kad to nenutiktų. Tai gali būti laikoma tam tikro balanso garantu. Tai vadinamoji „afrikietiškoji demokratija“. Dalis Afrikos šalių lyderių net neslepia, kad toks gentinės visuomenės ir šiuolaikinės politikos suliejimas jiems kur kas arčiau prie širdies negu vakarietiško demokratijos modelio perėmimas.

http://www.geopolitika.lt/?artc=5874

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on vasario 13, 2013, in Tarptautiniai santykiai, Visuomenė and tagged , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: