Akmens anglių renesansas ar tik 15 minučių šlovės?

Savaitraštis „The Economist“ atkreipė dėmesį į kuriozišką situaciją, pastaraisiais metais išryškėjusią Senajame žemyne. Nors Europa  tituluoja save pasaulio lydere rūpinantis aplinkosaugos klausimais ir iki 2020-ųjų yra vienašališkai įsipareigojusi sumažinti, palyginti su 1990-ųjų lygiu, bendras visų ES šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 20 proc., o iki 2050-ųjų – net 80 proc., tačiau nežinia, kaip to tikimasi pasiekti, nes į Europą su trenksmu grįžta akmens anglys ir jau kalbama apie jų renesansą, aukso amžių. <http://www.economist.com/news/briefing/21569037-why-worlds-most-harmful-fossil-fuel-being-burned-less-america-and-more-europe>

JAV akmens anglių sunaudojama mažiau nei Europoje

Akmens anglys yra didžiausią taršą sukeliantis ir daugiausia šiltnamio dujų vienai kilovatvalandei išskiriantis elektros šaltinis, tad išaugęs jų vartojimas Europai ne tik žada didesnę taršą, bet ir kelia rimtą pavojų jos įsipareigojimams. Ir, tiesą sakant, stumia į pajuokos poziciją: nors ne vienus metus dedama pastangų pereiti prie švaresnės energetikos, naujausias (2012 m.) Statistinės pasaulio energijos apžvalgos raportas parodė, kad 2011 m., palyginti su 2010 m., anglių suvartojimas ES valstybėse bendrai išaugo 3,3 proc., o per 2012 m. – dar 3 procentais. Įdomiausia, kad šiuo metu Europoje akmens anglių sunaudojama daugiau nei JAV, nors kaip tik pastarosios garsėjo kaip vienos didžiausių šio energetinio ištekliaus vartotojų pasaulyje. Taigi JAV užtikrintai mažina akmens anglių dalį energijos gavyboje, o Europoje jų naudojimas pakilo į 2006 m. lygį, kai kuriose šalyse iš deginamų akmens anglių išgaunamas elektros energijos kiekis per metus padidėjo stulbinamai – apie 50 procentų.

Kaip akmens anglys rado kelią atgal į Europą? Paslaptis čia nedidelė – esminę įtaką išaugusiai paklausai Europoje padarė smukusi akmens anglių kaina. O Jungtinėse Valstijose, įsibėgėjus išgavimui, įsitvirtino skalūninės dujos kaip santykinai pigus energijos išteklius ir tai akmens anglis pavertė gana brangia alternatyva. Kai prie paklausos sumažėjimo JAV prisidėjo ir smukęs anglių poreikis Kinijos rinkoje, JAV eksportuotojai susitelkė į Europą, pasiūlydami  ES šalims gerokai atpigusių akmens anglių.

Šitai Europa priėmė palankiai. Ne vienai Europos valstybei patraukliau atrodo palyginti pigios, nors ir stipriau teršiančios aplinką akmens anglys, tiekiamos patikimo tiekėjo, o ne brangesnės, nors „švaresnės“ gamtinės dujos, perkamos iš Rusijos dujų koncerno „Gazprom“, kurio patikimumas, kaip parodė praeitis, abejotinas. Kadangi dauguma Europos šalių sutarčių su „Gazprom“ pasirašytos senokai, o pasaulinėje gamtinių dujų rinkoje kainos po JAV „skalūnų revoliucijos“ taip pat sumažėjo, „Gazprom“ buvo pažadėjęs sutartis peržiūrėti ir galbūt sumažinti dujų kainas apie 10 procentų. Vis dėlto, palyginti su akmens anglių kaina, tai vis tiek brangu. Pradėjusios deginti iš JAV importuotas pigias akmens anglis, daug Europos valstybių įmonių galėjo džiaugtis išaugusiu pelnu. 2012 m. lapkritį „Bloomberg New Energy Finance“ agentūra pranešė, kad, pavyzdžiui, anksčiau Vokietijos bendrovėms vieno megavato elektros energijos gamyba atnešdavo vidutiniškai 12 eurų nuostolį, o ėmus deginti anglis gauta vidutiniškai apie 14 eurų pelno.

Prie didelio taršių akmens anglių vartojimo prisideda ir tai, kad, esant dabartinėms taršos leidimų kainoms, teršti atmosferą finansiškai apsimoka. Anglimis kūrenamų jėgainių pelnas kyla, o ES taršos leidimų kaina išlieka žema ir yra racionaliau deginti anglis ir pirkti taršos leidimus, o ne pereiti prie švaresnių, tačiau kur kas daugiau lėšų reikalaujančių elektros energijos gamybos šaltinių. Nors ES planuoja branginti taršos leidimus, tačiau ar bus padaryta, kad teršti neapsimokėtų – nežinia: kai kurios ES šalys stipriai priešinasi tokiems planams. Viena iš jų – mūsų kaimynė Lenkija. Pasaulio akmens anglių asociacijos duomenimis, ji yra dešimta pagal anglių suvartojimą pasaulyje. Šiuo metu Lenkija ne tik 92 proc. elektros energijos gamina kūrendama akmens anglis, bet ir planuoja investuoti 24 mlrd. eurų į anglimis kūrenamų elektrinių statybą. Vokietijoje taip pat galvojama statyti tokių jėgainių. Vokietijos ekonomikos ministerijos 2011 m. atliktoje studijoje teigiama, kad iškastinį kurą naudojančios jėgainės yra esminės stabiliam apsirūpinimui energija ir Vokietijoje naujos anglimis kūrenamos elektrinės jau yra statomos. Nors jos atitiks naujus standartus, tokie ES lyderės ateities planai dar labiau padidins toleranciją šiam energetiniam ištekliui nepaisant deklaruojamų tikslų jo apskritai atsisakyti.

Daugelio senų, akmens anglimis kūrenamų elektrinių efektyvumas pagal sunaudojamą šilumos kiekį tesiekia 35 proc., tačiau dėl to per daug niekam galvos neskauda, nors ir kalbama apie planus, kaip būtų galima sumažinti šį neigiamą poveikį aplinkai. Vėlgi viltys dedamos į technologijas – pasirodo, ES turi planų tapti švarių akmens anglių naudojimo technologijų lydere pasaulyje. Teigiama, kad pagal naujus standartus statomos jėgainės gali pasiekti 45 proc. efektyvumą. Taip pat ES daug tikisi iš anglies dioksido nukenksminimo technologijų, kurios esą galėtų sumažinti dabartines emisijas net iki 90 procentų. Tačiau tai taip pat slidus dalykas, nes nėra aišku, ar visose jėgainėse ir per kiek laiko tai būtų padaryta. Bendrovės renkasi anglis ne tik dėl pigumo, jas skatina ir ES politikos pokyčiai.2016 m. įsigaliosianti ES direktyva numato, kad anglis deginančios jėgainės, neatitinkančios naujų ES aplinkosaugos standartų, turi būti arba uždarytos, arba sumontuota daug brangių taršos mažinimo įrenginių. Jei bendrovė jėgainę nuspręstų uždaryti, jai būtų suteiktas maksimalus valandų, per kurias tai reikia padaryti, skaičius, o tai yra didelė paskata kuo greičiau sudeginti kuo daugiau pigių akmens anglių.

Europos klimato fondo atstovas Tomas Brooke‘as vis dėlto atkreipia dėmesį, kad nerimas dėl akmens anglių gali būti perdėtas. Anot jo, 2008 m. Europoje planuota statyti 112 naujų anglimis kūrenamų jėgainių, tačiau nuo tada planų dėl 73 statymo atsisakyta. Jo manymu, dėl nevykstančių elektrinių statybų akmens anglių naudojimas turėtų sumažėti, nes daug dabartinių tokio tipo jėgainių greitu metu turės būti uždarytos.

Vis dėlto svarbus argumentas akmens anglių naudai yra tai, kad jų užtektų kur kas ilgiau nei naftos ar gamtinių dujų: naftos galėtų užtekti maždaug keturiasdešimčiai metų, gamtinių dujų – šešiasdešimčiai, o akmens anglių – maždaug šimtui dvidešimt metų.

Akmens anglys vietoj branduolinės energetikos?

Kai kurioms valstybėms norint atsisakyti branduolinės energetikos, o atsinaujinančiai energetikai dar nesant pakankamai išvystytai ir energijos poreikiams nemažėjant, reikėjo ieškoti alternatyvų. Taip atsitiko ir Vokietijoje. Tarptautinės energetikos agentūros praėjusių metų duomenimis, ši šalis, kurianti ambicingus planus pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir todėl atsisakanti branduolinių jėgainių, drauge su Didžiąja Britanija yra didžiausia taršiausio energijos šaltinio importuotoja Europoje (kurioje statomos akmens anglis kūrenančios jėgainės). Ir, atrodo, situacija klostysis ta pačia vaga: sausio pradžioje Vokietijos aplinkos apsaugos ministras Peteris Altmaieris be užuolankų pareiškė, jog branduolinės energijos laikai jau liko praeityje ir jis nemato jokių galimybių tam pasikeisti. Panašios nuotaikos neaplenkė ir kitų šalių – Šveicarijos, Belgijos. Mes patys tai patyrėme per referendumą dėl Visagino atominės elektrinės statybos, tas pats nutiko ir Italijoje, tik ten procentas aukštesnis – prieš planus vystyti branduolinę energetiką pasisakė net 90 proc. dalyvavusiųjų referendume. Spalio 27 d. dar vienas referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos vyko Bulgarijoje, tačiau jis pripažintas negaliojančiu dėl mažo dalyvavusiųjų skaičiaus (vietoje būtinų 60 proc. dalyvavo tik 20 proc.). Paminėtina, kad Japonijoje įvykusi Fukušimos AE avarija pasitelkiama kaip argumentas prieš branduolinę energetiką, tačiau pačios Japonijos vyriausybė tikisi atnaujinti visų savo atominių jėgainių darbą. Nenorima branduolinio kuro keisti iškastiniu kuru, kuris būtų realiausia alternatyva.

Atsisakius planų dėl Visagino atominės elektrinės statybos, Lietuva savo energetinius poreikius taip pat iš dalies tenkintų naudodama akmens anglis, kurių apie 90 proc. importuojama iš Rusijos.

Kita vertus, pavojaus varpais skambinti dar per anksti: dabar kalbama apie akmens anglių renesansą, o 2011-aisiais panašios kalbos sukosi apie pasaulinį dujų aukso amžių, nors ankstesniais metais svarbiausiame pasaulinės energetikos renginyje – Pasaulio energetikos kongrese – konstatuota, kad „vyksta trečioji pasaulinė energetikos revoliucija“. Būtent – pereinama prie branduolinės energetikos, derinamos su atsinaujinančiais energijos šaltiniais (pirmoji revoliucija siejama su akmens anglių, antroji – su naftos naudojimu).

Sprendimų priėmėjams taip pat daug reikšmės turės ir vienos įtakingiausių įtakos grupių – „žaliųjų“ – pozicija. Nors tradiciškai jie nepalaiko branduolinės energetikos plėtros, tačiau, esant dabartinei situacijai ir suvokus, kokią žalą galėtų sukelti alternatyvos, dalis jų palankiau vertina galimą riziką dėl AE nei tikrai pablogėsiančią aplinkos būklę, jei dauguma Europos šalių pasirinktų nusigręžti nuo atomo ir pereiti prie taršiausio iškastinio kuro – akmens anglių. Kaip Didžiosios Britanijos dienraštyje „Guardian“ rašė aplinkosaugos aktyvistas George‘as Monbiotas, blogiausia, kad, valstybėms uždarius atomines elektrines, jas pakeistų ne mediena, vanduo, vėjas ar saulė, o akmens anglys, kurios visais aspektais būtų daug pavojingesnės dėl pagausėsiančių anglies dioksido emisijų. Taigi lieka neatsakytas klausimas: kas bus laikoma didesniu blogiu aplinkai?

Skalūnai – alternatyvus energijos šaltinis ar grėsmė aplinkai?

Mūsų regione didėja susidomėjimas skalūnais (ypač galimomis išgauti iš jų dujomis). Kol Lietuva vykdo jų žvalgymą, importuojame kūrenant skalūnus pagamintą elektros energiją iš Estijos, kurios šiaurės rytuose glūdi per 1 proc. pasaulinių degiųjų skalūnų atsargų (bent jau taip manoma). Lietuvos elektros rinkoje estiškos energijos dalis didėja – bendro importo dalis per metus išaugo nuo 13 proc. beveik iki 18,7 procento.

Padidėjimą iš dalies lėmė skalūnų atpigimas, jie pradėjo kainuoti mažiau už akmens anglis, o kaina rinkose krito dėl ekonomikos krizės metu atpigusių taršos leidimų. Dmitrijus Lipatovas, Estijos valstybinės energetikos bendrovės „Eesti Energia“ atstovas, yra sakęs, kad skalūnais kūrenti apsimokėtų tol, kol leidimo teršti šiltnamio dujomis kaina rinkoje neviršys 30 eurų.

Taigi skalūnai taip pat yra taršus energijos šaltinis, tačiau, artėjant griežtesnės tvarkos dėl taršos įsigaliojimui, ieškoma būdų, kaip su tuo kovoti. Atrodo, Estijai pavyko. Investavus 110 mln. eurų į Narvos elektrinės atnaujinimą, gerokai sumažėjo sieros ir anglies dvideginio emisijos ir naftingųjų skalūnų pelenų kiekis.

Priminsime, kad didžiąją dalį estiškos elektros energijos pagamina Narvos jėgainės – 1600 MW galios Estijos elektrinė ir 1620 MW galios Baltijos elektrinė.

http://www.geopolitika.lt/?artc=5859

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on vasario 4, 2013, in Energetika and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. 2 Komentaras.

  1. Mahdi Khaleghi

    I can not understand your language but you seem very great in your career and i think you are very smart Journalist , i will be happy if you can send me your e-mail address , we have a common course in Coursera too,
    good luck

  2. Mahdi Khaleghi

    mahdi.khaleghinezhad@gmail.com
    That is my e-mail address.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: