Valstybės kontrolė paleido kritikos strėles į laisvąsias ekonomines zonas

Atlikusi tyrimą šalies laisvosiose ekonominėse zonose ir pramoniniuose parkuose Valstybės kontrolė daro išvadą, kad šių zonų potencialas Lietuvoje nėra efektyviai išnaudojamas.

Ištyrę Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) ir pramoninių parkų (PP) veiklą 2011 m. spalio – 2012 m. rugsėjo mėnesiais Valstybės kontrolės auditoriai nustatė nemažai problemų ir trūkumų: veikla nepakankamai reglamentuota, per menka atsakingų institucijų priežiūra, neatliekama išsami veiklos analizė. Visa tai ir lemia, kad LEZ ir PP potencialas miūsų šalyje nėra efektyviai išnaudojamas.

Trumpai tariant, aiškumo trūkumas ir viso vaizdo nematymas trukdo priimti geriausius sprendimus, kaip racionaliai išnaudoti turimus išteklius. O viso to pasekmės – mažiau į šalį pritraukiamų investuotojų, mažiau darbo vietų ir mažiau infrastruktūros.

Tam tikrą skeptiškumą dėl LEZ ir PP efektyvumo stiprina ir tai, jog pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI), su kurių pritraukimu tiesiogiai susijusi ir jų veikla, rodiklį Lietuva gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Štai Latvijoje, Statistikos departamento duomenimis, TUI vienam gyventojui tenka 1,1 karto daugiau, Estijoje – 2,9, Belgijoje – 8,4, o Airijoje net 13 kartų daugiau nei Lietuvoje. Tiesa, audito ataskaitoje pripažįstama, jog pastarųjų metų tendencijos lyg ir pozityvios: 2011-ųjų duomenimis TUI iš viso sudarė 37,1 mlrd. Lt, kai tuo tarpu 2007-aisais – 35,5 mlrd. Lt.

Nors, atlikus auditą, Klaipėdos LEZ neišvengė aibės priekaištų, tačiau pripažinta, kad dauguma jos rodiklių žymiai geresni nei Kauno: pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ įmonės investavo 7,3 karto daugiau nei Kauno, pritraukė dvigubai daugiau investuotojų ir sukūrė devynis kartus daugiau naujų darbo vietų. Palyginus investicijas 2007 ir 2011 m., Klaipėda vėlgi pasirodė geriau: Kaune per šį laikotarpį jos išaugo 1,8 karto, o Klaipėdoje – triskart, o apskritai nuo veiklos pradžios Klaipėdos LEZ įmonės laisvojoje ekonominėje zonoje investuota apie 1,4 mlrd. Lt, o Kauno LEZ – 194,2 mln. Lt.

Ar visada daugiau yra geriau?

Priminsime, kad šiuo metu mūsų šalyje veikia dvi LEZ, tačiau netrukus jų gali gerokai padaugėti, nes Ūkio ministerija pateikė pasiūlymą šešiose savivaldybėse veikiančius pramoninius parkus pertvarkyti į LEZ. Su tokiu pasiūlymu nesutiko tik Alytaus savivaldybė, o Akmenės rajono, Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio ir Šiaulių savivaldybėse veikiančių pramoninių parkų teritorijose bus steigiamos LEZ. Sprendimą steigti LEZ yra priėmusi ir Pagėgių savivaldybė. Taigi vietoj dviejų dabartinių ateityje gali veikti aštuonios.

Ką tai turėtų ar galėtų atnešti Lietuvai? Oficialiai skelbiama, kad LEZ taikomomis išskirtinėmis mokestinėmis lengvatomis valstybei pavyks privilioti gerokai daugiau investuotojų, be to, PP nepateisinus lūkesčių, siekiama raconaliai išnaudoti jų išvystytą infrastruktūrą, įsteigiant investuotojams patrauklesnes LEZ.

Kita vertus, LEZ auditą atlikusios valstybinių auditorių grupės vadovė Gražina Tarvydienė pažymi, kad šis argumentas nėra tinkamas visoms naujai steigiamoms LEZ, nes dalį jų rengiamasi įkurti dar neišvystytose teritorijose. Dėl to išreiškiamos abejonės ir kiekvienu atveju siūloma pasverti, ar tai atneš realios naudos.

Negalima nepaminėti ir to, kad dabar Lietuvoje veikiančių LEZ geografinė padėtis yra kur kas patrauklesnė nei naujai steigiamų. Klaipėda patraukli dėl ten esančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, o Kauno – dėl arti esančio tarptautinio oro uosto. Panašių objektų naujai steigiamose zonose nebus, vadinasi, tikėtis tokių rezultatų kaip Klaipėdoje ar Kaune neverta. Taip pat abejojama naujai steigiamų LEZ aiškinamuosiuose raštuose pateikiamomis prognozės apie laukiamus rezultatus: Valstybės kontrolės vertinimu, prognozės yra „pernelyg optimistinės ir neparemtos istoriniais faktiniais jau veikiančių LEZ duomenimis“. Taip pat primenama, jog LEZ dėl mokestinių lengvatų investuotojams sukuria nevienodas sąlygas tą pačią veiklą vykdantiems ūkio subjektams Lietuvos teritorijoje.

Valstybinės priežiūros stoka

Šiuo metu valstybinė LEZ ir PP priežiūra pavesta Ūkio ministerijai, kuriai taip pat atseikėta nemažai auditorių kritikos. Tyrimą atlikę keturi auditoriai galiausiai pateikia daug siūlymų, kur ir kaip turėtų būti tobulinamas reglamentavimas, bei pabrėžiamas iš to kylantis konkretumo trūkumas: nėra įvardytų siektinų veiklos efektyvumo kriterijų ir
rodiklių, nenustatytos aiškios valstybės ir LEZ valdymo bendrovių (VB) investicijų
rizikos, įsipareigojimų ir atsakomybės pasidalijimo ribos, per mažai skiriama dėmesio VB įsipareigojimų vykdymui, nėra konkrečių sankcijų už jų nevykdymą. O toks neapibrėžtumas kenkia efektyvumui. Todėl Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento direktorė Zita Valatkienė ragina kuo skubiau ištaisyti minėtas spragas.

Kita problema – informacijos apie LEZ VB vykdomą veiklą trūkumas. Nors zonų
statutuose yra reikalavimas atsiskaityti Vyriausybei už veiklą ir kasmet teikti metinę savo ir zonos veiklos ataskaitą, tačiau to nedaroma.

G.Tarvydienė atkreipia dėmesį ir į būtinybę suformuluoti aiškius reikalavimus LEZ
investuotojams. Pasirodo, dabar egzistuoja vienintelis reikalavimas investuotojui, siekiančiam gauti pelno mokesčio lengvatą, kad investicija turi siekti 1 mln. eurų.

O pramoniniams parkams iki šiol apskritai dar nėra parengta atskiro teisės akto, reglamentuojančio jų veiklos ir valdymo principus.

Esami rezultatai reikalauja pokyčių

Nors laisvosios ekonominės zonos įkurtos 1996-aisiais, Klaipėdos LEZ pirmieji investuotojai veiklą pradėjo nuo 2002 m., o Kauno LEZ – nuo 2005 m. Šiuo metu tik 13 proc. veikiančių LEZ teritorijos išnuomota investuotojams: Klaipėdos LEZ išnuomota žemė sudaro 22 proc. visos teritorijos, Kauno LEZ – 6 proc.

Dėl menkos investuotojams išnuomotos LEZ teritorijos dalies, vis dar nenustatytų Klaipėdos LEZ teritorijos ribų ir jos įsisavinimo etapų daroma išvada, kad valstybinė žemė LEZ valdoma nepakankamai efektyviai. Siekiant padidinti valdymo efektyvumą rekomenduojama nustatyti visų LEZ teritorijų ribas vadovaujantis vienodu principu ir
imtis priemonių, kad LEZ VB išsinuomotų visą zonos teritoriją. Šiuo metu, tarkime, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė yra išsinuomojusi tik 63 proc. valstybinės žemės.

Audito ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 50 proc. valstybinės žemės nuomos lengvata dažnai nedidina LEZ patrauklumo investuotojams, nes ji dažnai jiems neturi jokios įtakos: nors šia lengvata pasinaudoja LEZ VB, tačiau investuotojai už žemės subnuomą jai vis vien sumoka visą (o kartais ir gerokai didesnį) mokestį.

Vytauto Petružio, Kauno LEZ valdymo bendrovės direktoriaus, komentaras

2011 m. į Kauno laisvąją ekonominę zoną pritraukta tiek investicijų, kiek į Kauno miestą ir rajoną (be pačios LEZ) kartu paėmus. Taip pat šių metų vasarą sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. Lt, o artimiausiu metu ketinama pritraukti dar daugiau naujų investicijų. Manome, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje nepakankamai atsižvelgta į naujausius Kauno LEZ pasiekimus. Minėtoje
ataskaitoje Klaipėdos LEZ veikla vertinama geriau, tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad ji savo de facto veiklą pradėjo anksčiau, nes ten nebuvo žemės išpirkimo iš gyventojų klausimo. O po pastarojo meto sėkmingo žemės išpirkimo Kauno LEZ veiklos rezultatai šoktelėjo: 1,2 mlrd. Lt investicijų, 940 darbo vietų 33 ha plote. Šis rezultatas būtų dar geresnis, jeigu galėtume patenkinti jau įsikūrusių įmonių plėtros poreikį. Tam pirmiausia reikėtų, kad žemės išpirkimas būtų vykdomas efektyviai. Nuo pat Kauno LEZ įkūrimo pradžios dėl vėluojančio žemės išpirkimo negalėjome suformuoti optimalaus dydžio vientiso sklypo. Tai trukdė investuotojams siūlyti reikiamo dydžio žemės plotus bei įrengti reikiamą infrastruktūrą. Vis dėlto pritarčiau, kad Kauno LEZ veiklą galima padaryti efektyvesnę. Svarbiausias žingsnis – reikėtų supaprastinti žemės paėmimo procedūras.

Povilo Vasiliausko, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko, komentaras

Nežinau, kuo pagrįsta tokia Valstybės kontrolės kritika ir toks požiūris į zonos veiklos efektyvumą bei jos potencialo išnaudojimą. Tikrai negalime su tuo sutikti, nes esame kaltinami nebūtais dalykais. Valstybės kontrolė tiesiog fiksavo įvairius formalių biurokratinių taisyklių, nurodymų pažeidimus, tačiau jie neturi jokio ryšio su LEZ ar PP,
kaip verslo struktūrų, veiklos efektyvumu. Apie tai vertėtų spręsti pagal veiklos rezultatus, kurie pralenkia optimistiškiausias prognozes.

Nuo veiklos pradžios Klaipėdos LEZ veikiančios įmonės investavo apie 1,6 mlrd. Lt, zonoje veikia 17 įmonių, kurių apyvarta 2011 m. sudarė 2,98 mlrd. Lt, tarp jų eksportas apie 2,4 mlrd. Lt, sukurta arti 1500 naujų darbo vietų, zonos įmonių užsakymai kitoms įmonės kasmet sukuria papildomus šimtus naujų darbo vietų.

Nuo LEZ veiklos pradžios zonos įmonės sumokėjo daugiau kaip 300 mln. Lt mokesčių, neskaičiuojant jų veiklos multiplikacinio efekto, tai yra pasekmių ekonomikai dėl iš kitų Lietuvos įmonių pirktų paslaugų bei prekių – papildomai sukurtų darbo vietų kitose įmonėse.

Valstybės investicija į zonos infrastruktūrą yra 15,8 mln. Lt, Klaipėdos miesto savivaldybės – 1,65 mln. Lt, ES fondų – 28 mln. Lt. Ekspertai apskaičiavo, kad valstybės investicijų grąža siekia 49 proc., jų grynoji dabartinė vertė – 409 mln. Lt, tad investicija atsipirko dar 2006 m. Ekonominio projekto efektyvumą reikėtų matuoti ne pagal tariamus ar tikrus pažeidimus, o pagal jo poveikį ekonomikai. Taip pat priminčiau, kad 2010-aisiais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos LEZ pagal joje suteikiamas verslo sąlygas bei sukurtą infrastruktūrą įvertino kaip vieną iš penkių geriausių ekonominių zonų pasaulyje. Manyčiau, jis objektyvesnis. Labai norisi tikėti, kad tiek Vyriausybė, tiek Ūkio ministerija kritiškai įvertins Valstybės kontrolės rekomendacijas ir nepuls beatodairiškai jų vykdyti.

http://www.veidas.lt/valstybes-kontrole-paleido-kritikos-streles-i-laisvasias-ekonomines-zonas

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on spalio 31, 2012, in Ekonomika and tagged , , , , , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: