Skalūnų ištekliai Lietuvoje – dangaus dovana ar muilo burbulas?

Anksčiau buvusi viena stambiausių gamtinių dujų ir naftos importuotojų, dabar JAV pati eksportuoja dujas. Situaciją keičia naujos technologijos, leidusios išgauti anksčiau neišgaunamais laikytus resursus.

Į senąją pasaulio tvarką kėsinasi angliavandeniliai – skalūnų dujos ir nafta. Padovanoję JAV vadinamąją skalūnų revoliuciją, jie ir toliau perbraižo pasaulio energetinį žemėlapį. Pastaruoju metu susidomėjimas šiais ištekliais persikėlė į Europą, neaplenkdamas ir Lietuvos.
Gegužę įmonė “Minijos nafta” pradėjo gręžti skalūnų dujų ir naftos paieškinį gręžinį ir tapo pirmąja bendrove Lietuvoje, pradėjusia skalūnų angliavandenilių paiešką. Tačiau ši įmonė nebus vienintelė, tirsianti Vakarų Lietuvos skalūnus: birželio pabaigoje Lietuvos geologijos tarnyba paskelbė atvirą tarptautinį angliavandenilių išteklių žvalgybos ir naudojimo konkursą Kudirkos–Kybartų ir Šilutės–Tauragės plotuose. Konkurso laimėtojas turėtų paaiškėti dar šiemet.
2011 m. JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) raporte pažymima, kad Lietuvoje galėtų būti apytikriai 480 mlrd. kub. m skalūnų dujų, iš kurių būtų galima išgauti per 100 mlrd. kub. m (nors Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vertinimai atsargesni – skaičiuojama, kad šių išteklių kiekis galėtų siekti 60–70 mlrd. kub. m). Kadangi per metus Lietuvoje suvartojama apie 3 mlrd. kub. m gamtinių dujų, ir, remiantis Lietuvos energetikos institute (LEI) rengtomis studijomis, 2020–2025-aisiais šalies energetinėms reikmėms tenkinti ir trąšoms gaminti taip pat bus suvartojama panašiai, minėtos prognozės atrodo daug žadančios.
Pagal dabartinius skaičiavimus išteklių Lietuvos poreikiams patenkinti pakaktų 30–40-iai metų. O štai prognozuoti, kiek galėtų būti išgaunama skalūnų naftos, kur kas sudėtingiau, nes tam jau reikalingi laboratoriniai tyrimai.
Jei mokslininkų spėjimai pasitvirtintų ir mes sugebėtume panaudoti šiuos energetinius išteklius, neatmestina galimybė, kad stipriai pakistų netgi viso regiono politinis kontekstas. Juk suintensyvėjęs skalūnų išteklių panaudojimas aukštyn kojomis apvertė ankstesnę argumentuotą prognozę, kad Vakarų pusrutulio valstybės su JAV priešakyje taps vis labiau priklausomos nuo importo iš politiškai nestabilaus Artimųjų Rytų regiono. Nors dar nėra aišku, kokia padėtis bus kitose šalyse, tačiau JAV pavyzdys parodė, kad ji gali iš esmės keistis.

Skalūnai keičia tarptautinę sistemą?

Kiekviena šalis, planuojanti išgauti skalūnų dujas ir naftą, entuziastingai žvelgia į JAV sėkmės istoriją. Remiantis Kembridžo energetikos tyrimų asociacijos (CERA) duomenimis, 2000 m. skalūninės dujos JAV sudarė 1 proc. visų naudojamų gamtinių dujų, o 2009-aisiais padidėjo iki 20 proc. ir tikimasi 2035 m. pasiekti net 50 proc. Paradoksalu, bet pasirodo, kad šiuo metu JAV yra trečia valstybė pasaulyje pagal naftos išgavimą, atsiliekanti tik nuo Saudo Arabijos ir Rusijos. Jeigu tendencijos nesikeis, tai sukels globalius pokyčius. Valstybiniu mastu vis garsiau kalbama apie stiprėjantį JAV energetinį savarankiškumą ir galimybes patenkinti energetinius poreikius iš vidaus šaltinių. Be to, prisimindami kaltinimus, kad JAV užsienio politika dažnai motyvuojama energetinių interesų, galime tikėtis, jog supervalstybė bent iš dalies pakeis savo “įpročius”. Pasikeitusi galingiausios valstybės vykdoma politika neabejotinai darytų įtaką visai tarptautinei sistemai.
Nors skalūnų dujų gavyba JAV ne naujiena, tačiau tikroji skalūnų karštligė prasidėjo visai neseniai, prieš keletą metų, kai buvo pradėtos naudoti naujos technologijos. Panaudoti dar prieš kelerius metus nepasiekiamais laikytus skalūnų dujų telkinius padeda išvystyti horizontalaus gręžimo ir hidraulinio plėšymo, t.y. vandens, smėlio ir tam tikrų chemikalų mišinio pumpavimas į kietas uolienas, metodai. Pagal dabartinius gavybos lygius JAV gamtinių dujų atsargų turi daugiau nei 100-ui metų.
Technologijų vystymas padėjo iš skalūnų išgauti ir naftą, nors dar prieš porą metų tikėta, kad tam jos molekulės yra per stambios. Anot JAV EIA, tai naftos gavybai šalyje leido padidėti pirmą kartą po keleto dešimtmečių nuosmukio. Palyginkime: 2006-aisiais JAV importavo maždaug 60 proc. sau reikalingos naftos ir skystojo kuro, o jau praėjusiais metais importas tesiekė 45 proc.
Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vyresnysis specialistas Karolis Švaikauskas teigia, kad JAV per pastaruosius septynerius metus skalūnų dujų sektorius sukūrė 600 tūkst. darbo vietų ir 2010-aisiais net 77 mlrd. dolerių prisidėjo prie bendrojo vidaus produkto. Iš šio pavyzdžio galime matyti ir tai, kad skalūnų dujų gavybos pramonė labiausiai plėtėsi akmens anglies sektoriaus sąskaita, t. y. gamtines dujas naudojančios elektrinės plėtė savo energijos gamybos apimtį, o akmens anglimi kūrenamos elektrinės traukėsi.
“Stebint kai kurių didžiausių pasaulyje energetikos kompanijų portfelių pasikeitimus, galima matyti, kaip rimtai yra vertinamos skalūnų dujų sektoriaus perspektyvos. Pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje energetikos kompanija “Exxon” 2009 m. už 35 mlrd. dolerių įsigijo “XTO Energy” tik tam, kad turėtų skalūnų dujų paieškos ir gavybos technologijas bei kompanijos turėtus licencijuotus plotus su skalūnų dujų potencialu. Šis sandoris buvo vienas didžiausių tų metų pasaulinėje energetikos pramonėje. Iš šių metų pavyzdžių galima paminėti ir prancūzų energetikos milžinės “Total” 2,3 mlrd. dolerių investiciją į skalūnų dujų gavybą Ohajo valstijoje”, – teigia K.Švaikauskas.
Skalūnų ištekliai žada didesnį energetinį stabilumą ne tik JAV. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) preliminariais duomenimis, išskyrus JAV, skalūnų dujų telkinių yra dar 32-ose šalyse. Vis dėlto lieka klausimas, keliose šių valstybių bus pasinaudota proga ir keliose pavyks tai įgyvendinti. Skalūnų dujų gavyba brangi ir sudėtinga, be to, daug šalių atgraso galimos žalos aplinkai baimė.

Tolesnis Europos scenarijus – galvos skausmas “Gazprom”?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau yra pareiškęs susirūpinimą dėl skalūnų dujų paieškos Europoje. Rusijai iš tiesų yra ko sunerimti, nes Europoje pasikartojus panašiam scenarijui kaip JAV gerokai sumažėtų ne tik “Gazprom” pelnas, įtaka, bet ir šalies galia regione. Taigi skalūnų išteklių gavybos vystymas – gera galimybė stiprinti nuo Rusijos priklausomų valstybių energetinę nepriklausomybę. Palaikymą šiai energetikos šakai yra pareiškusi ir Europos Sąjunga.
Jos raporte teigiama, kad skalūnų dujos būtų greitas ir ekonomiškas būdas sumažinti priklausomybę nuo kito fosilinės kilmės kuro, pirmiausia nuo itin taršios akmens anglies, vis dar plačiai naudojamos kai kuriose ES šalyse. Taigi skalūninės dujos gali tapti “tarpiniu kuru”, kol bus tinkamai išvystytas atsinaujinančių išteklių panaudojimas.
Tokia pozicija sustiprina šios šakos padėtį Europoje po to, kai tarp ES šalių-narių vyko diskusijos dėl skalūnų naftos įtraukimo į “juodąjį sąrašą”. Žinant nemažą europiečių dėmesį gamtosaugai, tai gali būti didesnė kliūtis nei JAV. Kita vertus, negalima pamiršti nuolatinės technologijų pažangos. JAV jau dabar eksperimentuojama taikant uolienų plėšymo metodą bei populiarėja nauja technologija, leidžianti didžiulius vandens kiekius pakeisti propano dujomis. Priešingai nei vanduo, propano dujos natūraliai susimaišo su išgaunama nafta ar dujomis ir kartu keliauja į rezervuarus žemės paviršiuje. Kadangi skystos naftos dujos elektriškai neutralios ir nepasižymi trinties savybėmis, tokiame mišinyje neištirpsta druskos, sunkieji metalai ir radioaktyvūs junginiai, o būtent tai paprastai užteršia hidrauliniam plėšymui naudojamą vandenį. Pasiteisinus šiai ir kitoms vystomoms technologijoms, neigiamas nusiteikimas prieš skalūnų dujų ir naftos gavybą mažėtų.
Pastaruoju metu kaimyninėje Lenkijoje skalūnų dujų paieškos vyksta itin aktyviai. Manoma, kad šalyje turėtų plytėti dideli šių dujų klodai. TEA vertinimu, skalūnų dujų ir naftos panaudojimo perspektyvas Europoje lems projektų toje šalyje sėkmė arba nesėkmė. “Jei Lenkijoje šių dujų gavyba dėl gamtosaugos problemų ar kitų priežasčių būtų nesėkminga, investuoti į jų gavybą Lietuvoje būtų gana rizikinga – tik sėkmės atveju būtų racionalu intensyvinti pastangas”, – mano Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas prof. Vaclovas Miškinis.
Pramoninę skalūnų dujų gavybą Lenkijos vyriausybė tikisi pradėti nuo 2015-ųjų. Jei taip nutiks, Lietuvai reikėtų persvarstyti, ar tikrai racionalu koncentruotis į šių išteklių gavybą savo šalyje. Tai neabejotinai brangu, o geidžiamų rezultatų gali tekti laukti ne vieną dešimtmetį. Gal verčiau derėtų intensyvinti bendradarbiavimą su Lenkija. Juolab kad, kaip atkreipė dėmesį prof. V.Miškinis, dujų regioniniame investicijų plane vis tiek numatyta iki 2018 m. sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sistemas, kad Baltijos šalys būtų sujungtos su ES dujų rinka.

Kas mums iš to?

Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė pritarė šių gamtinių išteklių paieškoms Lietuvoje, tačiau abejotina, kad šalyje pasikartotų JAV skalūnų revoliucija. Prof. V.Miškinio nuomone, viziją, jog Lietuva galėtų tapti skalūnų dujų išgavėja ir pelningai jas eksportuotų į kaimynines šalis, reikia vertinti atsargiai. “Kadangi Lenkijoje esančios potencialios skalūnų dujų atsargos preliminariais vertinimais yra vienos didžiausių Europoje, o žvalgyba bei bandomieji gręžiniai jau vykdomi, sunku tikėtis, kad Lietuvoje šias dujas pavyks išgauti per trumpą laiką, aplenkiant bendroves Lenkijoje.”
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ekonominis išgautų dujų potencialas palyginti mažas, be to, galimi jų ištekliai, gamtosaugininkų teigimu, yra jautriose Lietuvos vietovėse, tad neigiamas šios veiklos poveikis aplinkai gali būti rimta kliūtis gavybai. “Labiausiai tikėtina, kad šios dujos gali prisidėti tik prie gamtinių dujų vaidmens pasaulio energijos balanse reikšmingumo, tačiau galiausiai senkančius tradicinius energijos išteklius vis tiek turės pakeisti atsinaujinantys ištekliai”, – mano profesorius.
Energetikos ministerijos vertinimu, net jei pasitvirtintų tik pusė geologų prognozių apie esamus skalūnų dujų išteklius Lietuvoje ir Lenkijoje, tai taptų reikšmingu veiksniu, prisidedančiu prie viso regiono ekonomikos augimo, nes skalūnų dujų gavyba didintų konkurenciją dujų rinkoje, mažintų dujų kainą bei reikšmingai prisidėtų prie kitų strateginių projektų, pavyzdžiui, Lietuvos-Lenkijos dujotiekio, įgyvendinimo.
Pasak K.Švaikausko, planuojama, kad visa reikiama dujų infrastruktūra Lietuvoje bus išvystyta iki 2020 m. Jo teigimu, remiantis praktika nuo tiriamųjų darbų pradžios iki skalūnų dujų pramoninės gavybos turėtų praeiti mažiausiai aštuoneri metai. Jei žvalgyba klostysis sklandžiai ir paaiškės, jog mūsų šalyje esančių skalūnų geologinės charakteristikos yra pakankamai geros tam, kad būtų investuota į jų pramoninę gavybą, pramoninis skalūnų dujų išgavimas galėtų būti pradėtas 2021–2022 m. Ką tai reikštų? Pirmiausia Lietuvos biudžeto papildymą iš kompanijų surenkamais mokesčiais ir tūkstančius naujų darbo vietų.

 

Energetikos ministerijos Strateginių projektų skyriaus vyresnysis specialistas Karolis Švaikauskas
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įvardyta, kad “Lietuva skatins skalūnų dujų žvalgybą šalyje ir ekonomiškai pagrįstą, su aplinkosaugos principais suderintą skalūnų dujų gavybą bei importą. Vykdant skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą bus užtikrinti valstybės, žemės savininkų ir šią veiklą vykdysiančių kompanijų interesai”. Dabartiniame strateginių energetikos projektų fone galbūt tik susidaro įspūdis, kad skalūnų dujoms tenka antraeilis vaidmuo, tačiau yra daroma daug nematomo darbo – baigti parengiamieji darbai, kad būtų paskelbtas atviras tarptautinis konkursas skalūnų dujų paieškoms vykdyti, mokomasi iš kitų šalių, pirmiausia JAV, Kanados, Lenkijos, patirties, padaryti reikalingi teisės aktų pakeitimai.
Jei regione būtų pradėta intensyviai išgauti skalūnų dujas, tai neabejotinai būtų labai svarbus veiksnys, tiesiogiai didinantis valstybės energetinę nepriklausomybę. Tai būtų šiuo metu iš vienintelio “Gazprom” gaunamų dujų alternatyva.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas prof. Vaclovas Miškinis
JAV patirtis rodo, kad kelias iki pramoninės skalūnų dujų gavybos yra ilgas. Žinoma, veiksmingai pasinaudojus sukaupta patirtimi, galima tikėtis, kad skalūnų dujų žvalgybos ir jų gavybos darbai Europoje vyks gerokai sparčiau. Tačiau nerealu viltis, kad pramoninė gavyba prasidės anksčiau nei iki 2020 m. Šių dujų kaina priklauso nuo telkinių, iš kurių jos išgaunamos, dydžio ir daugelio specifinių ypatumų. Todėl labai sunku prognozuoti jų gavybos kainą. Galima remtis preliminariais energetikos ministro vertinimais, kad vien šių dujų žvalgymo darbai gali kainuoti apie 250 mln. dolerių. Investavus tokias lėšas į ekonomikos šakas arba į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, galima tikėtis ir kur kas greitesnės investicijų grąžos.
Na, o pagrindiniai skalūnų dujų vartotojai Lietuvoje galėtų būti elektrinės, tarp jų ir modernūs kombinuotojo ciklo dujų turbininiai blokai. Bendrame šalies energijos balanse skalūnų dujų dalis, numatant vidutinę trukmę, net ir optimistiškai žvelgiant neviršys 15–20 proc.

Lietuvos ir Danijos UAB “Minijos nafta” vykdomojo komiteto narys Virgilijus Petuška
Skalūnų dujos ir nafta gali būti panaudoti lygiai taip pat, kaip ir jau daugybę metų naudojama tradicinė nafta ir dujos. Skalūnų sluoksnių aptinkama daugelyje Lietuvos vietų, tačiau, geologų teigimu, didžiausi jų klodai slypi Vakarų Lietuvoje. Skalūnų naftos išgavimas kainuoja panašiai kaip ir įprastos naftos, o štai skalūnų dujų gavybos procesas išties gerokai brangesnis.
Šiais metais “Minijos nafta” į skalūnų angliavandenilių paieškas planuoja investuoti apie 10 mln. Lt. Tik po to, kai išgręšime gręžinį ir atliksime tyrimus, paaiškės, kokie bus tolesni “Minijos naftos” veiksmai. Kol kas nėra aišku, kiek išteklių iš skalūnų sluoksnio būtų galima išgauti Lietuvoje ir ar apskritai iš šio sluoksnio įmanoma išgauti naftos arba dujų.
Gręžiant iškelti uolienų mėginiai specialiose laboratorijose apie pusmetį bus tiriami, tad pirmus rezultatus apie skalūnų angliavandenilių panaudojimo perspektyvas sužinosime po gero pusmečio.

 

http://www.veidas.lt/skalunu-istekliai-lietuvoje-%E2%80%93-dangaus-dovana-ar-muilo-burbulas

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on liepos 23, 2012, in Energetika and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: