Baltijos Asamblėja: per glaudesnę integraciją – tvaresnis stabilumas

Ekonominis sunkmetis dar kartą parodė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių finansų rinkas sieja glaudi tarpusavio priklausomybė. Akivaizdus to pavyzdys – netrukus po to, kai Lietuvoje žlugo bankas „Snoras“, neatlaikė ir Latvijos „Krajbanka“. Taigi bet kokia krizė ar rimtesnės finansinės problemos vienoje regiono valstybėje sukelia grėsmių kitoms ir savo kailiu greitai galime patirti, kokia trapi yra visa finansinė sistema. Tam, kad ji būtų stabili ir ateityje pavyktų išvengti skaudžių smūgių, reikia pokyčių – pirmiausia, griežtinti finansinės sistemos priežiūrą.

Taip penktadienį LR Seime vykusiame Baltijos Asamblėjos parlamentiniame seminare teigė jos prezidentas Paulius Saudargas. Seminaro metu Baltijos, Šiaurės, Beniliukso ir Gruzijos-Ukrainos-Azerbaidžano-Moldovos (GUAM) parlamentarai, vyriausybių atstovai bei finansų ekspertai nagrinėjo glaudesnės Šiaurės ir Baltijos šalių finansų rinkų integracijos bei didesnio stabilumo užtikrinimo galimybes, dalijosi valstybių patirtimi sprendžiant ekonominio sunkmečio sukeltas problemas.

Anot Baltijos Asamblėjos prezidento P. Saudargo, finansinio nestabilumo poveikis šalių ekonomikoms per brangiai kainuoja, tad būtina kuo anksčiau nustatyti finansinės sistemos silpnąsias vietas ir imtis krizės pasekmių šalinimo.

„Krizė keičia konkurencinį kraštovaizdį, pramonės veikimo būdus, žmonių, pačių valstybių elgesį. Didesnis regiono valstybių finansų sistemos reguliavimas leistų sukurti tinkamesnę pusiausvyrą tarp griežtos priežiūros ir nevaržomo oportunizmo, tarp stagnacijos ir greito augimo. Taip sistema taptų veiksminga ir stabili, o rizika įvairiose ūkio šakose pasiskirstytų tolygiau“, – aiškino parlamentaras, aptardamas vieną iš Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai prioritetų.

Kaip išvengti bankų krizių

Diskusijos metu glaudesnis regiono bendradarbiavimas finansų sektoriuje ir jo priežiūros mechanizmo tobulinimas išskirti kaip svarbiausi uždaviniai, galintys veiksmingiausiai padėti kovoti su krizių rizika.

„Skandinavijos bankų dominavimas Lietuvoje turi didelių privalumų. Šiaurės šalių viešųjų finansų būklė yra viena geriausių Europoje, o tai svarbu stabiliai bankininkystei. Be to, Švedija visai neseniai turėjo bankinių problemų. Iš tų klaidų buvo pasimokyta, kas Lietuvai taip pat gerai“, – kalbėjo prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Anot Švedijos finansų priežiūros institucijos politikos skyriaus vadovės Aino Bunge, kiekviena krizė tiek finansinei sistemai, tiek valstybių visuomenei palieka neištrinamą pėdsaką, todėl svarbu sustiprinti bankinio sektoriaus priežiūrą, kad neatsidurtume tokioje situacijoje, iš kurios patekome į krizę.

„Mes negalime atsilošti ir tikėtis, kad bankų ir kitų finansinių institucijų pastangų pagerinti savo pačių rizikos vadybą, savikontrolę užteks ginant visuomenę ar mokesčių mokėtojus. Esame atsakingi, jog finansinės sistemos stabilumas tenkintų mus kaip visuomenę“, – teigė A. Bunge. „Negalima sakyti, kad šiuo metu bankams sankcijų nėra. Jos yra, tačiau kyla klausimas, kaip mes jas naudojame. Ateityje turime tapti iniciatyvesni, labiau žvelgiantys į priekį, o ne reaguojantys į jau iškilusias problemas“.

Kalbėdama apie Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo atvejį, ji pabrėžė, kad bankinis sektorius dėl integracijos apsisprendė jau anksčiau. Jos manymu, bankai regione jau šiandien stipriai integruoti, sistema glaudžiai susieta, o standartai gana harmonizuoti. Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – kaip gerinti atsakingų institucijų bendradarbiavimą bankų priežiūros srityje.

Bankų priežiūros stiprinimo svarbą pabrėžė ir Eivilė Čipkutė, Finansų ministerijos finansų rinkų politikos departamento direktorė. Anot jos, bankinis sektorius yra svarbus ir kartu – ypač jautrus, todėl neišvengiamai yra vienas labiausiai reguliuojamų sektorių visoje ekonomikoje.

Finansų ekspertės nuomone, užtikrinti didesnį bankinio sektoriaus stabilumą galima griežtinant jo reguliavimą ir priežiūrą, gerinant atsakingų institucijų bendradarbiavimą bei veiksmų koordinavimą (tiek valstybių viduje, tiek visame regione), taip pat taikant prevencijos ir problemų sprendimų priemones, kurios pagelbėtų sprendžiant finansines problemas, užtikrinant mažiausius kaštus mokesčių mokėtojams. E. Čipkutė kaip vieną iš tinkamų variantų tokios paskirties priemonėms finansuoti įvardijo Europos Sąjungoje svarstomą tarptautinio fondo įkūrimo iniciatyvą. Kilus finansinėms problemoms, būtų naudojamos šio fondo, o ne mokesčių mokėtojų lėšos.

Finansų rinkų politikos departamento direktorė taip pat akcentavo priežiūros standartų harmonizavimą skirtingose šalyse.

„Bankų priežiūros standartų suvienodinimas yra svarbus, kad nebūtų sudarytos reguliacinio arbitražo galimybės ir bankai nesirinktų kurios nors šalies kaip buveinės tik dėl to, kad jiems ten būtų taikomas palankesnis reguliavimas“, – vieną problemų įvardijo E. Čipkutė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas prof. dr. Stasys Kropas laikėsi atsargesnės nuomonės dėl bankinio sektoriaus priežiūros griežtinimo. Anot jo, gerai žinoti, kokią finansų rinką norime matyti, tačiau nereikia pamiršti, kad griežta priežiūra gali atnešti ir labai brangias finansines paslaugas. Vis dėlto jis taip pat pritarė, kad didesnis taisyklių harmonizavimas būtinas.

„Nepaisant to, kad turime gana integruotą rinką regione, labai daug trukdžių ir skirtumų yra netgi tarp Baltijos šalių. Daug diskusijų kelia nemokumo reguliavimas, konvencijų taikymas, techninių dalykų nevienodumas, skirtingas apmokestinimas“, – vardijo S. Kropas.

Pasak jo, būtina kuo greičiau identifikuoti esamus trukdžius ir skirtumus bei jų svarstymą perkelti tiek į nacionalinės, tiek į regioninės politikos lygmenį. S. Kropas taip pat perspėjo, jog nacionalinės iniciatyvos ne visada yra sveikintinos: būtina gerai apsvarstyti, ar priimami nauji sprendimai negali tapti kliūtimi vėlesniam regiono finansinių rinkų sinchronizavimui.

Leiskime bankams „susimauti“

Latvijos Finansų ir kapitalo rinkų komisijos valdybos nario Janio Brazovskio nuomone, požiūris, kad valstybės turi gelbėti bankus ištikus problemoms yra ydingas – reikia pagalvoti, ar ne geriau jiems leisti bankrutuoti. Vis dėlto, J. Brazovskis pripažino, kad yra atvejų, kai bankai yra per dideli, jog jiems būtų leista žlugti, nes dėl to sutriktų normalus sistemos funkcionavimas, tačiau pabrėžė, kad biudžetas, t. y. mokesčių mokėtojų pinigai, turėtų būti paskutinė galimybė gelbėjant bakus. „Deja, dabar bankai gali vykdyti savo verslą, keldami riziką visai nacionalinei ekonomikos sistemai. Kad to nebūtų, būtina atskirti privačius ir universalius bankus, neleisti painioti savo funkcijų, profilių. Tokiu atveju privačiam bankui bankrutavus, viskas tuo ir pasibaigtų“, – sakė jis.

Tokią nuomonę palaikė ir Islandijos parlamentaras Helgi Hjörvar. Anot politiko, svarbu, kad bankai kaip ir kitos įmonės galėtų bankrutuoti, nes dabar jie daugiau ar mažiau turi valstybės garantiją.

Politiko manymu, valstybes taip stipriai paveikė krizė, nes jos su bankais elgėsi kaip su privilegijuotais objektais. Jie tapo kone elitu ir galėjo mėgautis geresne padėtimi nei kitos įmonės. Pavyzdžiui, nebuvo vienodai apmokestinami, taip pat jiems netaikyti tam tikri mokesčiai.

Islandijos parlamentaras kaip vieną iš tokios išskirtinės padėties priežasčių įvardijo stiprų bankų vykdytą lobizmą, kuris neretai suteikdavo progą šitokiu būdu paveikti kai kurių šalių politinį gyvenimą.

 

 

http://issuu.com/proverzis/docs/proverzis_2012_vasaris/1

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on vasario 13, 2012, in Ekonomika and tagged , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: