Kodėl Lukašenkai užkliuvo A.Beliackis?

Mūsų šalies žiniasklaida nepaliaujamai linksniuoja Alesiaus Beliackio vardą, o įvairūs aukšti Lietuvos pareigūnai mušasi į krūtinę (arba baksnoja pirštais vieni į kitus) prieš šio žmogaus šei­mos narius ir Baltarusijoje veikiančius nedemokratinio Aleksandro Lukašenkos režimo opozicionierius.

Sujudimas kilo dėl Lietuvos respu­blikos teisingumo ministerijos darbuo­tojų Baltarusijos valdžios institucijoms perduotų finansinių duomenų apie opozicinės žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovo A. Beliackio ir kito jos atstovo Valiancino Stefanovičiaus sąskaitose laikomas lėšas. Tuomet ministerijoje tarsi nesuvokta, kas tas Beliackis ir kad per jo vardu Lietuvos komerciniuose bankuose atidarytas sąs­kaitas cirkuliuoja ne asmeninės lėšos, o pinigai, skirti organizacijos veiklai remti. Kadangi režimui neparanki organizacija Baltarusijoje nuo 2003-ųjų paskelbta nelegalia, ten ji negali atvirai vykdyti ekonominės veiklos.

Tokia praktika ne naujiena – gana daug Baltarusijos opozicinių organizaci­jų registruojamos ir veikia Lietuvoje. Jos taip pat čia turi savo organizacijų sąskai­tų fzinių asmenų vardais. Taip sten­giamasi visokiais būdais „sunarplioti“ pinigų srautus, kad Lukašenkos režimas nesugebėtų atsekti ir atkirsti organiza­cijos nuo jos finansinių rėmėjų ir taip pakenkti kritikams. Kadangi Lietuva yra išreiškusi paramą Baltarusijos opo­zicinėms jėgoms, pagal tokią schemą veikiama su atsakingų Lietuvos parei­gūnų žinia. deja, tokiu būdu sudaromos ir potencialios sąlygos nelegaliai veiklai. Arba tuo A. Lukašenka tiesiog gali ap­kaltinti režimui nepalankius asmenis. Ir tai Baltarusijos vadovui skamba, matyt, kur kas geriau nei „nubaustas už veiklą prieš paskutinį Europos diktatorių“.

Taigi Beliackis apkaltintas „pajamų slėpimu“ ir jam gresia septyneri metai kalėjimo. Teisingumo ministras Remi­gijus Šimašius ir už incidentą atsakin­gi ministerijos darbuotojai politinių oponentų raginami atsistatydinti, garsiai eskaluojama netinkamos tarpinstitucinės koordinacijos problema, o Lietuva Baltarusijai sustabdė teisinę pagalbą. Bent jau, „kol nebus užtikrinama, jog gauta informacija nebus panaudota poli­tiniams tikslams“, kaip tvirtino teisingu­mo viceministras Tomas Vaitkevičius.

A.Beliackiui iškelta byla neliko nepastebėta ir tarptautiniu mastu. daug įtakingų asmenų iš įvairių šalių jau pa­reiškė protestą dėl A. Beliackio suėmi­mo ir ragino Lukašenką jį kuo greičiau išlaisvinti. Į šią bylą dėmesį atkreipė ir palaikymą pareiškė Širin Ebadi, Nobe­lio taikos premijos laureatė, žymi Irano teisių aktyvistė.

Kuo A.Beliackis ir „Viasna“ nusipelnė tokio dėmesio?

Alesius Beliackis yra aktyviausios ir įtakingiausios žmogaus teisių gynimo organizacijos Baltarusijoje „Viasna“ įkūrėjas ir vadovas. Jis taip pat užima Tarptautinės žmogaus teisių federaci­jos (FIdH) viceprezidento pareigas. Prieš ketverius metus A. Beliackis buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. Tai buvo didelis įvertinimas ne tik pačiam teisių gynėjui ir jo organizacijai, bet ir nusiųstas aiškus signalas, kad tarptautinė bendruomenė pripažįsta ir palaiko šalyje veikiančią demokratinę opoziciją. Savaime suprantama, tai neturėjo būti malonu kitoje barikadų pusėje stovin­čiam paskutiniam Europos diktatoriui.

1996 metais per masinius protestus prieš represyvų režimą ir nuo 1994-ųjų valdantį Lukašenką įkurtas „Viasna“ (ori­ginalus pavadinimas buvo „Viasna-96“) – prezidento pašonėje esantis nuolatinis jo kritikas. Tai prodemokratiški oponen­tai, teikiantys finansinę ir teisinę pagalbą politiniams kaliniams, taip pat jų šeimos nariams. „Viasna“ taip pat organizuoja įvairias demonstracijas prieš nedemokra­tinį Lukašenkos režimą, renka, nuolat atnaujina ir platina informaciją, kaip laikomasi žmogaus teisių, padeda įgyven­dinti Baltarusijos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas žmogaus teisių srityje. Trumpai apibendrinant jų veiklą, galima sakyti, kad ši organizacija mėgina sudary­ti tokias sąlygas, kad politikai, oponuo­jantys Lukašenkos režimui, jaustųsi bent kiek socialiai saugiau. „Viasna“ nelegalia organizacija paskelbta 2003 metais, kai organizacijos atstovai stebėjo Baltarusijos prezidento rinkimus (kuriuos, be abejo, laimėjo Lukašenka) ir sukritikavo juos už daugybę pasitaikiusių pažeidimų. Iš kitos pusės, už savo veiklą organizacija ir jos vadovas taip pat buvo pagerbti Homo homini apdovanojimu, teikiamu už žmogaus teisių ir demokratinių vertybių propagavimą taikiomis priemonėmis.

Kadangi jie aktyviausiai veikia, didžiausias dėmesys skiriamas jiems ir priemonės taikomos prieš juos. Pavyzdžiui, tiek A. Beliackio namai, tiek „Viasna“ patalpos Baltarusijos valdžios liepimu buvo ne kartą apieškotos. Nors Lukašenkai ši organizacija ir jos vado­vas – nemalonus reikalas, bet, jei viskas suktųsi tik apie A. Beliackį ir artimiau­sius jo žmones, tai visas šitas triukšmas gal nė nebūtų kilęs. Ne paslaptis, kad režimui neparankūs asmenys kartais tiesiog pradingdavo.

Visgi šis atvejis įgauna kur kas daugiau reikšmės, nes Lukašenkai tapo savotišku įrankiu, kuriuo galima pasinaudoti prieš oponentus. Buvo apjuodintos net trys šalys, kritikavusios Minsko režimą, – Lietuva, Lenkija ir Čekija. Atrodytų, kad skandalas nepa­lankus ir Minskui… Visgi, ką reiškia dar viena dėmė prie visų kitų, jeigu galima purvais apipilti kritikus ir pasėti abejonių (bent jau šalies viduje) pačios opozicijos moralumu (suprask, opo­zicionieriai tik apsimeta dirbantys dėl demokratijos, žmogaus teisių, o iš tikro siekia asmeninės naudos, „plauna pini-gus“ – jais pasitikėti neverta…) Kadangi opozicija nėra vieninga ir dalis jos tikrai nesivadovauja vien idealizmu, tokie įtarimai tampa pavojingi ir kenkiantys visų Lukašenkos oponentų patikimu­mui, mažinantys visuomenės palaikymą. ypač atsižvelgiant į stiprios valstybės propagandos ir informacijos „iš šono“ ribojimo veiksnius.

Galiausiai, ar reikia Lukašenkai bijoti Beliackio? Vargu. Bent kol kas nerimui netekti valdžios tikrai nėra pagrindo. Nėra tam sąlygų: per rinkimus niekas nepasikeis (Lukašenka surinks tiek procentų balsų, kiek jam norėsis, be to, didelė dalis baltarusių jį vis dar palai­ko), pilietinė revoliucija taip pat mažai tikėtina (maža dalis šalies visuomenės aktyvi). Be to, režimo taikoma „baimės“ taktika taip pat sėkmingai veikia – pradėjęs protestuoti, veikiausiai vis vien nieko nepasieksi, bet gali daug ką prarasti ir susigadinti gyvenimą – būti suimtas ir įkalintas arba bent jau išmes­tas iš studijų ar netekti darbo… Kitaip sakant, režimas turi savo būdų, kaip kovoti su oponentais ir neleisti jiems sustiprėti.

Kodėl Baltarusijos opozicija nevieninga?

Diplomato, politikos apžvalgininko, Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Egidijaus Vareikio nuomonė.

Kalbant apie Baltarusiją, apskritai nenorėčiau vartoti žodžio „opozicija“. opozicija, kaip mes ją suprantame, gali būti tik laisvoje šalyje. Tai yra politinė jėga, kuri tuo metu nėra valdžioje, bet vis tiek turi vienodas sąlygas jos siekti, kaip ir pozicija. Baltarusijai toks suvoki­mas paprasčiausiai netinka. Pavyzdžiui, kai artėja rinkimai, A.Lukašenka ir jo žmonės suintensyvina propagandos mechanizmą ir visi kiti, kurie bando siekti valdžios, pradedami vaizduoti kaip priešiškų jėgų statytiniai, atstovaujantys ne šalies, o savo užsienio šeimininkų interesams. dalis žmonių tuo patiki. Ką jau kalbėti apie kandidatams taikomas represijas ar klastojamus rinkimus…

Taigi, tikrąją situaciją vadinamo­joje opozicijos stovykloje nėra lengva suprasti. Sąmoningų žmonių nestinga, tad nenuostabu, kad kuriasi įvairios po­litinės organizacijos. Vis dėlto opozicija išlieka silpna, nevieninga. Pirmiausia akcentuočiau, jog partijų steigėjais tampa stiprios, bet kartu kompromisų nemėgstančios asmenybės. Jiems sunku daryti tam tikras nuolaidas ne tik tarian­tis su priešais, bet ir su tais, kurie kovoja toje pačioje barikadų pusėje. Kiekvienas mano, kad tik jie yra ta tikroji opozicija, tas teisingasis pasirinkimas.

Kita svarbi priežastis – dauguma (nenoriu sakyti visos) iš Lukašenkai oponuojančių grupių netiki, kad iš tikro galėtų laimėti rinkimus „asmeninėje Lukašenkos smėlio dėžėje“. Jos žino, kad žaidžiant pagal jo taisykles, neabejotinai jis ir laimės. Jeigu oponentai tikėtų, kad susivienijus atsirastų realios galimybės kažką pakeisti, taip ir įvyktų. Bet taip nėra ir veikiausiai dar ilgai nebus – susi­vienyti būtinas esminis padėties pokytis.

Taip pat negalima pamiršti ir egzis­tuojančių skirtumų. yra ne tik skirtingos ideologijos, bet ir skirtingi opozicijos lėšų šaltiniai ar partijos narių „kategorijos“. Pavyzdžiui, matome, kad vienur susirinkę akademikai, kitur techno­kratai, dar kitur – dar kažkas; taip pat vienos partijos randa finansavimą Skandinavijoje, kitos – Vakarų Europoje, dar kitos – galbūt Rusijoje. Susiklostė tokia situacija, jog tiems, kurie gauna didesnį finansavimą, patogiau nesivienyti ir lai­kytis savo ideologinių nuostatų, negu su kažkuo susisaistyti ir taip leisti, kad tiek jų idėjos „prasiskiestų“, tiek gauti pinigai bendrame katile „ištirptų“. Verčiau būti atskirai, bet būti labiau pastebimiems… Taigi nekoordinuota užsienio parama nepadeda sustiprėti.

Taip pat ne paslaptis, kad opozi­ciją įvairiais būdais bando skaldyti ir Lukašenkos režimas. Tampa sunku suprasti, kas yra kas. Kuriamos pseudopartijos, veikia įvairios visuomeninės organizacijos – nesuprasi, kuriai pusei jos priklauso. Sėjamas nepasitikėjimas ir netikrumas. Man pačiam yra tekę sutikti tokių žmonių, kurie prisistato opozicijos atstovais, o po kelių dienų sužinai, kad dirba kur nors Lukašenkos administracijoje.

http://apzvalga.eu/kodel-lukasenkai-uzkliuvo-a-beliackis.html

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on sausio 3, 2012, in Tarptautiniai santykiai and tagged , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: