Jonas Šimėnas: pirmiausia – atliekų tvarkymo įstatymas, medžioklė ir žūklė – vėliau

New Lithuanian Seimas Parliament Hall, opened ...

Image via Wikipedia

Kokia Lietuvos aplinkos apsaugos politika yra dabar ir kaip ji vystysis ateityje? Apie tai kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu.

Šios kadencijos Seimas išrinktas maždaug prieš trejus metus. Kokius svarbiausius darbus spėta nuveikti aplinkos apsaugos srityje?

Aplinkosaugoje nuolat susiduriame su paprastu klausimu: „kas pirma – kiaušinis ar višta?“. Tai yra, ko pirma imtis – saugoti ar taisyti? Nors abiem atvejais nuveikta daug, dar daugiau didelių uždavinių laukia ateityje.

Vienas svarbiausių komiteto darbų – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo priėmimas. Šis įstatymas sudaro sąlygas plėtoti atsinaujinančių išteklių energiją, kas leistų Lietuvos energetikai tapti labiau savarankiška, piginti energiją, mažinti aplinkos taršą… Parlamentinėje veikloje retai nutinka, kad įstatymas nuo idėjos iki priėmimo būtų priimamas, nepanaudojant nė vieno lito valstybės lėšų. Kadangi atsakomybės ėmiausi aš pats, prisiimu ir garbę, ir kritiką. Žinoma vienas tokio darbo nebūčiau įveikęs, todėl dėkoju darbo grupės nariams ir visiems prisidėjusiems prie šio gana sudėtingo įstatymo rengimo ir priėmimo.

Toliau – Miškų įstatymas. Kadangi miškas yra vienas didžiausių mūsų šalies turtų, užtikrinančių visos ekosistemos stabilumą, turime ypatingai juo rūpintis. Miškų įstatyme įtvirtinamas, valstybinių miškų dominavimas Lietuvoje. Visgi pasitaiko, jog dėl vienokių ar kitokių priežasčių bandoma miškus, ypač valstybinius, paversti stambiojo kapitalo įkaitu, pavyzdžiui, buvo iniciatyvų  valstybinių miškų urėdijas paversti akcinėmis bendrovėmis, kas kėlė realų pavojų, jog valstybiniu turtu ims disponuoti subjektai, kurių pagrindinis interesas – gauti pelno pardavus medieną. Aplinkos apsaugos komitetas vienareikšmiškai pasisakė prieš tokias užmačias ir parengė bei Seimui  pateikė rezoliuciją „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“ (patvirtinta 2010-ųjų kovo 18 dieną).

Valstybiniai miškai yra viena iš esminių stabilios medienos sektoriaus veiklos sąlygų, skatinančių ekonominį šalies vystymąsi, todėl miškų reforma ir pertvarkymai turi būti grindžiami Lietuvos miškų ūkio tradicijomis, praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir valstybės interesus. Drąsiai galime pasakyti, jog sprendimas dėl valstybinių miškų išsaugojimo buvo teisingas. Matome, kad, išsaugoję valstybinių miškų kompleksinį naudojimą, gavome daugiau pajamų į valstybės biudžetą, sunkmečiu nereikėjo atleisti žmonių (valstybinių miškų struktūroje jų dirba virš 2000).

Dar norėčiau išskirti savavališkų statybų klausimą, nes jų „paveldėjome“ tikrai daug ir buvo pribrendusi būtinybė spręsti šią problemą. Dažnai sąmoningai ar nesąmoningai  savavališkos statybos prilyginamos nelegalioms. Iškart noriu pabrėžti, kad, jeigu visas savavališkas statybas laikytume nelegaliomis, tai daugybę statinių (ypač kaime) reikėtų nugriauti. Taigi Statybos įstatymas buvo pataisytas, kad žmonės galėtų pasijausti ne nusikaltėliai ir jų nekankintų baimės jausmas, jog gali būti nubausti.

Savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Jeigu statinys nepažeidžia esminių planavimo dokumentų, aplinkosauginių reikalavimų, įstatymais leista stovėti konkrečioje vietoje ir panašiai, jį įteisinti galima. Tuo tarpu nelegali statyba, vykdoma neleistinoje vietoje ir be reikalingų sprendimų  negali būti įteisinta jokiu būdu. Kas gali būti įteisinta ir kas ne – nusako konkretūs kriterijai. Buvo daug painiavos, kol viską sudėliojome į savo vietas, tačiau vis tiek, pradėjus įstatymą įgyvendinti, pamatėme dar problemų, tad neatmestina, jog prie statybų reikalų teks grįžti.

Kita, ne mažiau aktuali problemų grupė, susijusi su teritorijų planavimu. Teko ieškoti  sprendimų dėl racionalaus teritorijų naudojimo, dėl planavimo dokumentų hierarchijos ir suderinamumo, dėl sprendimų priėmimo ir atsakomybės už juos. Teritorijų planavimo įstatymo pataisos supaprastino sprendimų priėmimus susijusius su statybomis bei  infrastruktūrų plėtra,  palengvino įvairių statinių ir infrastruktūrų planavimo ir projektavimo procesus.

Taip pat negaliu nepriminti, jog apsvarstėme ir Seimui pateikėme:

• Klimato kaitos finansinių mechanizmų įstatymo projektą, leidusį uždirbti apie milijardą litų atsinaujinančios energetikos plėtrai bei energijos efektyvumo didinimui;
• Įstatymų paketą, susijusį su daugiabučių namų renovavimu;
• Pataisas susijusias su mokesčio už gamtos išteklius įstatymu;
• Anglies dvideginio laidojimo įstatymo projektą;

Kokias didžiausias problemas matote Lietuvos aplinkosaugoje?

Manau, kad šiuo metu didžiausias „skaudulys“ – atliekų  tvarkymas.  Visgi stengiamės išbristi iš šitos duobės. Jau priėmėme eurointegracinį įstatymą, kuriame sudėlioti prioritetai kaip tvarkyti atliekas: pirmiausia rinkti, tada rūšiuoti, ką galima, panaudoti antrą kartą (pavyzdžiui, butelius), vėliau perdirbti, o ko negalima – naudoti energijai išgauti. Tik po šių žingsnių nepanaudotus likučius  vežti į sąvartyną.  Kol kas dar yra kitaip – šiuo metu yra perdirbama apie 8 procentus visų atliekų.  Su atliekų tvarkymu susiję bent keli įstatymai. Svarstydami juos vadovaujamės kelių principinių dalykų:

• įgyvendinti principą „Teršėjas moka“ ;
• atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nebūtų maišomos, o tai reiškia, kad nebūtų didinami tvarkymo kaštai;
• Atliekų tvarkymas turi būti arčiausiai jų susidarymo vietos. Tai irgi padeda mažinti jų tvarkymo kaštus;
• Asmenys, rūšiuojantys atliekas turi mokėti mažiau už tuos, kurie to nedaro, nes rūšiuojantys mažina galutinio atliekų sutvarkymo kaštus

Taigi, ypač  svarbu  rūšiuoti ir skatinti rūšiuoti. Pirmiausia būtina atskirti biologiškai skaidžią atliekų dalį, t. y. pūvančias atliekas (lupenos, kavos tirščiai ir kita, kas lieka mūsų virtuvėje). Šios atliekos sudaro apie 40 proc. Nuo visų atliekų. Vadinasi, jas atskyrus ir grąžinus į gamtą, panaudojus per kompostavimo sistemas ar kitokiu būdu apdorojus, didelė dalis atliekų nebebūtų problema.

Jei biologiškai skaidžios atliekos sumaišomos su neskaidžiomis tolesnis rūšiavimas ir perdirbimas tampa ypač sudėtingas ir brangus: atsiranda kvapai, dauginasi bakterijos, reikia plauti… Komitetas siekia įdiegti įstatymo projektą, pagal kurį žmonės tinkamai rūšiuodami gautų realią ekonominę naudą. Logika paprasta – kas tinkamai rūšiuos, mokės mažiau už atliekų tvarkymą nei to nedarantys. Deja, šiandien didžioji dalis savivaldybių įvedusios rinkliavas pagal kurias visai nesvarbu, ar žmonės rūšiuoja ar ne – moka tą pačią sumą pinigų. Pasakymas, kad taip surenkama lėšų pamiškių sutvarkymui reiškia, kad pensininkai, mokėdami rinkliavas sumoka už nevaleikas, tuo tarpu, tikrai yra mechanizmų priversti tvarkytis arba išreikalauti iš nevaleikų lėšų bešeimininkių atliekų sutvarkymui. Taigi būtina siekti efektyvesnio atliekų tvarkymo valdymo, reformuoti šiuo metu egzistuojančią sistemą.

Kas gresia, jeigu neišspręsime su netinkamu atliekų tvarkymu susijusių problemų?

Yra ES reikalavimas, kad kuo mažiau mišrių, arba biodegraduojančių, atliekų keliautų į sąvartynus. Artimiausiu metu jas reikia sumažinti ketvirtadaliu. Jei nepakankamai greitai to pasieksime, laukia sankcijos: bus įvestas CO2 mokestis, pagal kurį už kiekvieną į sąvartyną per daug atvežtą mišrių komunalinių atliekų toną tektų pakloti po 75 litus (mokestis augs). To tikrai nenorime, tad skatiname kuo skubesnį šio klausimo sprendimą. Be to, sąvartynams  plėsti nuolat reikalingos lėšos, kurias turės padengti gyventojai. Mes negalime leisti sau tokios prabangos. Manau, verta pasinaudoti kitų šalių patirtimi, kur atliekos mechaniškai išrūšiuojamos, perdirbamos pakuotės, o didžioji atliekų dalis sudeginama specialiai tam pastatytuose energetiniuose objektuose.

Vadinasi, tai vienas iš aktualių šios Seimo sesijos klausimų, o kokie darbai  dar laukia?

Yra trys konkretūs dalykai, į kuriuos orientuosimės: Saugomų teritorijų įstatymas, Žvejybos ir mėgėjiškos žūklės įstatymas bei Medžioklės įstatymas. Pirmasis turėtų būti peržiūrėtas taip, kad išsaugotume tai, ką turime gražiausio Lietuvoje, tačiau taip pat sudarytume normalias sąlygas gyventi žmogui nepažeidžiančiam kraštovaizdžio bei saugomų objektų, besiverčiantiems tradiciniais verslais ar žemdirbyste. Jame taip pat reikia aiškiau apibrėžti, kas yra „saugoma teritorija“. Tokį įstatymo projektą  nagrinėja sudaryta darbo grupė, kai gausime, svarstysime komitete.

Žvejybos ir mėgėjiškos žūklės įstatymas apima verslinę žvejybą Baltijos jūros ekonominėje zonoje ir vidaus vandenyse, o mėgėjiška žūklė – tai, grubiai tariant, teisė meškerioti. Įstatymas Seime stringa dėl pasiūlymo naikinti verslinę žvejybą vidaus vandenyse (išskyrus Kuršių marias ir Baltijos jūrą) ir dėl nesutarimo, ar drausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantinėje zonoje iki 12 metrų gylio (50-100 metrų nuo kranto). Diskusija kilo, nes ten yra pagrindinės  žuvų nerštavietės, bei migruojančių žuvų takai. Verslininkai tam priešinasi, o mėgėjiškos žūklės atstovai priešingai, nes jiems žvejoti priekrantinėje zonoje būtų galima. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, jog mėgėjiška žūklė nėra tokia nekalta, kaip gali atrodyti. Jai taip pat reikalingas aiškus reglamentavimas. „Meškeriotojų“ turime labai daug, be to, dėl nuolat  tobulėjančių mėgėjiškos žūklės priemonių žuvies  galima pagauti net daugiau negu užsiimant versline žuvininkyste.

Galiausiai Medžioklės įstatymas, kuris  jau antra Seimo kadencija neranda sprendimo, nors privalėtume jį rasti vykdydami Konstitucinio teismo sprendimą. Konstitucinis teismas nurodė, kad medžioti privačios nuosavybės žemėje be savininko sutikimo neturėtų būti leidžiama. Kaip suderinti, su kuo suderinti, kaip dažnai derinti, galu gale, kokios paties savininko teisės savo žemėje, kol kas susitarimo nerasta, tačiau esu įsitikinęs kad rasime.

Ačiū už pokalbį.

AINA

About vaivasapetkaite

Tai tam tikras asmeninis (tačiau viešai prieinamas) publikacijų archyvas. Bus džiugu, jeigu mano straipsniai dar kam nors pasirodys naudingi :)

Posted on sausio 3, 2012, in Ekologija and tagged , , , , , . Bookmark the permalink. Parašykite komentarą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: